Vakar Europos Komisija pateikė Baltijos jūros žuvų išteklių žvejybos 2010 m. galimybių pasiūlymą. Moksliniai tyrimai rodo, kad menkių ištekliai atsinaujina, tačiau vakarinės Baltijos jūros dalies silkių išteklių būklė toliau kelia didelį susirūpinimą.
Remdamasi minėtais tyrimais, komunikatu dėl 2010 m. žvejybos galimybių ir Baltijos jūros menkių išteklių valdymo daugiamečiu planu, Komisija siūlo rytinės Baltijos jūros dalies menkių išteklių žvejybos galimybes padidinti 15 procentų, o vakarinės – 9 procentais. Vakarinės Baltijos jūros dalies silkių išteklių žvejybos galimybes siūloma sumažinti 21 procentu. Šis žvejybos galimybių pasiūlymas bus aptartas Žuvininkystės Ministrų Tarybos posėdyje spalio mėnesį.
Už jūrų reikalus ir žuvininkystę atsakingas Europos Komisijos narys Joe Borgas aiškino: „Menkių gausėjimas Baltijos jūroje rodo, kad mūsų priimtas išteklių atkūrimo planas veikia. Griežtai jo laikantis menkių ištekliai Baltijos jūroje padidėjo. Šis planas (o jei reikės – ir tolesnės būtinos priemonės) turės būti griežtai taikomas ir vėlesniais metais, kai išteklių jau bus gausu. Nors Baltijos jūroje žuvų atgal į jūrą visuomet buvo išmetama nedaug, esama ženklų, kad šiuo metu jų išmetama daugiau. Todėl, remdamiesi Komisijos pozicija dėl atgal į jūrą išmetamų žuvų, siūlome kitais metais drausti atrinkti tik geriausias sužvejotas žuvis.
Silkių išteklių sumažėjimas yra ilgalaikis – tai rodo faktas, kad išnerštų jauniklių toliau mažėja ir šiuo metu jų belikęs tik ketvirtadalis ankstesnio kiekio. Būtina smarkiai apriboti šių žuvų žvejybos galimybes, kad būtų sustabdytas išteklių pereikvojimas ir kompensuotas menkas prieaugis. “
Šis Komisijos pasiūlymas grindžiamas naujausiomis Tarptautinės jūrų tyrinėjimo tarybos rekomendacijomis, Komisijos Žuvininkystės mokslo, technikos ir ekonomikos komiteto nuomone ir suinteresuotųjų šalių, visų pirma Baltijos jūros regioninės patariamosios tarybos, indėliu.
Menkių ištekliai
Komisija siūlo 15 procentų padidinti bendrą ES leidžiamą sužvejoti menkių kiekį rytinėje Baltijos jūros dalyje (nuo 44 580 iki 51 267 t) ir 9 procentais padidinti bendrą leidžiamą sužvejoti menkių kiekį vakarinėje Baltijos jūros dalyje (nuo 16 337 iki 17 700 t).
Rytinės Baltijos jūros dalies menkių ištekliai ir toliau gausėja, nes padidėjo jų prieaugis ir pradėtas griežčiau taikyti daugiametis šių išteklių valdymo planas. Per pastaruosius keletą metų dėl menko prieaugio ir netinkamo išteklių valdymo plano taikymo nukentėję vakarinės Baltijos jūros dalies ištekliai taip pat pamažu pradeda gausėti.
Siūlomas bendras leidžiamas sužvejoti kiekis atitinka daugiamečio išteklių valdymo plano nuostatas, kuriomis siekiama, kad išžvejojamų žuvų dalis atitiktų ilgalaikio tausaus išteklių naudojimo reikalavimus.
Silkių ištekliai
Vakarinės Baltijos jūros dalies silkių ištekliai dar labiau sumenko, nes 2009 m. leidžiamas sužvejoti šių žuvų kiekis buvo daug didesnis, nei rekomendavo mokslininkai. Šiais metais išnerštų jauniklių sudaro vos ketvirtadalį reikiamo ilgalaikio vidurkio. Šie ištekliai maišosi su Šiaurės jūros silkių ištekliais, kurie irgi menkai atsinaujina. Todėl būtina priimti bendrą šių dviejų išteklių valdymo strategiją.
Atsižvelgdama į ekonominę sektoriaus būklę, Komisija siūlo bendrą vakarinėje Baltijos jūros dalyje leidžiamą sužvejoti silkių kiekį sumažinti 21 procentu (nuo 27 176 iki 21 469 t). Sumažėjo ir kitų pelaginių žuvų išteklių prieaugis, todėl ir jų turi būti nustatytas mažesnis bendras leidžiamas sužvejoti kiekis. Todėl Komisija siūlo 15 procentų sumažinti silkių išteklių žvejybos centrinėje Baltijos jūros dalyje galimybes (nuo 143 609 iki 122 960 t) ir tiek pat procentų – šprotų žvejybos galimybes (nuo 399 953 iki 339 960 t).
Lašišų ištekliai
Kadangi Baltijos jūros lašišų jauniklių išgyvenimo lygis jūroje žemėja, o dėl mišrios žvejybos pagrindiniame jūros baseine suprastėjo kai kurių upių išteklių būklė, bendras pagrindiniame baseine leidžiamas sužvejoti kiekis sumažintas 15 procentų.
Žvejybos Suomijos įlankoje apribojimų nepasiūlyta, nes šio rajono problemų priežastys turėtų būti šalinamos pirmiausia vidaus vandenyse taikytinomis nacionalinėmis valdymo priemonėmis. Komisija aptars šį klausimą su susijusiomis valstybėmis narėmis ir įtrauks jį į rengiamą Baltijos jūros lašišų išteklių valdymo planą.
