Naujieji metai prasidėjo nuo smarkių potvynių iškart trijuose pasaulio taškuose. Blogi orai pridarė rūpesčių daugeliui pasaulio gyventojų, tačiau labiausiai nuo gamtos kataklizmų nukentėjo Australija, Brazilija ir Šri Lanka.
Klimatinė anomalija „La Ninja“ sukelia daug rūpesčių
Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos hidrologijos skyriaus vedėjas Aleksandras Kajutis paaiškino, kad padidėjusį kritulių kiekį Australijoje sukėlė taip vadinama klimatinė anomalija „La Ninja“ (isp. kalba „Mergaitė“), kuri prasidėjo birželio mėnesį. Šios nuomonės laikosi didžioji dalis pasaulio mokslininkų.
„Per taip vadinamą atmosferinio ir klimatinio fenomeno periodą vandenyno paviršiaus temperatūra vakarinėje Ramiojo vandenyno dalyje, t.y. Australijos rytuose, didėja. Tuo pačiu mažėja vandens temperatūra Peru ir Ekvadore“, – paaiškina mokslininkas. Šiltosios srovės turi daugiau energijos, dėl to jos tarytum „pamaitina savimi“ stambiausius jūrinius štormus. Savo ruožtu, štormas turi įtakos didesniam kritulių kiekiui kaimyniniuose regionuose.
Anomalijos „La Ninja“ pasekmes teko išgyventi Australijos valstijų gyventojams – šalies valdžia anomalijos sukeltą potvynį pavadino „baisiausia šalies istorijoje katastrofa“. Tačiau tiesiogiai šį klimatinį fenomeną susieti su potvyniais kitose pasaulio dalyse mokslininkams kol kas nepavyko.
Kitos potvynių kilimo priežastys
Egzistuoja nuomonė, kad potvynio Šri Lankoje priežastis yra rytinių vėjų ir šiaurės rytų musono mišinys – galimai, būtent dėl jo šalyje siautėjo baisios liūtys, kurios milijonus žmonių privertė trauktis iš savo gyvenamųjų vietų.
Brazilijoje galingas ciklonas sukėlė nesibaigiančio lietaus periodą, dėl kurio sukeltų potvynių žuvo daugiau nei 700 žmonių, o tūkstančiai liko be pastogės ir pragyvenimo šaltinių.
Be abejonių, globalinis atšilimas taip pat atlieka svarbų vaidmenį ir yra netiesioginis šios potvynių bangos sukėlėjas. Pasaulinio klimato pokyčiai sukelia grandininę viską griaunančią reakciją, reikalaujančią vis daugiau ir daugiau žmonių aukų.
Žmonės patiria ne tik fizinių, bet ir psichologinių traumų
VU docentas psichologas Evaldas Kazlauskas pabrėžė, kad psichologai yra susirūpinę tuo, kaip žmonės reaguoja į įvairias nelaimes. „Buvo pastebėta, kad stichinių nelaimių sukeltas psichologinis poveikis neretai būna ilgalaikis. Psichologinių traumų gauna tiek nukentėjusiųjų artimieji, tiek pagalbos tarnybų darbuotojai, tiek žurnalistai, atvykę į įvykio vietą daryti reportažų“. Psichologo teigimu, apie 20% žmonių, išgyvenę stichinę nelaimę, būna itin stipriai paveikti įvykių.
E. Kazlauskas paminėjo, kad, nors užklupus potvyniui svarbiausia yra humanitarinė pagalba – aprūpinimas būstu, maistu ir vaistais, didžiajai daliai žmonių prireikia psichologų pagalbos. Pašnekovas paaiškino, kad psichologinę traumą žmonės patiria iškilus pavojui jų gyvybei.
Svarbu laiku padėti
„Išgyvenę per stichinę nelaimę dalis žmonių susiduria su nerimo reakcijomis – naktiniais košmarais ir įkyrių vaizdų persekiojimu. Negydant šių simptomų, ilgainiui jie gali išaugti į rimtesnius sveikatos sutrikimus“, – pasakojo psichologas.
Anot jo, ypač svarbu atpažinti tuos žmones, kuriems yra padarytas didžiausias psichologinis poveikis. Per tokius masinius reiškinius, kaip, pavyzdžiui, potvyniai, kurie paliečia šimtus, tūkstančius, o kartais ir šimtus tūkstančių žmonių, neįmanoma psichologinę pagalbą suteikti visiems, todėl būtina išskirti, kam ji yra reikalingiausia.
E. Kazlauskas paminėjo, kad bet kuris žmogus po stichinių nelaimių gali būti stipriai psichologiškai sugniuždytas, tačiau moterys ir vaikai yra labiau pažeidžiami. Taip pat psichologinės traumos gresia tiems žmonėms, kurie nelaimių yra patyrę ankščiau, jų psichika yra ne tokia stabili.
Psichologas nuramino, kad didžioji dalis nukentėjusiųjų per potvynius net ir po sunkiausių sukrėtimų atsistato. „Pirmosiomis savaitėmis po nelaimės sukrėtimas yra normali reakcija. Praėjus metams, tik 10–20 % žmonių jaus ilgalaikius padarinius“.
Ištikus nelaimei svarbiausia budrumas
Pasikartojančių potvynių atveju situacija daug paprastesnė – „užsigrūdinę“ žmonės jiems pasiruošia iš anksto ir žino, kaip elgtis ekstremaliomis sąlygomis. Laiku suteikta pagalba ir evakuacija apsaugo nuo ilgalaikių padarinių.
