Nuo pedofilo link aukštuomenės įtakingųjų vedęs siūlas paslaptingai nutrūko. Jo surišti nepajėgė nei teisėsaugininkai, tyrę pedofilų bylą, nei parlamento komisija.
„Gėda teismams, nesugebantiems nuteisti pedofilo!“, „Bijome dėl savo vaikų!“, „Pareigūnai – nekompetentingi nevykėliai!“, „Reikalaujame teisėsaugos reformos!“ Tokius šūkius skandavo žmonės didžiuliame mitinge, spontaniškai kilusiame dėl pedofilijos skandalo.
Ne, tai buvo ne Lietuvoje, nes mūsų žmonės – stebėtinai ramūs ir neorganizuoti. D. Kedžio dukrelės tvirkinimo byloje prokurorai savo neveiklumu prišaukė neregėtą tragediją, o prie prokuratūrų patrypčiojo vos po kelis pasipiktinusius tautiečius. Štai kai Belgijoje buvo sučiuptas pedofilas, pagrobęs 6 mergaites ir 4 iš jų nukankinęs, ten kilo kone revoliucija.
Šią istoriją skelbiame todėl, kad ji stebėtinai panaši į dabartinį Lietuvos pedofilijos skandalą – Belgijos teisėsaugą visuomenė kaltino dirbant atmestinai, dangstant įtakingų aukštuomenės pedofilų tinklą. Na o Lietuvos pareigūnai net ir po tragiškų su pedofilijos skandalu susijusių įvykių sėdi nepajudinami, ramūs kaip belgai...
Vietoj 13 metų kalėjo trejus
Nevykėlis pedagogų sūnus Markas Dutru, gimęs 1956 metais, negana to, kad nuo jaunumės užsiėmė nešvariais darbais, niekada nesugebėjo suvaldyti savo aistrų.
1986-ųjų vasarį, kai Markui Dutru buvo 29 metai, jis buvo suimtas už tai, kad namie įkalinęs laikė ir prievartavo 5 mergaites. Už šį nusikaltimą pedofilas buvo nuteistas kalėti 13 metų, o jo sugyventinė Mišelė Marten už bendrininkavimą ir sunkaus nusikaltimo slėpimą sulaukė 5 metų nelaisvės bausmės.
Lietuvos žmonės piktinasi, kad įstatymai per švelnūs, nusikaltėliams nuolaidžiaujama. Na bet tai, kaip buvo nuolaidžiauta šitam pedofilui ir žudikui – sveiku protu nesuvokiama.
Kalėjime M. Dutru su Mišele susituokė, o jau 1992 metais, atkalėjęs vos 3 metus (!), buvo paleistas lygtinai kaip pasitaisęs!
Atgavęs laisvę Markas Dutru medikus įtikino turįs psichologinių problemų, todėl jam buvo paskirta invalido pašalpa, skirti raminamieji bei migdomieji. Šiuos vaistus jis vėliau naudojo dusindamas savo aukas...
Su žmona apsigyvenęs Šarlerua mieste, piečiau sostinės Briuselio, Markas Dutru nė dienos niekur nedirbo. Jis, tiesa, perparduodavo vieną kitą vogtą automobilį ar dozę narkotikų, bet stebėtinai greitai turtėjo – įsigijo net 7 nedidelius namus, kurių dauguma laikė tuščius. Iš kur? Belgijoje iki šiol netyla kalbos, kad pedofilas jau tada pelnėsi grobdamas ir pedofilams parduodamas vaikus. Vieną savo namų M. Dutru buvo išnuomojęs savo sėbrui Bernardui Veinšteinui, o dar tris, kaip išaiškėjo vėliau, naudojo įkalinti pagrobtoms mergaitėms.
Pedofilas pasiruošė pagrobimams
Potraukis prie vaikų Markui Dutru nedavė ramybės – jis vėl ėmė ruoštis lytiniams nusikaltimams. Tik skaudžios patirties pamokytas, šįkart tapo atsargesnis. Iškrypėlis pirmiausia įsirengė lyg ir kalėjimą – užmaskuotą bunkerį. Jį išsibetonavo priemiesčio name šalia geležinkelio, kur su žmona Mišele Marten daugiausia gyveno. Rūsyje slaptą landą į uždarą celę užmaskavo lentynos rėmais. Įrengta celė buvo vos 2 metrų ilgio, mažiau nei metro pločio ir tik 1,65 metro aukščio.
