Dar kartą verta nulenkti galvą Ukrainos kariškiams, kurie Kryme nebuvo išprovokuoti "žalių žmogeliukų" kariniui mūšiui. Ko gal labiausiai siekė okupantai. Spektaklis su tuščiais šoviniais ir "aukomis" padėjo tik Rusijos federacijos sprendimui leistu V.Putinui į vesti į Ukraina ginkluotasias pajėgas. Nors kaip vėliau oficialiai paaiškėjo tokios pajėgos gan aktyviai jau veikė Kryme ir Simferopolyje. Štai tas ilgas tąsymasis Kryme leido užvilkinti Rusijos imperijos armijos įsiveržimą į Pietryčių Ukrainą. Geriausias laikas tokiai aneksijos tėkmei buvo prarastas, o sujudęs demokratinis pasaulis susivokė , susivienijo ir savo aiškią poziciją išsakė visiškai nedviprasmiškai, pridėdamas dar ir kai kurias sankcijas konkretiems asmenims, konkretiems invazijos vedliams ir ideologams.

Su kiekviena savaite, netgi su kiekviena diena vis labiau byrą Kremliaus skleista demagogiją apie snaiperių pavaldumą, išryškinta jau ir sprogmenų kontrabanda iš Rusijos, V.Janukovyčiaus režimo korupcijos galimi mastelius ir dar daug kas. Visa tokia ir panaši informacija plinta po pasaulį, nežiūrint Rusijos bandymų ją stabdyti. Rusijos režimo kompromitacija tęsiasi su didžiuliais ekonominiais ir moraliniais nuostoliais pačiam agresoriui. Žinoma, demokratinės šalys taip pat turės ekonominių trikdžių, bet ar galima juos lyginti su Rusijos netektimis. Milijardai dolerių ypatingos skubos būdu keliauja užsienin, rublio ir akcijų vertė krenta į visiškas žemumas, O Rusijos premjeras V.Medvedevas žadą Krymo gyventojams "rojų Žemėje". Už kokias lėšas? -aiškinti neskuba. Paskubins "medinių rublių spausdinimą"? Taip gali bandyti daryti, bet tai greitai atsilieps į infliacijos rodiklius, kurie ir dabar jau žymiai krenta.

Nušalintas prezidentas V.Janukovyčius dabar jau teigia, kad jis jaučia pareigą grįžti į Ukrainą taikiai. (ekspertuose) Be abejo, kad V.Janukovyčius turi sugrįžti Ukrainą, kur jis yra paieškomas dėl kelių jam iškeltų bylų. Žinoma, kad tai turėtų padaryti buvęs prezidentas ne su Rusų tankų kolona. Gerai, kad jis pats prisipažino išdavęs savo šalį, prašydamas Rusiją įvesti į ją savo karines pajėgas. Gerai ir tai, kad V.Janukovyčius nepripažįsta Krymo aneksijos ir netgi žada prašyti Rusijos prezidento gražinti Krymą Ukrainos jurisdikcijai. Kiekvienas Ukrainos pilietis gali to prašyti. Kai V.Janukovyčius grįš taikiai, jokios kalbos apie karą net būti negali. Jis turi stoti prieš teismą ir atsakyti už padarytas veikas. Kai teismas įvertins jo nurodymą šaudyti į demonstrantus bei kitką ir priims nutartį, tai ją teks vykdyti. Ją įvykdžius bus galima ir kapus aplankyti ir gyventi laisvai, kaip visi Ukrainos piliečiai gyvens. Tikiuosi, kad korupcija šalyje bus nuslopinta ir Ukraina pasirinks demokratinės šalies kelią. Su kuo ji panorės tuo keliu eiti? - spręsti pačiai tautai, jos demokratiškai rinktai valdžiai ir niekam daugiau.

