Faktiškai visą rusų Baltijos jūros laivyno vadovybę apkaltino negebėjimu atremti galimo priešo puolimo, užtikrinti kariuomenės dalinių ir laivyno gynimą taikos metu, o taip pat melu savo vadovams Maskvoje.
Vladimiro Putino vizito metu ataskaitos „žvilgėjo“
Pavyzdžiui, 2015-ųjų birželį Vladimirui Putinui viešint Kaliningrado srityje, Baltijos jūros laivynui buvo suteiktas aukštas įvertinimas. Tačiau vėliau paaiškėjo, kad ataskaitose Rusijos prezidentui reali situacija buvo gerokai iškreipta. Šaltiniai gynybos ministerijoje pasakojo, kad valymui pretekstu tapo neeilinis laivyno būklės patikrinimas, kurį vykdė Generalinio štabo karininkai. O tam pagrindu tapo rusų povandeninio laivo avarija Baltijos jūroje 2016-ųjų balandį.
Tuomet lenkų žiniasklaida pranešė, kad vienas iš rusų povandeninių laivų susidūrė su lenkų kariniu laivu ir buvo rimtai sugadintas, kurie galėjo pakartoti „Kursk“ laivo tragediją. Incidentą laivyno vadovybė pabandė nuslėpti, tačiau tai jiems nepavyko.
Patikrinimas parodė ne tik vadovybės melą, tačiau atskleidė ir tragišką laivyno bazių, karinių miestelių statybų ar rekonstrukcijos darbų padėtį. Kaip ir dažniausiai vyksta vykdant Rusijos valstybinius užsakymus, buvo nustatytas „neefektyvus lėšų panaudojimas“. Pasirodo, net programa dėl naujų jūreivių verbavimo į laivyną buvo tyliai nutraukta, o lėšos „įsisavintos“.
„Laivyno padėtis valdant V. Kravčukui, anot jo paties pavaldinių, pablogėjo net lyginant su prieš tai buvusiais, išgyvenusiais daug blogesnio finansavimo laikus“, – pažymi Kaliningrado žurnalistas Ilja Stulovas.
Bendrabutis karininkams „Pentagonas“
Leidinys pateikia vieną iš charakteringų Baltijos jūros laivyno vadovybės aplaidaus darbo pavyzdžių: vieno iš karininkų reikmėms pritaikyto bendrabučio, kuriame gyveno 73 šeimos, ir kurį vietos gyventojai vadino „Pentagonu“ istorija. Pats „Pentagonas“ su JAV gynybos ministerija neturėjo – nuo 2011-ųjų jis buvo pripažintas netinkamu gyventi. I. Stulovo tyrime, kurį publikavo vietos „Nevskoje vremia“, buvo rašoma, kad pastato stiklai buvo išdaužyti, nebuvo karšto vandens, sienos – supelijusios, o pertvaros laikas nuo laiko byrėjo.
Vieną sykį vos neatsitiko katastrofa: ketvirtasis pastato aukštas „sugulė“ ant trečiojo. Du vaikai spėjo pabėgti iš patalpų, todėl niekas nenukentėjo. Remontuoti pastato karininkams niekas nesiėmė, o skųstis uždraudė – kitaip atleis, dėl pažeistos santechnikos lauke pastatė biotualetą. Pastatą prižiūrėjusi bendrovė teisinosi tuo, kad laivyno vadovybė viską apie susidariusią situaciją žino, tačiau pakeisti nieko negalėjo.
„Po Omsko tragedijos (2015-ais Omske sugriuvo kareivinės, žuvo kelios dešimtys kadetų, red. past.) visi kariuomenės bendrabučiai ir kareivinės šalyje buvo tikrinamos dėl tinkamumo gyventi. Baltijos jūros laivyne pavojingų objektų neaptiko. Kariškiams buvo draudžiama net prasižioti apie tai, kad ant jų bet kurio metu gali nukristi supuvusios pertvarkos ar, kad jų vaikus gali nutrenkti karo laikų elektros instaliacija“, – pasakojo tuomet aptarnaujančios bendrovės darbuotojai. Pasirodžius žurnalisto straipsniui „Pentagonas“ buvo uždarytas.