Baigęs šį darbą, 1995-ųjų birželio 24-ąją M. Dutru su nenustatytu pagalbininku sėdo į savo mikroautobusą ir išvažiavo, akylai dairydamasis po apylinkes... Tądien niekieno nepastebėtas iškrypėlis gatvėje į autobusiuką įsitempė dvi aštuonmetes: Žiuli Ležon ir Melisą Ruso. Abi įkalinęs savo bunkeryje, pedofilas mergaites prievartaudavo ir tuo metu filmuodavo.
1995-ųjų rugpjūčio 22-ąją M. Dutru susiruošė į Belgijos pajūrio kurortą Ostendę. Mikroautobusu kartu važiavo ir jo sėbras Mišelis Lelivras, kuriam už pagalbą pedofilas atsilygindavo narkotikais. Važiuodami nusikaltėliai pagrobė septyniolikmetę Aną Maršal bei devyniolikmetę Efję Lambreks.
Kadangi bunkeris buvo jau užimtas, M. Dutru naująsias kalines prikaustė grandine prie miegamojo sienos. Nežinia, gal šios merginos pedofilui pasirodė per senos – po kelių savaičių jis abi apsvaigino narkotikais ir užkasė gyvas. To iškrypėlio žmona Mišelė visa tai matė ir... nuolankiai tylėjo.
Policininkai girdėjo riksmą...
1995-ųjų pabaigoje Marku Dutru policija pagaliau vėl susidomėjo – bet ne dėl vaikų grobimo, o tirdama brangių automobilių vagystes. 1995-ųjų gruodį M. Dutru buvo suimtas ir tardomas beveik pusmetį.
Ieškodami įkalčių, gruodžio mėnesį policininkai jo name atliko dvi kratas. Pareigūnai ieškojo tik įkalčių, susijusių su mašinomis, todėl nesusimąstė, kodėl viena rūsio siena, slėpusi landą į bunkerį, šviežiai tinkuota ir dažyta... Negana to, krėsdami namą, kriminalistai išgirdo bunkeryje įkalintų mergaičių Ž. Ležon ir M. Ruso riksmą! Policininkai sukluso, bet neilgam. Nieko daugiau neišgirdę jie nusprendė, kad tai vaikai šūkauja lauke, ir nebesiaiškinę ramūs išvyko.
Netrukus abi mergaitės bunkeryje mirė iš bado, nes jų pagrobėją policiją paleido tik 1996-ųjų kovo 20-ąją ir nebuvo kas paduoda maisto. Vėliau teisme pedofilo žmona kalbėjo esą bijojusi maitinti mergaites, kad pravėrus bunkerio duris jos neužpultų ir nepabėgtų.
1996-ųjų gegužės 28-ąją M. Dutru su narkomanu M. Lelivru vėl išsiruošė į vaikų medžioklę. Tądien nusikaltėliai pagrobė į mokyklą ėjusią Sabiną Darden, kuriai tuo metu buvo dvylika.
Tų pačių metų rugpjūčio 9-ąją M. Dutru vėl su M. Lelivru pagrobė keturiolikmetę Leticiją Delhez, grįžtančią namo iš baseino. Šįkart pagrobėjams nepasisekė – jų autobusiuko numerio skaičius įsidėmėjo vienas praeivis...
Įkliuvę prakalbo patys
1996-ųjų rugpjūčio13-ąją policinija suėmė Marką Dutru, jo žmoną Mišelę Marten ir pagalbininką Mišelį Lelivrą. Tačiau iškrėtę maniako namus policininkai ir vėl nepastebėjo bunkerio, kuriame tuo metu galavosi dvi mažametės kalinės – Sabina su Leticija!
Supratę, kad šįkart priėjo liepto galą, dvi paras laikęsi įkliuvėliai prakalbo. Galop Markas Dutru kriminalistams parodė savo bunkerį. Jame buvo rastos gyvos Sabina Darden ir Leticija Delhez. Kai pareigūnų stebimas M. Dutru atstūmė bunkerio duris, mergaitės nenorėjo išeiti, maldavo jo pagalbos. Vėliau abi paaiškino, jog pagrobėjas jas buvo įtikinęs, esą jas pagrobusi pedofilų mafija. Tėvai esą atsisakę sumokėti už dukras išpirką, todėl gauja liepusi kalines nužudyti, o M. Dutru esą jas išgelbėjęs paslėpdamas savo bunkeryje.
