Pekinas lig šiol vengė smerkti jau penktą savaitę besitęsiančią Maskvos invaziją, kinų diplomatams siekiant išlaikyti pusiausvyrą tarp paramos savo artimai sąjungininkei ir ryšių su Vakarais palaikymo.
Vis tik komentuodama pranešimus, kad savaitgalį Bučoje buvo rasti masinėse kapavietėse palaidoti dešimtys kūnų, Kinija pabrėžė, kad „pranešimai apie civilių gyventojų žūtį Bučoje ir atitinkami vaizdai kelia didelį nerimą“.
Užsienio reikalų ministerijos atstovas Zhao Lijianas taip pat pareiškė, kad bet kokie „kaltinimai turėtų būti pagrįsti faktais“. Be to, bet kokia humanitarinė situacija neturėtų būti „politizuojama“, pridūrė pareigūnas.
„Kol nėra tyrimo rezultatų, visos šalys turėtų elgtis santūriai ir vengti nepagrįstų kaltinimų“, – per eilinę spaudos konferenciją kalbėjo Zhao Lijianas.
Ukrainos kariuomenė vos prieš kelias dienas susigrąžino netoli Kyjivo esančios Bučos kontrolę ir pareiškė ten radusi dešimtis lavonų, iš šio strategiškai svarbaus miesto pasitraukus Rusijos pajėgoms.
Pranešimai apie įvykius Bučoje sukėlė pasipiktinimą visame pasaulyje. Tarp pasmerkusiųjų įtariamus žiaurumus – popiežius ir Jungtinės Valstijos, paraginusios surengti „teismą dėl karo nusikaltimų“.
Kremlius neigia, kad buvo įvykdytos žudynės, o Ukrainą kaltina sufabrikavus vaizdus Bučoje.
Zhao Lijianas trečiadienį nurodė, kad Pekinas „labai atidžiai stebi civilių gyventojų patiriamą žalą“ ir yra „pasirengęs toliau bendradarbiauti su tarptautine bendruomene, kad būtų išvengta bet kokios žalos civiliams gyventojams“.
Toks pareiškimas atkartojo ankstesnį Kinijos ambasadoriaus prie Jungtinių Tautų Zhang Juno pareiškimą, padarytą per antradienį vykusį JT Saugumo Tarybos posėdį.
Per tą pačią sesiją Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pasmerkė žudynes iš Rusijos kariuomenės atkovotame mieste kaip „genocidą“, taip pat paragino JT Saugumo Tarybą pašalinti Rusiją iš nuolatinių narių grupės.
Pasak Ukrainos prezidento, 15 narių taryba, kuriai pavesta užtikrinti tarptautinę taiką ir saugumą, turėtų pašalinti Maskvą, „kad ši negalėtų blokuoti sprendimų dėl savo pačios agresijos, savo pačios karo“.
„Jei nėra jokios alternatyvos ir pasirinkimo, tuomet kitas variantas būtų apskritai išsiformuoti“, – pridūrė V. Zelenskis.
Kinija lig šiol suteikė Ukrainai humanitarinės pagalbos už maždaug 2,3 mln. dolerių (2,1 mln. eurų) – gerokai mažiau nei daugelis kitų valstybių.
