Kinija viliasi, kad kitą savaitę prasidėsianti olimpiada taps jos „minkštosios galios“ triumfu.
Tačiau pasirengimą žaidynėms aptemdė kai kurių didžiųjų Vakarų šalių, įskaitant JAV, priimtas sprendimas skelbti olimpiados diplomatinį boikotą dėl Pekino vykdomų žmogaus teisių pažeidimų, ypač represijų prieš musulmonų uigūrų mažumą Sindziango regione.
„Dabar svarbiausias prioritetas – kad JAV liautųsi kištis į Pekino žiemos olimpiadą“, – sakė Kinijos užsienio reikalų ministras Wang Yi per pokalbį telefonu su JAV valstybės sekretoriumi Antony Blinkenu. Kinų ministras cituojamas Užsienio reikalų ministerijos išplatintame pareiškime.
Wang Yi pridūrė, kad Vašingtonas taip pat turi „liautis žaidęs su ugnimi“ Taivano klausimu.
Abu pareigūnai taip pat aptarė Europoje augančią įtampą dėl Ukrainos. Wang Yi sakė A. Blinkenui, kad į Rusijos nuogąstavimus dėl saugumo „turi būti žiūrima rimtai“.
„Visos šalys turi visiškai atsikratyti Šaltojo karo mentaliteto ir derybų keliu sukurti subalansuotą, veiksmingą ir tvarų Europos saugumo mechanizmą“, – kalbėjo Kinijos diplomatijos vadovas.
„Į pagrįstus Rusijos nuogąstavimus dėl saugumo turėtų būti žiūrima rimtai ir jie turėtų būti išsklaidyti“, – sakė jis.
Turėdamas galvoje Maskvos susirūpinimą NATO plėtra Europoje, Wang Yi pridūrė, kad „regioninis saugumas negali būti užtikrinamas stiprinant ar netgi plečiant karinius blokus“.
Valstybės departamento išplatintame pranešime apie įvykusį pokalbį neužsimenama apie olimpines žaidynes ir daugiausiai dėmesio skiriama Ukrainos temai.
„Sekretorius A. Blinkenas akcentavo grėsmes pasaulio saugumui ir ekonomikai, kurias kelia tolesnė Rusijos agresija prieš Ukrainą, ir pažymėjo, kad deeskalacija ir diplomatija yra patikimas kelias judėti pirmyn“, – rašoma Valstybės departamento pranešime.
Rusija prie sienos su Ukraina yra sutelkusi apie 100 tūkst. karių, todėl nuogąstaujama, jog Maskva planuoja įsiveržti į provakarietišką kaimyninę šalį.
JAV ir kitos NATO valstybės pastarosiomis dienomis diplomatiniais būdais bando išspręsti kilusią įtampą su Maskva, taip pat siunčia Ukrainai ginklų, kad sustiprintų jos gynybos pajėgumus.
JAV ir jų NATO sąjungininkės sako esančios pasirengusios bet kokiai galimai įvykių raidai.
Rusija, kurią su Ukraina sieja sudėtingi istoriniai ryšiai, remia promaskvietiškų separatistų sukilimą šios šalies rytuose, nuo 2014 metų jau nusinešusį daugiau kaip 13 tūkst. žmonių gyvybių.
Tais metais Rusija atplėšė nuo Ukrainos ir aneksavo Krymo pusiasalį, kai Kijeve per provakarietišką Maidano revoliuciją buvo nuversta prorusiška vyriausybė, vengusi glaudesnių ryšių su Europa.
Maskva neigia ketinanti įsiveržti į Ukrainą, tačiau reikalauja garantijų, kad šalis nebus priimta į NATO.
Kinija dažnai reiškia nepritarimą „išorės jėgų kišimuisi“ į šalių vidaus reikalus.
Tačiau ši komunistinė valstybė vengia bet kokios kritikos savo artimai strateginei sąjungininkei Rusijai, kuri, kaip ir Kinija, yra nuolatinė Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos narė ir dažnai įsivelia į konfliktus su tomis pačiomis didžiosiomis Vakarų valstybėmis, kaip Pekinas.
