Kai 2017 m. Sun Ke baigė koledžą, jis persikėlė į Šanchajų, kur planavo siekti to, apie ką svajoja dauguma jo kartos atstovų: pradėti gerą karjerą, nusipirkti automobilį, galbūt, netgi namą.
Tačiau 27-erių vaikinas nesitikėjo, kad jam bus taip sunku. Jo tėvai sugebėjo savarankiškai susikurti gyvenimą neturėdami, praktiškai, nieko, o dabar jiems priklauso keli nekilnojamo turto objektai vaikino gimtajame miestelyje netoli Šanchajaus.
Tačiau 2018 m. įkūręs savo restoraną, Sun Ke greitai suprato, jog iš rinka jau buvo uždominuota milžiniškų frančizių ir maisto pristatymo platformų – jis į šias lenktynes įsitraukė per vėlai: „Siekdami konkuruoti su kitais restoranais maisto pristatymo platformose, kartu su savo verslo partneriu turėjome panaudoti savo asmenines santaupas, kad galėtume atsisakyti pristatymo mokesčio ir suteikti klientams nuolaidų. Nepaisant to, didžiausi laimėtojai vis vien yra populiariosios frančizės.“
Per dvejus metus jis prarado daugiau nei milijoną juanių (apie 129 000 eurų), todėl praėjusių metų pabaigoje jis savo verslą uždarė.
Vyro teigimu, jo patirtis yra tipinis involiucijos arba susisukimo spirale šiandieninėje Kinijoje pavyzdys.
Spiralėje besisukanti karta
Iš pradžių antropologiniu terminu „involiucija“ – pažodžiui iš kinų kalbos verčiamu „susisukimas spirale“ – buvo apibūdinamas socialinis reiškinys, kuomet gyventojų skaičiaus augimas nelemia didesnio produktyvumo ar geresnių naujovių.
Šiandien šis terminas yra vartojamas perdegimo jausmui išreikšti.
Ši tendencija pirmiausia buvo pastebėta elitiniuose šalies universitetuose. Pernai internete išplito netikėtose vietose besimokančių Kinijos studentų nuotraukos. Vienoje jų Tsingua universiteto studentas naudojosi savo kompiuteriu važiuodamas dviračiu.
Šis studentas buvo pramintas „Tsingua susisukimo spiralėje karaliumi“ ir šis posakis paplito tarp Kinijos jaunimo. Labiausiai su tokia patirtimi susitapatino po 1990-ųjų gimusi tūkstantmečio ir Z kartos.
Šalyje populiariame socialiniame tinkle „Weibo“ su sukimusi spirale susijusios grotažymės, buvo peržiūrėtos daugiau kaip milijardą kartų. Šis terminas taip pat buvo įtrauktas į populiariausių praeitų metų žodžių Kinijoje dešimtuką.
„Jauni žmonės ir toliau jaučia spaudimą, kad jeigu jie sunkiai nedirbs ir nedalyvaus konkursuose, jie bus išstumti iš visuomenės. Tačiau nepaisant jų pastangų, jie nemato jokių šio darbo rezultatų“, – sakė Oksfordo universiteto profesorius Biao Xiangas.
„Mūsų tėvų karta susidūrė su savais iššūkiais, bet kartu ir su galimybėmis. Viskas buvo nauja. Jeigu tik turėjai idėjų ir drąsos, tu turėjai ir didelę tikimybę, kad tau pasiseks“, – pasakojo Sun Ke.
Tačiau toks reiškinys nėra būdingas tik Kinijai. Galima teigti, kad dauguma išsivysčiusių pasaulio šalių išgyveno šį pakilimo laikotarpį.
Tačiau esminis skirtumas yra tai, kad Kinijos „aukso amžius“ praėjo labai greitai, o žmonių prisiminimai apie šį laikotarpį dar nespėjo pasimiršti.
Tai reiškia, kad jaunoji karta, kuriai priklauso ir Sun Ke, matė savo tėvų sėkmę – jie matė kaip jų tėvai susikūrė savo turtus iš nieko.
„Jų tėvai ar net dešimčia metų vyresni kaimynai galėjo nemažai užsidirbti vos pradėdami verslą. Tačiau šis laikotarpis baigėsi, jaunimas nebeturi tokios galimybės“, – aiškino dr. Fang Xu iš Kalifornijos universiteto Berklyje.
Pasipiktinimas turtingaisiais
Kinija dabar yra antra pasaulyje valstybė, pagal joje gyvenančių milijardierių skaičių. Tačiau kartu čia gyvena apie 600 mln. gyventojų, uždirbančių mažiau nei 1 000 juanių (apie 130 eurų) per mėnesį.