Tyrimai rodo, kad didžioji dalis žmonių, atsidūrę gyvybei pavojingose situacijose, elgiasi gana racionaliai – bando pasitraukti iš pavojingos vietos, ieško būdų, kaip save apsaugoti. „Tiems, kas netinkamai reaguoja ir dėl kilusio nerimo elgiasi neadekvačiai, būtina artimųjų ir aplinkinių parama ir pagalba“.
Neretai kyla situacijų, kai žmogus, prisirišęs prie savo namų, nenori iš jų pasitraukti, nes ta vieta jam papraščiausiai yra brangi. E. Kazlauskas pabrėžė, kad negalima prisirišti prie materealinių vertybių, nes nėra nieko svarbesnio už žmogaus gyvybę.
Potvyniai – problema, aktuali ir Lietuvoje
Lietuvoje potvyniai beveik kasmet užklumpa Pamario gyventojus. Vanduo užlieja dideles Nemuno deltos teritorijas – nuo Rambyno kalno iki Kuršių Nerijos. Bendras užliejamos teritorijos plotas siekia 600 km2 , 400 km2 tenka Lietuvai priklausančiai dešiniojo kranto deltai.
Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Visuomenės informavimo skyriaus atstovė Laura Valauskienės sutiko su nuomone, kad kilus potvyniui, vertėtų trauktis iš pavojingos zonos. Tačiau visgi pasiryžus pasilikti pavojingoje vietoje, verta žinoti kaip vertėtų tinkamai pasirengti ir elgtis per potvynį.
Pateikiame Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento duomenis.
Kaip pasiruošti potvyniui?
- Įsigykite patikimą plaukiojimo priemonę (plaustą, valtį).
- Apsirūpinkite reikiama neperšlampama apranga (žvejų batais, gumine avalyne ir kt.). Parūpinkite ne mažiau kaip 10–čiai parų: ilgai negendančių maisto produktų, medikamentų, geriamojo vandens, degtukų, žvakių, žibalinių lempų, žibalo, žibintų, malkų, mobiliojo ryšio telefoną ir atsarginius maitinimo elementus.
- Paruoškite gyvuliams, baldams paaukštinimus. Gerai izoliuokite visus elektros laidus, kad neįvyktų trumpasis jungimas. Iš rūsių išneškite daržoves, maisto atsargas, vertingus daiktus. Lengvesnius daiktus kurius gali sugadinti vanduo, nuneškite į viršutinius aukštus, pastoges.
- Užsandarinkite šulinius, kad į juos nepatektų užterštas paviršinis vanduo. Viršutinį šulinio rentinį patartina apiplūkti moliu, o aplink šulinį suformuoti nuolydį, kurį reikėtų išgrįsti akmenimis arba išbetonuoti.
- Apsaugokite sodybą nuo ledo lyčių, įkalkite apsauginius stulpus.
- Pažymėkite vėliavėlėmis ar kitais ženklais, kaip privažiuoti nuo pagrindinio kelio iki sodybos. Išvežkite iš užliejamų vietų trąšų ir pesticidų atsargas.
- Patikrinkite, kad garažuose, ūkiniuose pastatuose, sandėliukuose neliktų atvirų teršalų (chemikalų, tepalų ir kt.), kurie gali užteršti aplinką. Užsandarinkite naftos produktų saugyklas.
- Patepkite storu tepalo sluoksniu paliekamų įrenginių (mechanizmų) metalines detales, sutvirtinkite atskiras konstrukcijas.
- Apdrauskite savo ir šeimos narių gyvybę bei turtą. Jei nutarėte išvykti į saugesnę vietovę, prieš palikdami namus užsukite vandens, dujų sklendes, išjunkite elektrą, pasiimkite dokumentus, vertybes, būtiniausius daiktus, maisto atsargų, medikamentų, užrakinkite duris, uždarykite (užkalkite) langus. Kad būtų žinoma, kiek žmonių liko užtvindytoje teritorijoje, užsiregistruokite seniūnijoje.
Kaip elgtis kilus potvyniui?
- Palaikykite ryšį su kaimynais ir būkite pasiruošę vieni kitiems padėti.
- Jei apie namus jau kyla vanduo, lipkite į viršutinius aukštus, jeigu namas vienaukštis – įsitaisykite pastogėje esančiose patalpose. Mokėkite pagalbos ženklus: Iškeltas audeklo gabalas (naktį – žibinto šviesa) – reikalinga pagalba.
- Mosavimas audeklo gabalu (naktį – mirksinti žibinto šviesa) – reikalinga skubi pagalba. Brisdami užlietomis vietovėmis, kad neįsmuktumėte į vandens išplautą duobę, kelią tikrinkite kartimi.
- Jei tektų eiti keliese per užtvindytą vietovę, patartina susirišti virve. Jei įkristumėte į vandenį, nusimeskite sunkius drabužius ir apavą, bandykite įsikibti į netoliese plaukiojančius ar virš vandens kyšančius daiktus, kuo tvirčiau laikykitės ir laukite pagalbos.
- Padėkite laukiniams žvėreliams (stirnoms, lapėms, kiškiams), patekusiems per potvynį į bėdą. Iš pavienių sausumos salelių perkelkite juos į laukus.
