1991-ųjų rugpjūčio 19-ąją SSRS piliečiai, pabudę ir iš įpročio įsijungę televizorių, išvydo vien baletą „Gulbių ežeras“ – per visus kanalus. Turėdami sovietinės patirties daugelis suprato: vyksta kažkas neaiškaus.
Nuo CK vadų mirčių iki pučo ir pandemijos
SSRS laikus menantys žmonės gali prisiminti, kad mirus Leonidui Brežnevui, Jurijui Andropovui ar Konstantinui Černenkai (visi jie buvo CK pirmininkais, – red. past.) per televiziją nuolat „sukdavo“ žymųjį baletą.
Sovietų laikais tokį sprendimą aiškino paprastai: gedulo dieną rodyti pramogines, analitines ar naujienų laidas buvo laikoma netaktiška.
1991-ųjų pučo metu su baletu galėjo labai nuodugniai susipažinti kiekvienas – „Gulbių ežerą“ be perstojo rodė tris dienas – nuo rugpjūčio 19-osios iki 22-os. „Rugpjūčio pučo“ metu toks sprendimas buvo priimtas nenorint „erzinti liaudies“ – buvo rodomi trumpi pučistų pasirodymai ir informacijos apie „laikinojo nepaprastosios situacijos komiteto“ sudarymą pranešimai, o didžiąją laiko dalį buvo tiesiog nuolat rodomas baletas.
Tokiu būdu buvo siekiama „suvaldyti“ informacinę erdvę ir išvengti masinių protestų.
2020-aisiais, pačiame pandemijos įkarštyje, Maskvos Didžiojo teatro „YouTube“ kanale buvo nuspręsta transliuoti „Gulbių ežerą“, kas paskatino rusus juokauti apie atėjusią „pasaulio pabaigą“.
Kodėl būtent baletas?
„The Voice Mag“ pažymima, kad „Gulbių ežeras“ yra klasikinis kūrinys, rusų pasididžiavimas, nuo sovietų laikų rodytas visoms užsienio svečių delegacijoms.
„Gulbių ežeras“ taip pat, buvo manoma, tinkamai veikdavo žiūrovus, „turėjo hipnotizuojančių savybių“ ir padėdavo jiems „atitrūkti nuo realybės“.
Rusų balerina Marija Bylova aiškino, kad „Gulbių ežeras“ yra ilgas spektaklis, veikėjai jame nekalba.
„Yra laiko kažkokiems apmąstymams, sprendimų priėmimams, kai šalis panirusi į kažkokį sujudimą“, – aiškino ji.