Šis milžiniškas skirtumas skatina vis didesnį jaunimo pasipiktinimą savo darbdaviais. Pradedama suvokti, kad visuomenės viršūnėje atsiduriantys turtingieji, nesupranta paprastų žmonių sunkumų.
Verslininkė ir buvusi „Harper‘s Bazaar China“ vyriausioji redaktorė Su Mang susilaukė nuožmios reakcijos pasakiusi, kad sukimasis spirale tėra: „Praraja tarp noro ir tingumo.“
Nors vėliau ji dėl savo žodžių atsiprašė, žala jau buvo padaryta.
„Jeigu viršininkai susitapatintų su žmonėmis, kurie jiems dirba, nebūtų nei 996, nei sukimosi spirale“, – komentavo vienas internautas, turėdamas omenyje Kinijos darbo kultūrą, kur darbuotojai dirba nuo 9 ryto iki 9 vakaro, šešias dienas per savaitę.
„Kapitalistai galėtų tiesiog patylėti“, – piktinosi kiti.
Milijardierius Jackas Ma anksčiau gynė šią 996 kultūrą, vadindamas ją „palaiminimu“. Toks pasisakymas, kartu su jo įmonėje „Alibaba“ atliktais tyrimais, sugriovė jo, kaip pavyzdžio, reputaciją. Dabar kai kurie interneto vartotojai vadina jį „kraują siurbiančiu kapitalistu“.
„Gulėti išsitiesus“ – neleistinas pasirinkimas
Tačiau neseniai atsirado naujas požiūris – „gulėti išsitiesus“ arba kinų kalba – „tang ping“. Jį išpopuliarino vieno forumo vartotojas, prisipažinęs, jog nors jau dvejus neturi darbo, jam neatrodo, kad tai yra problema. Toks požiūris visiškai prieštarauja tradiciniam sėkmės suvokimui Kinijoje.
Jo nuomone, nėra jokio reikalo sekti visuomenės idealais. „Tik gulint išsitiesus gali tapti įrankiu kitiems dalykams matuoti“, – rašė jis. Taip atsirado posakis „gulėti išsitiesus“.
„Tang ping“ idėja – kad reikia nepervargti, pasitenkinti lengviau pasiekiamais tikslais ir leisti sau atsipalaiduoti – yra palaikoma daugelio ir jau spėjo įkvėpti daugybę interneto memų. Kartais ši idėja yra apibūdinama kaip dvasinis judėjimas.
Profesorius B. Xiangas iš Oksdordo mano, kad šie reiškiniai parodo jaunesnės kartos norą atsisakyti beprasmių varžybų ir permąstyti senus sėkmės suvokimo modelius.
Daugelis jaunų kinų nori išnaikinti šią nuožmią konkurenciją, tačiau ekspertų teigimu, gali būti sunku pritaikyti tokį požiūrį plačiajai visuomenei, nes valdžios institucijos gali interpretuoti šias idėjas, kaip prieštaraujančias socialistinėms vertybėms.
Savo kalboje 2018 m. Kinijos prezidentas Xi Jinping sakė, kad naujoji era: „Priklauso tiems, kas sunkiai dirba, ir kad laimę galima pasiekti tik sutelkus daug pastangų.“
Valstybinė žiniasklaida taip pat aršiai kritikuoja „tang ping“ idėją. Kultūriniame laikraštyje „Guang Ming Daily“ buvo paskelbtas straipsnis, kuriame autorius peikė „gulėtojus“, kaip galimai žalingus šalies ekonomikai ir visai visuomenei.
Kitame komentare, publikuotame „Nanfang Daily“, autorius naujausią tendenciją pavadino neteisinga ir gėdinga.
Tačiau dr. F. Xu sakė netikinti, kad šis reiškinys artimiausiu metu dings. „Deja, manau, kad ateinančius penkerius ar net dešimt metų niekas nesikeis. Pramonėje nevyksta jokie dideli pokyčiai, taigi nėra jokių naujų sričių, kurias jaunimas galėtų tyrinėti ir plėsti“, – pridūrė dr. F. Xu. „Sukimasis spirale tęsis.“
Vakaruose jaunoji karta gali pasirinkti atsiskirti nuo visuomenės ar pasirinkti minimalistinį gyvenimo būdą, tačiau Kinijoje tokie pasirinkimai nėra galimi, teigė mokslininkė. „Yra tik vienas kelias – sankcionuotas gyvenimo būdas“, – sakė ji. „Dėl nusistovėjusio požiūrio, atsiribojimas yra laikomas nepriimtinu.“
