Pasaulis sparčiai karštėja, tačiau tai nereiškia, kad kiekvienas mėnuo ar net metai viršija ankstesnius. Vidutinė pasaulinė temperatūra yra aukštesnė šiaurinio pusrutulio vasarą, nes sausumos temperatūra svyruoja labiau nei vandenyno. Tokie ciklai kaip El Nino ir La Nina gali sukelti staigų temperatūros padidėjimą arba lemti trumpalaikį laikiną atšalimą.
Temperatūros kilimo tendencija
Praėjusių metų antroje pusėje dėl šilumą sulaikančių dujų susikaupimo atsiradusi kilimo tendencija sutapo su El Nino ir sukėlė karščiausią šiaurės pusrutulio vasarą per 2000 metų. Spalio–gruodžio mėnesiai absoliučiais skaičiais nebuvo tokie karšti, tačiau kiekvienas mėnuo sumušė konkretaus mėnesio rekordą.
Tačiau 2023–2024 m. El Nino blėsta. Toliau diskutuojama, ar jis greitai pereis į La Niną, ar likusią metų dalį bus neutrali būsena. Tai turėtų sustabdyti nepertraukiamą rekordų seriją – tačiau, matyt, dar ne dabar.
„Akivaizdu, kad susiduriame su klimato krize“
Nuo stebimų įrašų pradžios ilgiausia nenutrūkstama rekordų serija (neskaitant pirmųjų metų, kai visi metai buvo savotiškas rekordas) buvo 2015–2016 m., kai septyni mėnesiai iš eilės buvo karščiausi iki tol matuoti mėnesiai.
„Akivaizdu, kad susiduriame su klimato krize, – pareiškime sakė NASA administratorius Billas Nelsonas. – Bendruomenės visoje Amerikoje, pavyzdžiui, Arizonoje, Kalifornijoje, Nevadoje, ir bendruomenės visame pasaulyje jaučia neregėtą ekstremalų karštį.
NASA ir J. Bideno-Harris administracija pripažįsta, kad būtina skubiai apsaugoti mūsų gimtąją planetą. Teikiame svarbius klimato duomenis, kurie padės pagerinti gyvenimą ir pragyvenimo šaltinius bei atneš naudos visai žmonijai“.
2024 m. karščiai gali lengvai pranokti visus ankstesnius metus
NASA matuoja mėnesio temperatūrą, palyginti su 1951–1980 m. vidurkiu. Per pastaruosius 12 mėnesių vidutinė temperatūra buvo 1,3 laipsnio aukštesnė už tą bazinį lygį. Tai reiškia, kad šiek tiek viršijama 1,5 laipsnio atotrūkio nuo apskaičiuotos XIX a. temperatūros riba, kurios, kaip teigiama Paryžiaus susitarime, pasaulis neturėtų viršyti.
Goddardo kosmoso tyrimų instituto direktorius dr. Gavinas Schmidtas nurodė, kad nesitikima, jog rekordų serija tęsis visus metus, ypač jei prasidės La Nina. Todėl dar neaišku, ar 2024 m. bus karštesni nei 2023 m., tačiau, jei neįvyks epinis ugnikalnio išsiveržimas, jie lengvai pranoks visus ankstesnius metus nuo tada, kai buvo pradėti registruoti duomenys.
„Patiriame daugiau karštų dienų, karštų mėnesių, karštų metų, – sakė NASA vyriausioji mokslininkė ir vyresnioji patarėja klimato klausimais daktarė Kate Calvin. – Žinome, kad šį temperatūros kilimą lemia mūsų išmetamos šiltnamio efektą sukeliančios dujos, ir tai daro poveikį žmonėms bei ekosistemoms visame pasaulyje“.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
Siemet dar iki 10 geguzes pakurdavom peciuka ,Praita savaite rytais buvo 12-13 silumos ,tai kur cia atsilymas?
Atsimenu pries 10-20 metus bent 20-30 dienu per vasara budavo 30-35 laipsniai silumos ,o dabar ar taip buna ?Ne .