RETRO Kai "nežinomos armijos" (dabar jau žinomos) kariai blaškosi po Ukrainos žemę, tenka po kruopelę rinkti žinias apie tų "vietinių marsiečių" tapatybes pagal jų karinių bilietų nuorodas. Apsimesti vietiniais "aborigenais" jiems būtų kur kas lengviau, jei neišduotų dokumentai ir kariška šiuolaikinė amunicija. Sunkiau buvo Ispanijoje 1936 ar kur nors Afrikoje. Ten gymis ar rasių skirtumas būna akivaizdus. Sovietai buvo įsigudrinę į kokį Kongą ar kitą šalį siųsti Kubos kareivius. Vis panašiau atrodo. Šiais laikais net ir tokios, Kremliui pavaldžios valstybės bando purkštauti. Įsivaizduokite, kad naujas Venesuelos diktatorius nesutinka, kad Rusija ten steigtų karinę bazę savo laivynui. Net nežinau, ką ir nuo ko Rusijos kariškiai ten gelbėtų, jei panaši proga jiems pasitaikytų.

Tai, kad XXI - o amžiaus neokomunizmas perima bolševizmo ir komunizmo agresijos ir smurto tradicijas jau seniai buvo galima stebėti. Tačiau, kai V.Putino asmenyje pradėjo ryškėti kai kurie asmeniniai bruožai, vis dažniau prisimenama A.Hitlerio karjera. Tai, kas jau tampa neblogai žinoma apie Hitlerį ir Staliną - sukrečiantys pavyzdžiai. Prancūzijos filosofas B.H.Levy Maidano mitinge labiau akcentuoja holokaustą vykdžiusi Hitlerį, tačiau dar daugiau žmonijos žuvo nuo diktatoriaus J.V. Stalino politikos ir jo budelių rankų. O juk pradėjo Hitleris savo maršą per Europą lyg ir visai nekaltai. Tai jis turėjo interesų kitose šalyse, kol sulaužęs bendradarbiavimą lagerių statybose su Sovietų Sąjunga, paskelbė dar XIX amžiuje nacionalistų teorijose naudotą šūkį: "Drang nach Osten".

Pasaulis tame karo lauže sudegino tiek, pamoka buvo tokia skaudi, kad ilgokai panašūs diktatoriai galėjo veikti tik ribotose teritorijose. Didžiausią jų sukūrė Stalinas, kuris užgrobė visą rytų Europą ir nepanoro iš jos trauktis. Tas darinys vėliau buvo pavadintas Varšuvos kariniu bloku ir tik didelėmis pastangomis "perestrojkos" metais pavyko jį išardyti. Griuvo netgi Berlyno siena... Sovietai prarado dalį savo galios, kuri buvo demonstruota Vengrijoje ir Čekoslovakijoje, tačiau valdžios perėmėjas putiniškas režimas vėl bando grįžti į senas tradicijas. Baudžiamosios karinės operacijos buvo vykdomos Čečėnijoje bei Gruzijoje. Istorija Ukrainoje savaip kartojasi. Vėl, kaip ir P.Osetijoje ir Abchazijoje karine jėga užimamos svetimos šalies teritorijos, padaromos "nepriklausomios" valstybės bei dalinami vietiniams Rusijos pasai. Tuo pačiu buvo spjaunama į Naujųjų laikų tarptautinius susitarimus. Toks saldofoniškas, agresija paremtas V.Putino aplinkos supratimas, koks pastebimas dabar, vėl kelia pavojų Europai ir visam Pasauliui savo nenuspėjamumu.

Labiausiai įspūdinga tai, kad šį kartą taip daug režimui pasitarnavęs Kremliau demagogijos skleidimo traktorius "stalinecas" pradeda džergžti ir strigti net pačios Rusijos teritorijoje. Vis daugiau rusų pradeda suvokti, kiek kainuoja visokios V.Putino avantiūros valstybei ir jos visuomenei ir kur visa tai gali nuvesti. Net ir tas Rusijos imperijos propagandos tinklas užmestas pasauliui gaudyti naivuoliams atrodo vis labiau skylėtas ir supuvęs. Pritilo netgi patys aršiausi šio režimo gerbėjai, o V.Putino meliūkščiai ir nusišnekėjimai į lankas tampa viešu pajuokos objektu. Tačiau, tai tik moralinė pusė. Kita, karinė pusė vis dar šiurpina Ukrainą, šalia esantį visą regioną ir kitas demokratines šalis. Jei dabar nebus suglausti pečiai sustabdyti putiniško režimo agresiją, tai vėliau gali būti netgi per vėlu. Tai būtų blogiausia, ką galima numatyti ir lieka viltis, kad taip neatsitiks.