Nuo eilę metų besivystančio JAV ir Kinijos konflikto rezultatų kitais metais priklausys itin daug – tai dvi didžiausios pasaulio ekonomikos, kurios daugelį metų formavo bendras tendencijas. Sąlygų santykių atšilimui nematyti bent jau dėl vienos svarbios priežasties – Kinija artimiausiu metu netaps labiau demokratinė, o JAV nekeis savo požiūrio į režimo, Kinijos ar Rusijos, politiką.
JAV tam nėra faktiškai jokių galimybių, juk net dėl valdžios konkuruojantys demokratai ir respublikonai, dažnai nesutariantys dėl principinių klausimų, turi juos akivaizdžiai vienijančią poziciją – Kinijos klausimu nuolaidžiauti negalima.
„Mums reikia susidoroti su didžiausia XXI a. geopolitine problema. Tai yra mūsų santykiais su Kinija“, – vos paskirtas į savo pareigas pareiškė JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas.
Tuo metu Pekine dabartinis prezidentas Xi Jinpingas ruošiasi perrinkimui ir tolimesniam savo dominavimui bei valdžios konsolidavimui šalyje, o vienas iš pagrindinių tam naudojamų argumentų – JAV grėsmė regione.
Sunki bus jau pati metų pradžia
Įtampa gali išaugti jau sausio pradžioje, kuomet vyks NATO šalių derybos su Rusija, nebylia Kinijos sąjungininke. Nepavykus šioms deryboms, o žinant agresyvią Rusijos poziciją, vargu ar jos turi išvis kokių nors galimybių pažengti, Kinija gali pasinaudoti kilusia tarptautine situacija sprendžiant savo klausimus.
Maža to, 2022-ųjų pradžioje prasidės Pekino olimpinės žaidynės – JAV pareiškė, kad nesiųs valdžios atstovų, kaip ir Jungtinė Karalystė ar Australija bei kitos Vakarų valstybės, įskaitant Lietuvą. Kinija tradiciškai į tai pagrasino „pasekmėmis“. JAV žaidynes gali panaudoti tam, kad atkreiptų tarptautinės bendruomenės dėmesį į Sindziango provinciją Kinijoje ir joje gyvenančios uigūrų mažumos priespaudą.
„Aš manau, kad priešprieša tarp Kinijos ir JAV tęsis ir 2022-aisiais, įskaitant žmogaus teisių, geopolitikos ar saugumo sritis“, – „Deutsche Welle“ tvirtino nepriklausomas politikos analitikas Wu Qiangas.
Jo teigimu, tokia „kontroliuojamos priešpriešos“ situacija tenkina tiek Kinijos, tiek ir JAV valdžias, todėl priežasčių trinties sumažėjimui neturėtų atsirasti.
Taivano dilema
2022-uosius įtampoje pasitinka Taivanas, matantis, koks likimas ištiko Honkongą, kuriame per šiuos metus buvo išnaikintos faktiškai visos demokratinės viltys. 2021-ieji pasižymėjo tuo, kad demokratinis Taivanas sulaukė politinio ir ekonominio Vakarų šalių palaikymo ir Kinijos įsiūčio dėl galimo šios salos atsiskyrimo ar tarptautinio pripažinimo.
Vašingtonas salą laiko svarbiu geopolitiniu bastionu Ramiajame Vandenyne, Kinijai Taivanas yra „istorinio teisingumo“ klausimas.
Xi Jinpingo vadovaujama Kinijos valdančioji komunistų partija siekia „neišvengiamo Taivano ir žemyninės Kinijos susijungimo“, todėl 2022-aisiais ir toliau taikys spaudimą bet kokioms diplomatinio pripažinimo apraiškoms.