Ryšiai su mafija
Žurnalistai taip pat papasakojo, kad V. Kravčukas draugavo su „gintaro baronu“ Viktoru Bogdanu, žinomu pravarde „Baletas“. Šiuo metu „Baletui“ yra paskelbta tarptautinė paieška.
„Baleto“ grupuotė ne tik perėmė visą prekybą gintaru, tačiau ir užsiėmė nelegalia veikla susijusia su Baltijos jūros laivynu. Prie kelis metus įvyko skambus incidentas: tuomet jėgos struktūrų atstovai sulaikė benzovežį, kuriuo važiavo aktyvus „Baleto“ grupuotės narys Aleksandras Fominas ir Igoris Bogdanas, gaujo vado giminaitis. Benzovežiu bandyta pervežti 22 tonas dyzelinio kuro, pavogto iš Baltijos jūros laivyno laivų.
Baltijos jūros laivyne, anot karo eksperto Viktoro Litovkino, buvo kuriamas 11-asis karinis korpusas ir „jam buvo reikalingos kareivinės, gyvenvietės žmonėms, kurie ten atvyksta, įranga“. „Tačiau, matyt, pinigai, kurie tam buvo išskirti, buvo išleisti kitoms užduotims, ir laivyno vadas, štabo vadas ir kiti vadovai nesugebėjo įvykdyti tų nurodymų, kuriuos jiems pateikė gynybos ministras, jie negalėjo priimti papildomos karinės technikos ir sustiprinti brigadą, kuri ten buvo dislokuota, pagal planą“, – pasakojo jis.
Kaliningradas turėjo tapti svarbiausia Rusijos armijos „atgrasymo jėga“
Anot leidinio „Fontanka“, paskutiniu Gynybos ministerijos kantrybės lašu buvo vadovybės nesugebėjimas organizuoti bendrą įvairių kariuomenės grupių darbą, kurios buvo perduotos jų priežiūrai.
2012 metais V. Kravčukui buvo patikėta įkurti Kaliningrado gynybinį rajoną (KOR), stambią laivyno, aviacijos ir pėstininkų grupuotę. Per ateinančius metus jam buvo perduota šturmo ir naikinimo aviacija, priešraketinės gynybos kompleksai, raketų kompleksai „Iskander“, 11-asis kariuomenės korpusas, į kurį įeina ir daugiau nei keturios pėstininkų divizijos.
Generalinis štabas tikėjosi, kad KOR taps parodomąją atgrasymo jėga Rusijos armijoje Vakarų strategine kryptimi. Tačiau patikrinimas parodė, kad visi įspūdingi laivyno pasiekimai ir sustiprinta karinė galia pasirodė esanti tik „ant popieriaus“.
Parodomasis Gynybos ministerijos valymas
Rusijos karo ekspertams daugiau nei 50 aukštas pareigas užimančių karininkų išvarymas iššaukė nuostabą vien jau todėl, kad Gynybos ministerija apie tai paskelbė atvirai. Jų teigimu, didžiųjų karinių dalinių vadus „valė“ ir anksčiau, tačiau tai buvo daroma tyliai.
„Niekas nežino, kas iš tiesų įvyko. Ten mėnesį vykdė tikrinimus, tačiau tai visiškai ne V. Putino ar S. Šoigu stilius – atvirai kalbėti, už ką atleidžia žmones, dar su tokiais pareiškimais. Tai kažkas naujo. Lieka tik spėlioti, ką jie sugebėjo pridirbti“, – pažymėjo apžvalgininkas Aleksandras Golcas.
Kaliningrado politologas Vladimiras Abramovas pareiškė: „To aš per visą posovietinį laikotarpį, kaip dievą myliu, nepamenu. Dažniausiai stengdavosi kažkaip tylomis. Viena vertus, tai visiškai gali būti ir demonstracinė akcija“.
Kol kas nėra žinoma, kas vadovaus Rusijos Baltijos laivynui. Taip pat nežinoma, ar ministras imsis disciplinos priemonių tiesioginiams V. Kravčuko vadams – Vakarų karinės apygardos vadui Andrejui Kartapolovui ir Rusijos karinių jūros pajėgų vadui Vladimirui Koroliovui. Leidinio „Fontanka“ teigimu, abu šie vadai savo pareigose yra pakankamai neseniai, o beprecedenčio aplaidumo ir korupcijos Baltijos jūros laivyne atskleidimas yra būtent jų darbas.