Dar po dviejų parų M. Dutru pareigūnams parodė, kur viename iš jo namų, pašiūrėje po betono sluoksniu, užkasti Žiuli Ležon ir Melisos Ruso kūnai. O rugsėjo 3-iąją prie namo, kurį maniakas buvo išnuomojęs B. Veinšteinui, atkasti Anos Maršal ir Efjės Lambrecks kūnai, taip pat paties B. Veinšteino lavonas. M. Dutru prisipažino tik dėl pastarosios žmogžudystės. Girdi, B. Veinšteinui, nenorėjusiam dalintis pinigais, jis kankindamas sutraiškęs sėklides, išgavęs, kur paslėpti grynieji, tada apsvaiginęs narkotikais ir užkasęs dar gyvą. Kokie, už ką tai buvo pinigai – paslaptis.
Per kratas pastebėta, jog didžiausia šio išgamos aistra buvo seksas – lentynose rasti šimtai legaliai įsigytų pornografijos filmų, taip pat asmeninių intymių videoįrašų, padarytų Markui Dutru mylintis su žmona Mišele.
Pedofilas kaltino kitus
Suvokęs, kad šįkart gresia būti įkalintam iki mirties, M. Dutru persigalvojo, išsigynė prisipažinimo B. Veinšteino žmogžudyste. Iškrypėlis neneigė grobęs ir seksualiai išnaudojęs mergaites, tačiau tikino nė vieno žmogaus nenužudęs – tai esą padarę jo žmona M. Marten su narkomanu M. Lelivru.
Bet tai ne viskas.
„Aš esu atpirkimo ožys, tik pėstininkas stambiame pedofilų tinkle, – tyrėjams verkšleno suimtasis. – Mergaičių man užsakydavo pedofilų klanas, kuriam priklausė labai įtakingi vyrai – aukšti teisėsaugos pareigūnai, gydytojai, šalies aukštuomenės nariai ir net aukščiausi ES valdininkai (nepamirškime, kad Belgijoje įsikūrusi ES būstinė – aut. past.). Orgijos, kurių metu mažametės būdavo seksualiai išnaudojamos, vykdavo vilose. Kad mažametės kalinės neįsidėmėtų kankintojų, orgijų metu jie veidus slėpdavo po kaukėmis. Pagrobiant mergaites man kelis kartus talkino klanui priklausantys policijos pareigūnai.“
M. Dutru net nurodė tariamą pedofilų klano tarpininką – verslininką Žaną Mišelį Niholį. Tas irgi sulaukė oficialių kaltinimų, bet kadangi jie rėmėsi vien M. Dutru pareiškimu, teismo laukė laisvėje.
Žiniasklaida, be kita ko, atkapstė, kad policija dirbo stebėtinai atmestinai. Kartą M. Dutru, nežinodamas, kad jo pažįstamas pašnekovas – policijos informatorius, prašė pagrobti mergaičių, kurias esą pirktų po kelis tūkstančius eurų. Pedofilas net prasitarė statąs joms įkalinti bunkerį. Policija visa tai žinojo, bet... nieko nedarė.
Visuomenės kantrybė trūko
Nepasitenkinimas visuomenėje vis labiau kaito ir kulminaciją pasiekė po Žiuli Ležon ir Melisos Ruso laidotuvių. Po žiniasklaidos reportažo, kaip mergaitės amžino poilsio atgulė šalia viena kitos baltuose karsteliuose, visuomenės kantrybė trūko.
1996-ųjų spalio 20-ąją Belgijos sostinėje įvyko piliečių protesto akcija, į istoriją įėjusi Baltojo žygio pavadinimu. Net trečdalis milijono belgų (!) metė darbą ir užtvindė Briuselį. Balta – nekaltumo ir vilties spalva, todėl daugelis žygio dalyvių vilkėjo baltai, šia spalva buvo išsidažę veidus, nešė baltus balionus, baltus žaislus. Tai buvo didžiausia Belgijoje demonstracija nuo Antrojo pasaulinio karo laikų. Pasipiktinę žmonės reikalavo reformuoti lėtą, neveiksnią teisėsaugą, taip pat politinę sistemą. Įpykę ugniagesiai žarnomis plovė valstybės įstaigų sienas, o žygis tik per plauką neperaugo į visuotinį streiką.
