Tokiu būdu teisės aktas, kurį kritikai laiko reikšmingai varžančiu pusiau autonominio regiono laisves, įsigaliojo.
Valstybinė naujienų agentūra „Xinhua“ pranešė, kad Kinijos parlamentas nubalsavo priimti šį teisės aktą, taip pat nusprendė, kad „nacionalinio saugumo įstatymas bus įdiegtas“ į Honkongo pagrindinį įstatymą.
Kinija antradienį priėmė Honkongui skirtą platų nacionalinio saugumo įstatymą, o kritikai ir daugelis Vakarų vyriausybių baiminasi, kad šis istorinis žingsnis suvaržys tarptautinio finansų centro laisvę ir skaudžiai smogs jo ekonomikai.
Kinijos parlamentas, paprastai automatiškai tvirtinantis vyriausybės nutarimus, vienbalsiai priėmė naująjį teisės aktą antradienį ryte, praėjus mažiau kaip šešioms savaitėms po jo pirmojo pristatymo, paskleidusio nerimo bangas pusiau autonominiame Honkonge ir kitur.
JAV, Jungtinė Karalystė, Europos Sąjunga ir Jungtinių Tautų žmogaus teisių priežiūros organizacija pareiškė bijančios, kad šis įstatymas bus pasitelkiamas prieš Pekiną nukreiptai kritikai malšinti. Panašūs įstatymai autoritariškai valdomoje žemyninėje Kinijoje dažnai pritaikomi bet kokioms nepaklusnumo apraiškoms slopinti.
Teisės aktas buvo priimtas precedento neturinčia tvarka, aplenkiant susiskaldžiusį Honkongo parlamentą. Be to, jo konkretus tekstas buvo slepiamas nuo 7,5 mln. Honkongo gyventojų.
„Nacionalinio Liaudies Kongreso nuolatinis komitetas šiandien oficialiai priėmė nacionalinio saugumo įstatymą Honkongui“, – antradienį savo pareiškime nurodė didžiausia propekiniškojo Honkongo sparno partija DAB, pasveikinusi šį teisės aktą.
Pekino oficialiosios politikos ruporais laikomi laikraščiai „Wen Wei Po“ ir „Ta Kung Pao“ taip pat patvirtino, kad įstatymas jau priimtas. Tą patį padarė keletas kitų Honkongo žiniasklaidos kanalų, remdamiesi neįvardytais šaltiniais Pekine.
Nors pasklido žinia, kad įstatymas yra priimtas, Honkongo gyventojai iki šiol nežino jo turinio ir nuostatų, kas gali būti laikoma nusikaltimu.
Per antradienį ryte surengtą savaitinę spaudos konferenciją propekiniška Honkongo lyderė Carrie Lam atsisakė komentuoti, ar įstatymas yra priimtas, taip pat kalbėti apie jo turinį.
„Manau, šiuo metu man nedera komentuoti jokių klausimų, susijusių su nacionalinio saugumo įstatymu“, – žurnalistams sakė ji.
„Honkongo galas“
„Kas po galais buvo priimta?“ – savo „Facebook“ paskyroje parašė Pilietinių žmogaus teisių grupės lyderis Figo Chanas.
Vienas iš demokratijos šalininkų judėjimo lyderių Joshua Wongas tviteryje parašė: „Tai žymi Honkongo, kurį iki šiol žinojo pasaulis, galą. Dėl plačių įgaliojimų ir neaiškaus įstatymo šis miestas virs #slaptapolicinevalstybe.“
Jungtinės Valstijos dėl šio įstatymo pirmadienį nutraukė strateginių gynybos prekių eksportą į Honkongą.
„Nebegalime atskirti kontroliuojamų prekių eksporto į Honkongą nuo eksporto į žemyninę Kiniją“, – sakė JAV valstybės sekretorius Mike'as Pompeo.
„Negalime leisti, kad šios prekės patektų į Liaudies išvadavimo armijos rankas, nes jos pagrindinis uždavinys – palaikyti Komunistų partijos diktatūrą“, – kalbėjo jis.
