PARENGĖ SERGEJUS STONKUS
Policija griebiasi už galvų: gaujos kišenvagių iš Rumunijos dienomis siaubia Senojo žemyno didmiesčius, o pavakare lėktuvais grįžta namo – papietauti su šeima.
Kas galėjo pagalvoti, kad Europoje klestinčių pigių skrydžių kompanijų paslaugomis ir laisve keliauti po visą žemyną taip sumaniai pasinaudos smulkūs nusikaltėliai. Bet dabar, sako policijos pareigūnai, jau nebe laikas stebėtis – metas imtis skubių priemonių suvaldyti iš Rumunijos plūstančias kišenvagių gaujas.
Pagauti už rankos nespėja
Europolas – Europos Sąjungos kriminalinės žvalgybos agentūra, kurios užduotis yra remti bei padėti ES teisėsaugos institucijoms, užkertant kelią sunkiam tarptautiniam nusikalstamumui ir terorizmui, ir šitaip siekti saugesnės Europos visiems ES piliečiams, – jau yra suskaičiavęs apie 240 tokių nusikaltėlių organizacijų. Ypač nuo jų kenčia Didžioji Britanija. Europolo vadovas Robas Veinraitas teigia, kad vagišiai naudojasi pigių skrydžių oro linijų kompanijų paslaugomis rengdami vienos dienos reidus į Britanijos, o ir kitų šalių miestus. Vagys, aferų su kredito kortelėmis specialistai ir kišenvagiai vienoje vietoje darbuojasi tik kelias valandas, o paskui išskrenda iš šalies. Dėl to policija yra praktiškai bejėgė identifikuoti nusikaltėlius, ką jau kalbėti apie bausmes.
Vien tik Didžiojoje Britanijoje, skaičiuojama, gyvena 68 000 rumunų. Per pastaruosius penkerius metus dėl rimtų nusižengimų įstatymams britams pareigūnams teko suimti 28 000 šios tautybės asmenų. Europolo direktorius R. Veinraitas prisipažįsta, kad jo vadovaujama agentūra kol kas dar tik stengiasi suvaikyti smulkius nusikaltėlius, siautėjančius įvairiose jurisdikcijose. Tuo metu situacija kiekvieną dieną tik dar labiau komplikuojasi: jau dabar 90 proc. visų machinacijų su kredito kortelėmis atlieka nusikaltėliai iš Rumunijos ir Bulgarijos. Lietuviai, deja, taip pat minimi ne iš pačios geriausios pusės.
„Susidūrėme su keliaujančių kriminalinių gaujų fenomenu, – sako R. Veinraitas. – Ir per pastaruosius trejus ar ketverius metus jis tik plečiasi. Gaujos iš Lietuvos, gaujos iš Lenkijos, gaujos iš Rumunijos veikia dvidešimtyje ar daugiau Europos valstybių. Jie atvyksta pigių skrydžių oro linijomis, „prasuka“ keletą darbelių mieste ir grįžta namo laiku arbatos. Vietos policijai reaguoti į tokius nusikaltimus labai sudėtinga.“ Europolo vertinimu, organizuotos gaujos iš Rumunijos sudaro 6,7 proc. tokių nusikaltėlių tinklo visoje Europoje. Nepaisant to, kad šis skaičius neproporcingas šaliai, turinčiai 21 mln. gyventojų.
Iš „darbo“ užsienyje net prasigyvena
Ekspertai mano, kad vagišių gaujos pasidalijo Europą į du ilgus ruožus, simbolinė skiriamoji juosta tarp kurių driekiasi nuo Gdansko Lenkijoje iki Lisabonos Portugalijoje. Rumunai kontroliuoja šiaurinę dalį, įskaitant ir Didžiąją Britaniją, bulgarai – pietus. Nusikaltėliai iš Rumunijos garsėja kaip talentingi kišenvagiai, taip pat aferų su kredito bei kitomis atsiskaitymo kortelėmis meistrai: apsirūpinę specialia įranga, jie prisijungia prie bankomatų ir vagia sąskaitų duomenis. Naudodamiesi jais – ir PIN kodais, kuriuos gauna filmuodami bankomatų klientus slapta kamera, – vagišiai žaibiškai ištuštinti aukų sąskaitas. Neretai duomenys perduodami nusikaltėlių bendrininkams valstybėse, kuriose kortelių apsaugos mikroschemos nėra privalomos, – JAV, Kanadoje, Azijos šalyse.
Suprantama, kodėl britai nepatenkinti, kad teisti užsieniečiai gali be kliūčių įvažiuoti į jų šalį, daryti nusikaltimus ir po kelių valandų vėl išvykti – nesučiupti ir nenubausti. Dar labiau Didžioji Britanija baiminasi, kad dėl chaoso pasienyje, kurį lėmė darbuotojų trūkumas ir nepatikima įranga, į šalį patenka ne tik nusikaltėliai, bet ir teroristai. Policijos pareigūnai artimai bendradarbiauja su kolegomis Rumunijoje, kitose Europos šalyse bandydami keistis informacija apie žinomų įtariamųjų kriminalinę veiklą. Itin sunkioje situacijoje atsidūrę britai net išrūpino finansavimą aštuoniems Rumunijos ir Lenkijos pareigūnams, kurie tapo oficialiais Didžiosios Britanijos policijos bendradarbiais.
Bendros pastangos, nors ir labai retai, bet atsiperka. Štai vienas už smulkią vagystę iš parduotuvės Anglijoje sulaikytas rumunas, kaip paaiškėjo, buvo tėvynėje liūdnai pagarsėjęs nusikaltėlis, ieškotas dėl daugiau kaip 60 nusikalstamų veikų, taip pat pagrobimo ir ginkluoto apiplėšimo. Pernai Rumunijoje už grotų buvo susodinta visa kišenvagių šeima, iš Europoje prisigrobtų pinigų gimtinėje sugebėjusi pasistatyti tikrus rūmus.
Rostų šeimyna vertėsi apiplėšinėdama Londono naktinių traukinių keleivius. Per porą metų jie apšvarino mažiausiai 185 aukas, jų grobis sudarė šimtatūkstantines sumas, nors namuose, Rumunijoje, Rostai gyveno iš pašalpų.
Oficialioji statistika rodo, kad per pastaruosius dvylika mėnesių šalyje dirbančių rumunų ir bulgarų skaičius Jungtinėje Karalystėje išaugo trečdaliu – nuo 91 000 iki 127 000. Tiek Bulgarija, tiek Rumunija į ES įstojo 2007 metais, ir jau nuo sausio 1-osios jų piliečiai gavo teisę gyventi ir dirbti kur tik nori.
Prancūzijos užsienio reikalų ministras, beje, jau siekė išreikalauti draudimo rumunams ir bulgarams laisvai įvažiuoti į ES. Loreno Fabijuso teigimu, nusikaltėliai naudojasi šių skurdžių valstybių gyventojais ir jiems atsivėrusiomis galimybėmis nevaržomai keliauti po Europą. Prancūzai turi dėl ko nerimauti: rytiniame Prancūzijos Nansi mieste į teisėsaugininkų tinklus įkliuvo romų imigrantų „nusikaltėlių armija“, išnaudodavusi dešimtmečius vaikus, – visai šiai organizacijai vadovavo 66 metų čigonė. Gaujai priklausę 27 vyrai ir moterys kaltinami plėšimais ir prekyba žmonėmis.
