Praėjusį mėnesį Italiją sukrėtė išsyk keli įvykiai, susiję su italų mafija. Lapkričio 17-ąją kalėjime mirė 87-erių Salvatore Riina – vienas iš žymiausių ir įtakingiausių Sicilijos mafijos bosų, buvęs „Coza Nostra“ vadas, nuteistas kalėti 26 nuosprendžiams iki gyvos galvos už dešimčių nužudymų ir teroro išpuolių organizavimą.
Gruodžio 4-ąją policija atliko spec. operaciją ir sulaikė beveik pusšimtį „Coza Nostra“ narių, įskaitant ir klano vadeivą Settimo Mineo. Italų istorikas ir Visuomeninių mokslų instituto docentas Jovanni Savino portalui „Meduza“ papasakojo, kaip veikia šių laikų Italijos mafija.
Ar Italijoje iš tiesų iki šiol egzistuoja mafija? Tai tikri šeimyniniai klanai?
Taip, Italijoje yra daug organizuotų nusikalstamų grupuočių (ONG), kurios teisėje yra vadinamos associazioni per delinquere di tipo mafioso – tai yra mafijos bendruomenėmis. Žymiausi klanai (juos dar vadina šeimomis) – Sicilijos „Cosa Nostra“, Kalabrijos „Ndrangheta“ ir Neapolio „Camorra“; Apulijoje veikia „Sacra Corona Unita“. Paskutiniais metais Italijoje atsiranda ir „užsienietiški“ klanai – juos kuria išeiviai iš Nigerijos, Balkanų ir kitų vietų, tačiau dažnai juos vis tiek kontroliuoja italų mafijos klanai. Giminystės ryšiai iki šiol atlieka svarbų vaidmenį mafijoje, tačiau, pavyzdžiui, „Ndranghetoje“ jie yra kur kas svarbesni, negu „Coza Nostroje“ ar „Camorroje“.
„Krikštatėvis“ šiais laikais taip pat vis dar egzistuoja?
Daugeliui pagrindinis žinių apie italų mafiją šaltinis – F. F. Coppolos „Krikštatėvis“. Tai nuostabus filmas, tačiau, be abejo, jis negali suteikti pilno įsivaizdavimo apie tai, kaip iš tiesų yra organizuojamos mafijos struktūros – bent jau todėl, kad beveik visas jo veiksmas vyksta JAV. „Krikštatėviai“ iš tiesų egzistuoja – nors patį pavadinimą (padrino) italų žurnalistai pradėjo vartoti kaip tik paveikti filmo; įprastai šeimų lyderius vadina saro (vadas) arba don (taip kartais kreipiamasi ir į kunigus). Kartais klanų vadus vadina tiesiog jų pravardėmis.
Tikrieji „krikštatėviai“ – tai žiaurūs lyderiai, pasižymintys charizma, strateginiu mastymu ir gebėjimu megzti ryšius su pačiais įvairiausiais žmonėmis ir organizacijomis. Ryškus pavyzdys Raffaelle Kutolo, „Nuova camorra organizzata“ kūrėjas ir vienas iš pačių pavojingiausių bosų per visą istoriją Italijoje. Jis kalėjo nuo 1960-ųjų vidurio, tačiau tai nesutrukdė jam įgyti įtakos.
Kuo mafija skiriasi nuo paprastų gaujų?
Pagal įstatymus ONG yra vadinama mafija, kai atitinka kelis kriterijus. Štai esminiai:
Grupės nariai gąsdina ir verčia žmones su jais bendradarbiauti, remiantis ryšiais su šia grupuote. Grupės dalyviai yra susieti „garbės kodeksu“ (omerta). Grupės dalyviai veržiasi tiesiogine prasme ar per tarpininkus įgyti ekonominės veiklos, valstybinių užsakymų ar paslaugų kontrolę siekiant pelno.
Kiek Italijoje mafijos klanų? Ir kuri šeima yra pagrindinė – „Coza Nostra“?
