Trijų Pulicerio premijų laureatas, žurnalistas ir knygų autorius T. L. Friedmanas rašo apie JAV problemas, apie kurias, jo nuomone, diskutuojama per mažai.
Jis mano, kad neseniai žiniasklaidoje pasirodę du straipsniai puikiai atskleidžia dabartines amerikiečių problemas. Pirmasis, antrašte „Mes 11-likti!“, yra iš „Newsweek“ žurnalo. Savo straipsnyje M. Hiršas klausia, ar JAV yra praradusi supergalingos valstybės žavesį, nes to pačio žurnalo geriausių šalių topuose užima tik 11-tą vietą, nepatekdama net į dešimtuką.
Antras straipsnis priklauso „Washington Post“ straipsnių autoriui R. Samuelsonui. Jame žurnalistas klausia, kodėl JAV yra skyrusi šitiek daug pinigų mokyklų reformai, bet lygiai tiek pat mažai gali pasigirti pagerėjusiais mokinių testų rezultatais. Galbūt, rašoma straipsnyje, taip yra dėl sumažėjusios mokinių motyvacijos, ir čia kaltos ne blogos mokyklos ir mokytojai, bet mokinių apatija.
Daug tiesos yra R. Samuelsono straipsnyje, bet tai tik dalelė daug didesnės problemos – vertybių žlugimo. Naciją yra užpuolusi greito tapimo turtingu ir kažko gavimo už nieką epidemija, mano T. L. Friedmanas.
Kas padarė ankstesnę amerikiečių kartą didžia? Pirma, tai didžiulės problemos, su kuriomis teko susidurti: Didžioji depresija, nacizmas bei komunizmas. Antra, didieji lyderiai niekada nebijojo liepti amerikiečiams aukotis. Trečia, amerikiečiai ir nebijojo aukotis dėl savo šalies. Ir ketvirta, nes lyderystę pasaulyje pasiekė sakydami „sekite paskui mus.“
Kontrastas tam yra kūdikių bumo karta. Šiuo metu didžiosios problemos dar tik įsibėgėja – JAV mokslo kokybės nuosmukis, konkurencija, naftos priklausomybė, klimato kaita. Šių laikų lyderiai nebando naudoti žodžio „aukojimasis“, o visi sprendimai yra lengvi (ko labiau norėtumėte: kad demokratai didintų paramą ar kad respublikonai mažintų mokesčius?). O blogiausia, kad šiuo metu amerikiečių lyderiai sako: „Tik po jūsų.“
Mokslininko D. Rothkopfo nuomone, šiuo metu daugiau debatuojama apie kaltininko suradimą negu apie atsakomybės prisiėmimą. Vyksta varžybos, kas gali žmonėms suteikti daugiau, kai tuo tarpu daugiau turėtų būti reikalaujama iš pačių amerikiečių.
T. L. Friedmanas sutinka su D. Rothkopfu, kad bus įdomu, kai JAV politikai pripažins, kad neįmanoma sumažinti deficito be mokesčių didinimo ir išlaidų mažinimo; kai pripažins, kad trūksta gerų studentų ir ims galvoti apie ilgesnę dieną mokykloje arba daugiau metų trunkantį vidurinįjį išsilavinimą; kai pripažins, kad tėvai, leidžiantys savo vaikams žaisti video žaidimus vietoj to, kad skaitytų knygas, yra lygiai taip pat atsakingi už blogus testo rezultatus, kaip ir blogi mokytojai.
Kinija ir Indija vejasi JAV ne vien pigios darbo jėgos ir valiutos dėka. Jos vejasi, nes dabar turi laisvas rinkas kaip ir amerikiečiai, išsilavinimą kaip ir amerikiečiai, priėjimą prie technologijų kaip ir amerikiečiai ir, svarbiausia, vertybes, kurias turėjo ankstesnioji amerikiečių karta - pasiryžimą atidėti atlygį, investavimą į ateitį, sunkų darbą ir aukštus savo vaikų lūkesčius.
