Danų socialistės Kartika Liotard parengtas pranešimas, kurį svarstys ES Parlamentas, nekaltai pavadintas „Lyčių stereotipų eliminavimas ES“. Atrodytų, kad pranešimo esmė yra kilnūs ir šiuolaikiški tikslai. Tačiau slepiantis po panašiais pavadinimais – „Tarptautinis prekybos susitarimas dėl kovos su klastotėmis“ (angl. Anti-Counterfeiting Trade Agreement, ACTA), „Internetinio piratavimo sustabdymo įstatymas“ (Stop Online Piracy Act , SOPA) ir kitais - jau ir anksčiau buvo bandyta paveikti pagrindines žmonių teises ir laisves, teigia R. Falkvinge‘as. Daugelis Europos parlamento narių teigiamai žiūri į šį pranešimą, vien dėl jo pavadinimo ir tikėjimo, kad nieko neįprasto jame nėra.
Kitos savaitės pradžioje vyksiantis balsavimas dar nepakeis įstatymų bazės, šio pranešimo esmė yra pateikti tokio įstatymo projektą svarstymui. Tačiau net nepaisant to, kad tai nėra galutinis sprendimas, būtina jau dabar duoti labai aiškų atsakymą, vėliau, šiam pranešimui įgavus atitinkamą teisinį statusą, bus daug sunkiau su tuo kovoti, teigia R. Falklinge'as.
Piratų partijos steigėjas ir lyderis R. Falklinge‘as akcentuoja, kad dalis šio pranešimo yra skirta pornografijos draudimui visoje „medijoje“. Tai yra tęsinys dar 1997-ais metais priimtos rezoliucijos prieš moterų diskriminaciją reklamoje, kurioje buvo siūloma uždrausti bet kokią pornografijos formą visuomenės informavimo priemonėse.
Pranešime skelbiama, kad norint eliminuoti stereotipus, bus būtina veikti ir skaitmeninėje erdvėje. Manoma, kad yra būtina ES lygmeniu koordinuoti veiksmus kontroliuojant kultūros ir lygybės principus internete. Europos Komisijai siūloma apibrėžti visų suinteresuotų pusių bendradarbiavimo chartiją, į kurią turėtų būti įtraukti ir visi interneto tiekėjai.
Tokiu atveju, Europos parlamentas balsuotų už pornografinio ar, pavyzdžiui, turinčio seksualumo potekstę (lygių teisių atstovai akcentuoja, kad pasaulio visuomenės informavimo priemonės formuoja stereotipinį moters įvaizdį), interneto srauto reguliavimą, bei galėtų įpareigoti interneto tiekėjus sekti vartotojus.
Pornografija ir prievarta
Thinkprogress.com apžvalgininkas Zackas Beauchampas žvelgia į šią problemą kitu kampu, nurodydamas mokslinius tyrimus, įrodančius teigiamą pornografijos poveikį vyrų seksualinei agresijai ir atvirkščiai, kad nėra jokių pornografijos įtakos seksistiniam elgesiui ar lytiniams nusikaltimams įrodymų. „Nėra absoliučiai jokių įrodymų, kad pornografija daro ką nors negatyvaus,“ – cituojamas Havajų Universiteto Sekso ir visuomenės centro profesorius Miltonas Diamondas.
Pavyzdžiui, 2007-ųjų Toddo Kendallo tyrime yra lyginamos JAV valstijos pagal interneto prieigos įtaką nusikalstamumui. Atmetus kitus galimus nusikalstamumą įtakojančius rodiklius (tokius kaip urbanizacija ar alkoholizmas), T. Kendallas atrado, kad geresnė interneto sklaida mažino tik du nusikalstamumo rodiklius – išprievartavimus ir prostituciją. „Tyrimo rezultatai rodo, kad 10 proc. didesnė interneto sklaida koreliuoja su 7,3 proc. mažesniu užregistruotų išprievartavimų pranešimų skaičiumi <...> Internetas nedaro jokios įtakos kitiems 25 nusikaltimų tipams, išskyrus prostituciją. Dar daugiau, tyrimai rodo, kad kuo didesnis vyrų-moterų santykis, tuo efektyviau interneto sklaida veikia (mažina) išprievartavimų skaičių. Tyrimai taip pat rodo, kad interneto sklaida stipriau įtakoja paauglių, kurie yra pagrindiniai pornografijos vartotojai, prievartautojų skaičių.“
Dar su tyrimai patvirtinantys T.Kendallo atradimus – vienas koreliuoja interneto sklaidą su lytinių nusikaltimų mažėjimu, kitame „lytinių nusikaltimų klinikose gydomi pacientai teigia, kad pornografija padeda jiems išlaikyti savo nenormalų seksualumą savo pačių vaizduotėje," rašo Scientific American.