Iš tiesų tai tikslios statistikos nėra, tačiau galima sakyti, kad šiuolaikinėje Italijoje veikia dešimtys mafijos grupuočių. 2015-ųjų duomenimis, apie 30 šeimų veikia Palerme, dar 20 Neapolyje ir tiek pat Redžio di Kalabrijoje. Faktiškai visi klanai yra susikoncentravę pietinėje šalies dalyje, tačiau dabar nepriklausomi klanai egzistuoja ir Šiaurės Italijoje.
Pastaruoju metu pati pavojingiausia ir didžiausią įtaką turinti mafija – Ndrangheta“. Kovos su mafija parlamentinės grupės duomenimis, jos įtaka vienu ar kitu būdu yra padengusi visus Italijos regionus. „Ngrangeta“ visur turi savo žmonių, ypač ši organizacija yra stipri Lombardijoje ir Emillijoje. Klanas sugebėjo pasinaudoti globalizacija ir bendradarbiauja su Pietų bei Centrinės Amerikos narkotikų prekeiviais.
Italų mafija veikia politikus ir politiką?
Deja, taip. Nuo 1991 iki 2018-ųjų del mafijos įtakos buvo uždarytos 313 miestų tarybos. Sąsajomis su „Coza Nostra“ buvo kaltinamas ir buvęs Italijos premjeras Silvio Berlusconi. Vienas iš artimiausių jo patarėjų šiuo metu sėdi kalėjime dėl ryšių su mafija. Julio Andreotti, vienas iš svarbiausių Italijos politikų 1945-1990 metais (jis septyniskart buvo premjeru ir 27 kartus tapo vyriausybės nariu), taip pat buvo nuteistas dėl ryšių su „Coza Nostra“.
Kas sudaro italų mafijos verslo pagrindą? Narkotikai?
Ne tik. Mafijos organizacijos investuoja į pačias įvairiausias ekonomikos šakas: statybų verslą, sveikatos apsaugą, visuomeninį maitinimą, tvarkymą ir taip toliau. Legalu verslas – tai dar ir būdas išplauti nelegalios narkotikų prekybos pinigus. Parlamente veikianti kovos su mafija komisija paskaičiavo, kad jeigu mafija būtų viena didelė bendrovė, tai jie uždirbtų 150 mlrd. eurų kasmet ir taptų turtingiausia Italijoje. Tokios organizacijos vertė viršytų Italijos BVP, remiantis 2016-ųjų duomenimis.
Ar tiesa, kad Italijoje daugelis žmonių palaiko mafiją ir tiki ja labiau, negu valstybe?
Ne, tai nėra toks masinis reiškinys – plataus palaikymo mafija neturi. Tikėtina, daugeliui žmonių tiesiog nesvarbios problemos, susijusios su mafija.
Yra žinoma, kad kai kuriuose didžiųjų miestų rajonuose vienintelė galimybė užsidirbti – veikti kartu su mafija, ir dėl to daug žmonių emigruoja, kad dirbtų sąžiningai. Yra daug pilietinių iniciatyvų, nukreiptų į kovą su mafija. Ir yra žmonės, kurie tapo tokios kovos simboliais: pavyzdžiui, kairiųjų radikalų aktyvistas Džiuzepe Impastato (nužudytas „Cosa Nostra“ įsakymu 1978-aisiais) arba šventikas Džiuzepe Diana (į jų buvo šaudoma Kazal di Principe šventykloje).
O dabar, asmeninė patirtis. Ką reiškia gyventi regione, kur veikia mafija?
Aš augau 1980-aisiais miestelyje tarp Neapolio ir Kazertos paskutiniais Frančesko Skavienės, pravarde Sandokan, valdymo metais. Aš gerai pamenu vietas, kur buvo galima sutikti žmones iš mafijos. 2009-ųjų pradžioje šiame rajone policija organizavo operaciją prieš samdomą žudiką ir buvusį bosą Džiusepę Setolą – jo ieškojo visur. Karabinieriai netgi buvo sustabdę mano mamą ir apieškojo jos automobilio bagažinę, nors ji dirba mokytoja.
Dabar mafija veikia jau nebe taip, kaip anksčiau, – klanai turi daugiau interesų versle ir finansų rinkose, šeimos šiandien nemėgsta triukšmo ir šaudynių. Nederėtų manyti, kad Neapolyje ar Palerme kasdien vyksta žudynės.
