Kinija rytoj švęs Naujuosius metus pagal Mėnulio kalendorių. Kokie bus auštantys Triušio metai? Kinija – antra pasaulio ekonomikoje. Gal šiais metais pralenks Jungtines Valstijas ir taps pirma?
Apie tai pasakojo nepaprastasis ir įgaliotasis Kinijos Liaudies Respublikos pasiuntinys Lietuvos Respublikoje Tongas Mingtao.
Pradėjus realizuoti reformų ir atvirumo politiką Kinijoje, daugiau kaip per 30 metų įvyko milžiniškų pokyčių. Apie tai byloja nuo 1978 iki 2009 metų vidutiniškai 9,9 proc. per metus auganti Kinijos ekonomika, o BVP vienam gyventojui išaugo 12 kartų! Be to, užsienio prekybos apyvarta nuo 206 mln. dolerių išaugo iki 2,2 trilijono, ir pagal šį rodiklį Kinija atsidūrė antroje vietoje pasaulyje. O skaičius žmonių, gyvenančių už skurdo ribos, sumažėjo 214 milijonų.
Būtina atkreipti ypatingą dėmesį į tai, kad net dabartinės pasaulinės finansinės krizės sąlygomis, parengus antikrizinių planų, politikos ir priemonių paketą Kinijoje, išlieka stabilaus ir palyginti greito ekonomikos augimo tendencija. 2009 ir 2010 metais ekonomikos augimas Kinijoje pasiekė atitinkamai 8,7 proc. ir 10,3 proc. Tačiau Kinijai praėjusiais metais teko pusė pasaulinės ekonomikos augimo. Šiuo metu Kinija pagal bendrus ekonomikos mastus jau užima antrą vietą pasaulyje.
Nepaisant didžiulių Kinijos laimėjimų, ji tebėra stambiausia besivystanti pasaulio šalis. Kinijoje yra milžiniškas gyventojų skaičius, bet silpnas ekonominis pamatas. Vidutinis BVP vienam gyventojui Kinijoje siekia 3800 dolerių, ir tai labai toli nuo Japonijos, JAV ir Europos valstybių rodiklių. Pasauliniame reitinge pagal šiuos rodiklius Kinija atsidūrė antrajame valstybių šimtuke, besivystančių šalių „zonoje“.
Kinijoje dar pastebimas pusiausvyros nebuvimas tarp miesto ir kaimo, tarp atskirų rajonų, gana aktualūs prieštaravimai tarp aplinkos apsaugos ir gamtos išteklių panaudojimo. Kaimuose gyvena 700 mln. žmonių, jų metinės pajamos sudaro vos 750 dolerių. Pagal JTO standartus Kinijoje dar 150 mln. žmonių gyvena už skurdo ribos.
Kai kuriuose geografiniu požiūriu nutolusiuose rajonuose, kuriuose itin blogos gamtos sąlygos, žmonės gyvena net be elektros ir vandentiekio. Todėl siekiant tikros modernizacijos Kinijai dar reikės nueiti gana ilgą kelią.
Šiuo metu Vyriausybė rengia 2011– 2015 m. nacionalinės ekonomikos ir socialinio vystymo projektą. Kinija laikysis laipsniško mokslinio vystymosi kelio, vadovaudamasi principu „žmogus – svarbiau už viską“, ir visapusiškos darnos. Kinija pasistengs pagreitinti ekonomikos plėtros modelio transformacijos procesą, kad būtų išsaugotas ilgalaikis, stabilus ir greitas Kinijos ekonomikos augimas. Siekiant šio tikslo, pasirinkti šie prioritetai:
1. Plėsti vidaus vartojimą, nesiremiant eksportu ir užsienio investicijomis, siekiant sukurti ilgalaikį paklausos vidaus rinkoje stimuliavimo ir stabilios bei palyginti dinamiškos ekonomikos plėtros išsaugojimo mechanizmą.
2. Didinti valstybės inovacinį pajėgumą, plėtoti naujas strategines pramonės šakas, norint tobulinti ekonomikos struktūras.
3. Spartinti urbanizacijos ir naujų gyvenviečių statybos procesą, siekiant tobulinti miestą ir kaimą jungiančias struktūras.
4. Reguliuoti gamybinių jėgų išdėstymą, siekiant išaiškinti lyginamuosius regionų pranašumus ir paremti koordinuotą tarpregioninę plėtrą.
5. Skirti didelį dėmesį aplinkosaugai, maksimaliai mažinti taršą ir taupyti energiją, siekiant ekologiškos ir stabilios plėtros.
6. Tobulinti socialinio aprūpinimo sistemą, skatinti socialinės politikos vykdymą tiek miestuose, tiek kaimo vietovėse, siekiant pakelti paprastų piliečių gyvenimo lygį, užtikrinti teisingą pajamų paskirstymą, prisidėti prie visuomenės stabilumo ir santarvės.
7. Gilinti strategiškai svarbių sričių ir objektų reformas, tobulinti socialistinės rinkos ekonomikos sistemą.
8. Keisti ekonominių ryšių su užsieniu raidos būdus, įgyvendinti atvirumo strategiją, kurios tikslas yra abipusė nauda, siekiant toliau kelti atvirumo lygį.
Lietuva yra svarbi Baltijos regiono šalis, ji atlieka svarbų vaidmenį Europos Sąjungoje. Todėl Kinija skiria didelį dėmesį draugiškiems santykiams ir bendradarbiavimui su Lietuva plėtoti ir vertina ją kaip svarbią partnerę tarp Baltijos šalių.
Praėjus 20 metų nuo diplomatinių santykių užmezgimo Kinijos ir Lietuvos bendradarbiavimas pamažu artėja prie brandesnio raidos etapo. Ypač tai išryškėjo per pastaruosius dvejus metus: dvišalių santykių intensyvaus plėtojimo tendenciją išreiškia nuolatinis keitimasis aukšto lygio vizitais.
Kinijos valstybės tarybos vicepremjeras Hui Liangju ir KKP CK politinio biuro nuolatinio komiteto narys He Guočiangas vienas po kito atvyko į Lietuvą oficialaus vizito. Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė taip pat dalyvavo pasaulinės parodos „EXPO 2010“ darbe Šanchajuje. Lietuvos valstybės vadovė Pekine susitiko su Kinijos viceprezidentu Si Dzinpingu. Šie vizitai padidino tarpusavio supratimą ir pasitikėjimą ir suteikė naują impulsą dvišaliams santykiams stiprinti.
Stiprėja taip pat prekybinis ir ekonominis bendradarbiavimas. Svarbiausios aukštųjų technologijų bendrovės, tokios kaip HUA WEI, ZHONG XING ir kt., aktyviai bendradarbiauja su partneriais iš Lietuvos. Neseniai Vilniaus universitete buvo atidarytas Konfucijaus institutas, jis padės Lietuvos gyventojams, besimokantiems kinų kalbos, pažindins su kinų kultūra ir istorija.
Milda Kunskaitė