JAV jau pakvietė Taivaną kitais metais dalyvauti didžiausiose karinėse pratybose RIMPAC, o tai neliks nepastebėta Kinijos. Anksčiau amerikiečiai bandė naudoti RIMPAC įtampos regione mažinimui ir 2016-aisiais netgi pakvietė jose dalyvauti Kiniją, kuri atsiuntė 5 karo laivus ir 1,2 tūkst. karių. Tačiau 2018-aisiais tokie kvietimo kinai jau nesulaukė dėl karinės ekspansijos Pietų Kinijos jūroje.
Buvęs JAV Ramiojo vandenyno Jungtinio žvalgybos centro operacijų direktorius Carlas Schusteris pažymėjo, kad toks kvietimas leidžia ne tik suderinti bendrus veiksmus su Taivano kariniu laivynu, bet tuo pačiu yra ir aiškus politinis signalas Kinijai.
Tiesa, ekspertai pažymi, kad karinis Taivano užgrobimas kitais metais yra menkai tikėtinas dėl politinės situacijos pačioje Kinijoje.
Toks scenarijus galėtų išprovokuoti net karo veiksmus tarp Kinijos ir JAV, kuri aptakiomis formuluotėmis yra pažadėjusi ginti Taivaną, tačiau jis yra menkai tikėtinas. „Rizika, kad Kinija puls Taivaną 20-ojo (Komunistų) partijos kongreso belaukiant 2022-ųjų rudenį yra labai menka“, – DW pasakojo JAV veikiančio Vokietijos Marshallo fondo Azijos programos direktorė Bonnie Glaser.
Politologės teigimu, Xi Jinpingas vargu ar imsis tokios rizikos, kuri galėtų kelti grėsmę jo trečiajai paeiliui 5 metų kadencijai.
Tai nereiškia, kad Pietų Kinijos jūroje bus ramiau – JAV, tikėtina, ir toliau nekreips dėmesio į Kinijos „pasisavintą“ jūrinę teritoriją dislokuodama ten savo laivyną. Savo karinę jūrų galią pamažu auginantis Pekinas atsakys į tai, kaip ir anksčiau, savo karinės galios demonstravimu, tačiau konflikto abi pusės maksimaliai vengs.
JAV ir Kinijos technologijų kova
Kibernetinis saugumas taps dar aktualesniu po gana sudėtingų šiuo klausimu 2021-ųjų. Šiais metais JAV ne sykį kaltino Kiniją prisidėjus prie didelio masto išpuolių prieš valdžios institucija ar didžiąsias korporacijas. Nerimą amerikiečiams kelia ir aktyvi Kinijos veikla 5G technologijų plėtros srityje visame pasaulyje.
Aktyvi Kinijos technologijų izoliacija tęsis ir 2022-aisiais, o JAV valdžia stengsis apriboti kinų gamintojų prieigą prie naujausių, strateginės svarbos Vakaruose gaminamų technologijų.
„JAV dar tik pradeda diegti griežtesnius technologijų perdavimo Kinijai ribojimus, o 2022 m. bus imtasi ir daugiau veiksmų“, – įsitikinusi B. Glaser.
Proga nusiraminti?
Tačiau yra ir kita teorija – JAV ir Kinija kitais metais stengsis sugyventi draugiškiau, nes abi turės pakankamai problemų „savo kieme“.
„Nepaisant visų nesutarimų ir įtampos JAV ir Kinijos santykiuose, 2022-ieji gali būti šiek tiek laisvesni“, – „Bloomberg“ pažymi JAV atsargos admirolas Jamesas Stavridis. Priežastis – po 10 mėnesių numatomi naujojo Kinijos lyderio rinkimai.
Jo teigimu, Vašingtoną blaškys vidurio kadencijos rinkimai, galimos Covid mutacijos ir pastaruoju metu aštrėjančios vidinės politinės nesantaikos.
Analogiškos nuomonės laikosi ir Azijos amžiaus instituto vykdomasis direktorius Johnas Westas, manantis, kad artėjančiais metais tiek Xi Jinpingas, tiek ir Joe Bidenas „turi visas prielaidas labiau koncentruotis į vidaus reikalus, o ne į užsienio politiką“.