Tačiau net ir Baltasis žygis nepadėjo – bylos tyrimas užtruko ilgus 7 metus. Tyrėjai teisinosi, kad įtariamojo M. Dutru bunkeryje rasta net 6000 plaukų. Ilgai užtruko ekspertizės, kol buvo nustatyta, kas plaukų savininkai, ar bunkeryje jų nepaliko nežinomi pedofilų klano lankytojai.
2004-ųjų kovo mėnesį pagaliau prasidėjo teismas. Prie teismo pastato susibūrė milžiniška įpykusi minia. Atvežus ir įvedant neperšaunama liemene apvilktą M. Dutru, subangavusi minia ėmė piktai švilpti. Jei ne policijos kordonas, žmonės būtų pedofilą sudraskę vietoje. O dar lietuviai sako – „ramus kaip belgas“...
Į teisiamųjų suolą už neperšaunamo stiklo šalia maniako M. Dutru sėdo jo žmona M. Marten, narkomanas M. Lelivras ir pedofiliškų orgijų su vaikais organizavimu kaltinamas Ž. M. Niholis.
Teismo posėdžiuose kalbėjo per 500 liudytojų, ištirta 400 000 puslapių įrodymų.
Pedofilų klanas nesurastas
Prasidėjus teismui, vienas prancūziškas žurnalas „Tyrėjas“ prenumeratoriams išplatino leidinį su 50 Belgijos pedofilų pavardėmis. Akimirksniu sujudę žmogaus teisių gynėjai pasiekė, kad pardavinėti žurnalą kioskuose būtų uždrausta. Teismas žurnalo leidėjams pagrasino, kad jei nepaklus, už kiekvieną parduotą žurnalo su pedofilų pavardėmis numerį, gaus po 10 000 eurų baudą.
2004-ųjų birželio 22-ąją prisiekusieji, tarp kurių buvo 8 moterys ir 4 vyrai, teisiamąjį M. Dutru ir du jo sėbrus paskelbė kaltais. M. Dutru nuteistas kalėti iki mirties, jo žmona M. Marten – 30 metų, narkomanas M. Lelivras – 25 metus. Prisiekusieji suabejojo tik dėl verslininko Ž. M. Niholio, kuriam tuo metu buvo 63 metai, kaltės. Galop verslininkui visi su pedofilija susiję kaltininkai buvo panaikinti, jis buvo nuteistas kalėti 5 metus už nedidelį kiekį narkotikų.
Paslaptingasis pedofilų klanas, jei jis ir buvo, liko nedemaskuotas. Dvi iš bunkerio išlaisvintos merginos, kurios tuo metu jau buvo pilnametės, liudydamos nepatvirtino, kad jas būtų kas nors daugiau, be M. Dutru, išnaudojęs, o kitų pedofilų klano įrodymų nerasta.
Žmonės pasikeitė pavardes
Kokias išvadas galėtume padaryti, palyginę šitą šiurpią istoriją su pedofilijos skandalu Lietuvoje? Mūsiškė teisėsauga irgi ištisus metus nepaisė D. Kedžio prašymų tirti, kodėl jo mažametė dukrelė pasakoja apie trijų įtakingų pedofilų priekabiavimą, tvirkinimą. Mūsų pareigūnai sujudo tik tuomet, kai pernai rudenį gatvėje buvo nušautas vienas iš minimų šiame skandale teisėjas J. Furmanavičius. Kelis „iešmininkus“ nubaudęs generalinis prokuroras A. Valantinas buvo pažadėjęs, kad byla iki Naujųjų metų bus ištirta, tačiau savo pažadą, atrodo, užmiršo. Prokurorai elgiasi arogantiškai, jie įsitikinę, kad ši byla – ne visuomenės reikalas, apie tyrimo eigą žmonių neinformuoja.
Mes, lietuviai – ne belgai, rengti protesto žygių nemokame. Bet, tiesą sakant, net tos ugningosios belgų pilietinės akcijos subyrėjo į įtakingųjų sieną. Pedofilijos skandalą tyrė ir Belgijos parlamento komisija, bet ir ji iki aukštą padėtį užimančių pedofilų tinklo irgi neprisikasė.
Pavardė Dutru (Dutroux) Belgijoje gana paplitusi. Po M. Dutru teismo, 1996–1998 metais, trečdalis ją turinčių belgų pateikė prašymus pavardę pakeisti.
Namas, kuriame buvo pedofilo bunkeris, nugriautas, gretima siena uždengta piešiniu su aitvarą leidžiančiu vaiku.
Retkarčiais vaikai Belgijoje dingsta ir toliau.
Sigitas Stasaitis
