Per tris savaites šalis mobilizavosi visais lygiais, tam, kad šalies gyventojų vartojimui būtų pritaikyta dieta. Tiesiogine to žodžio prasme – kinams rekomenduojama taupiau valgyti ir mažiau suvartoti maisto. Internete plūstelėjo žymės #n-1 ir #n-2, kurios reiškia maitinimo įstaigų priminimą savo klientams užsisakyti vienu ar dviem patiekalais mažiau, nei yra žmonių prie stalo. Vienas restoranas Kinijoje netgi nusprendė imtis radikalesnių priemonių – sveria savo klientus prieš ir po maisto vartojimo, kad įsitikintų suvartoto maisto tikslingumu, rašoma „Le Figaro“. Kitame restorane buvo įvestos baudos tiems, kurie nesuvalgo savo užsisakytų patiekalų.
„Netikslingo elgesio su maisto produktais galą pradedu aš“, – socialinėje reklamoje aiškina kinų socialinių tinklų žvaigždė Li Ziqi. Ji tapo vienu iš akcijos „Švari lėkštė“ veidų: ši iniciatyva, kuria inicijavo Xi Jinpingas, skirta sumažinti maisto produktų netektis, kurios yra „nerimą keliančios ir šokiruojančios“. Milijonams savo gerbėjų Li Ziqi pasakoja apie ryžių ilgaamžiškumą ir rekomenduoja valgyti jų mažiau.
Xi Jinpingas jau antrąjį sykį bando pradėti kovą su maisto atliekomis Kinijoje. Yra paskaičiuota, kad kinai kasmet palieka 17-18 mln. tonų maisto, o to užtektų pamaitinti 30-50 mln. žmonių. Pirmasis bandymas įvyko 2013 metais, tačiau tuomet jis buvo labiau nukreiptas į įvairaus pobūdžio korupciją, grandiozinius valdininkų ar verslininkų banketus. 2020-ųjų versija paskelbta itin sudėtingu Kinijai laikotarpiu. Šalis susidūrė su didžiausiais per pastaruosius dešimtmečius potvyniais. Maža to, dėl pandemijos subyrėjo prekių ir maisto produkcijos tiekimo grandinės visame pasaulyje, jau nekalbant apie kiaulių gripą, verčiantį naikinti galvijus, ar įtemptus prekybinius santykius su JAV.
Liepą ir rugpjūtį užgriuvę potvyniai paveikė tiek šalies šiaurės, tiek ir pietvakarių regionus, sunaikino dalį metinio derliaus. Dėl to maisto produktų kainos šoktelėjo net 13 proc.: infliacija paveikė pačias skurdžiausias šeimas, kurios ir taip sunkiai išgyvena pasaulinės ekonomikos depresijos paveiktos Kinijos problemas.
Kinijoje maisto tema visada buvo itin jautri. Ši šalis turi turtingą dinastijų, kurias nuvertė dėl bado ir maisto produktų trūkumo, istoriją. Paskutinė kampanija gali priminti ir naujesnių laikų istoriją, jau Kinijos liaudies respublikoje 1959-1961 metais nuo bado mirė 60 mln. žmonių.
Tačiau su šia istorija paradoksaliai kontrastuoja kinų kultūros ypatybės. Yra reikalaujama, kad maisto svečias turėtų tiek, kad negalėtų visko suvalgyti; o absoliuti dauguma verslo susitikimų vyksta prie lūžtančių nuo maisto stalų, taip demonstruojant šeimininko dosnumą. Primaitintas vaikas vis dar yra laikomas geros sveikatos ir socialinio statuso rodikliu.
Dalis gyventojų, kurie jau priprato sočiai gyventi ir valgyti ne namuose, kritikuoja tokias valdžios akcijas – jų teigimu, tai yra paprasčiausias Komunistų partijos prasmingo darbo inscenizavimas, vietoje to, kad būtų daroma kažkas realaus suvaldyti situaciją.
