Projektas skelbia atšaukimą protokolo dėl Rusijos prisijungimo prie 1994 metų balandžio 15 dienos Marakešo susitarimo, kuriuo remiantis buvo įsteigta PPO, taip pat atšaukimą 2011 metų gruodžio 16 dieną Ženevoje pasirašyto protokolo, kuriuo Rusija pakviesta tapti visateise PPO nare.
„Pasitraukusi iš PPO Rusija ne tik kad nieko neprapras, bet ir įgis ekonominės veiklos laisvę, kuri skatins šalies ir jos ekonomikos augimą“, – teigiama įstatymo projekto aiškinamajame rašte.
Prieš savaitę Valstybės Dūma priėmė protokolinį įpareigojimą vyriausybei paaiškinti šalies narystės PPO tikslingumą.
Anot šio dokumento, Rusijai narystė PPO po Vakarų sankcijų įvedimo veikiau yra labiau žalinga nei naudinga. Kaip pavyzdys pateiktos gresiančios sankcijos dėl kiaulienos importo iš Europos Sąjungos draudimo: Europos Komisija ketina prisiteisti iš Rusijos kompensaciją – po 1,39 mlrd. eurų už kiekvienus šio draudimo galiojimo metus.
Vyriausybė įpareigota pateikti parlamentui ataskaitą apie tai, kiek naudos ekonomika gavo ir kiek žalos patyrė nuo šalies narystės PPO pradžios, taip pat apie tai, kaip šalies prekybiniai interesai ginami tarptautiniuose teismuose.
Rusijos ekonominės plėtros ministerija šio mėnesio pradžioje neigė šalies pasitraukimo iš PPO planus, Europą Komisijos planuojamą ieškinį vadindama nepagrįstu, nes esą Rusija jau įvykdė jai nepalankią PPO Ginčų sprendimo tarybos nutartį.
Išnagrinėjusi Europos Komisijos ieškinį PPO Ginčų sprendimo taryba konstatavo, kad Rusijos įvestas kiaulienos importo draudimas iš ES dėl plintančio afrikinio kiaulių maro buvo nepagrįstas. Vėliau Rusijos apeliacija buvo atmesta.
Gruodžio pradžioje Rusija pareiškė įgyvendinusi PPO Ginčų sprendimo tarybos sprendimą dėl Europos Sąjungos kiaulienos – atšaukusi atitinkamą veterinarijos tarnybos potvarkį. Tačiau kiaulienos importas į Rusiją ir toliau draudžiamas pagal galiojantį embargą maisto produktams ir žemės ūkio produkcijai iš Vakarų valstybių.