Pagal „vienos šalies, dviejų sistemų“ modelį, dėl kurio buvo sutarta, kai Kinija 1997 metais perėmė Honkongą iš buvusios kolonijinės valdytojos Didžiosios Britanijos, šiam miestui iki 2047-ųjų turi būti garantuojamos tam tikros laisvės ir dalinė autonomija, įskaitant teisėkūros ir teisimų nepriklausomybę bei žodžio laisvę.
Šis modelis padėjo Honkongui iškilti kaip pasaulinio lygio finansų centrui su patikima teismų sistema ir politinėmis laisvėmis, kurių neturi žemyninės Kinijos gyventojai.
Kritikai seniai kaltina Pekiną, kad jis pastaraisiais metais ėmėsi žingsnių suvaržyti Honkongo ypatingąjį statusą, tačiau naujasis įstatymas, anot jų, suduos triuškinamą smūgį miesto laisvėms ir autonomijai.
Anksčiau šį mėnesį Kinijos valstybinės naujienų agentūros „Xinhua“ paskelbtoje įstatymo santraukoje rašoma, kad Kinijos saugumo agentūros galės pradėti atvirai veikti šiame pusiau autonominiame mieste.
Pekinas taip pat nurodė, kad turės jurisdikciją kai kurioms byloms. Tai reiškia, kad bus panaikinta nuo 1997 metų tarp Honkongo ir Komunistų partijos kontroliuojamų žemyninės Kinijos teismų egzistavusi teisinė užkarda.
Žemyninėje Kinijoje nacionalinio saugumo įstatymai dažnai pasitelkiami pasiųsti už grotų režimo kritikus, ypač už miglotus nusikaltimus, kurie įvardijami kaip „ardomoji veikla“.
Pekinas ir jam lojali Honkongo vyriausybė tokius kaltinimus atmeta.
Anot jų, šie įstatymai bus bus nukreipti tik prieš nedidelę dalį žmonių, nesuvaržys politinių laisvių mieste ir atkurs verslo pasitikėjimą po istorinių demokratijos aktyvistų protestų.
Honkongą septynis mėnesius purtę didžiuliai, dažnai smurtiniai protestai prasidėjo pernai birželio 9-ąją, kai milijonas žmonių išėjo į gatves protestuoti prieš dabar jau atšauktą ekstradicijos įstatymo projektą, kuris būtų leidęs išduoti įtariamuosius Kinijai.
Vyriausybei ignoruojant protestuotojų reikalavimus, susirėmimai tarp policijos ir aktyvistų tapo rutina. Tai smarkiai pakenkė Honkongo, kaip stabilaus finansų centro, reputacijai ir labai supriešino visuomenę, nemažai daliai jos narių sukilus prieš Pekino valdymą.
Per pastaruosius metus buvo sulaikyti maždaug 9 tūkst. žmonių, daugiau kaip 1 700 asmenų sulaukė oficialių kaltinimų. Tęsiantis areštams ir mieste dėl koronaviruso protrūkio uždraudus didesnius nei aštuonių žmonių susibūrimus, judėjimas už demokratiją buvo nuslopęs, tačiau gegužę protestai vėl įsiplieskė, kai Kinija paskelbė planus priimti minėtą saugumo įstatymą.
Birželio 4 dieną dešimtys tūkstančių honkongiečių, nepaisydami valdžios paskelbto draudimo, susirinko paminėti 31-ųjų Tiananmenio aikštės protestų kruvino numalšinimo metinių.
ES pasmerkė Kinijos priimtą Honkongo saugumo įstatymą
Europos Sąjunga antradienį pasmerkė Kinijos centrinės vyriausybės priimtą Honkongo saugumo įstatymą ir perspėjo, kad šis teisės aktas suvaržys regiono turimą autonomiją bei jo teismų galias.
„Smerkiame šį sprendimą“, – per spaudos konferenciją sakė Europos Komisijos vadovas Charles'is Michelis.
„Šis įstatymas rimtai pakerta aukšto lygio Honkongo ekonomiją ir daro neigiamą poveikį teismų nepriklausomumui bei įstatymų viršenybei“, – pabrėžė Ch. Michelis.
Tokią pačią poziciją išsakė Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen.
