Apie Putino parankinius rašo Laisvosios Rusijos forumas su tikslu paviešinti Putino režimą remiančius, bendrininkaujančius ir leidžiančius veikti asmenis.
Sergejus Čemezovas gimė 1952 m. rugpjūčio 20 d. Cheremchovo mieste, Irkutsko srityje. 1975 m. baigė Irkutsko liaudies ūkio institutą, vėliau dirbo Irkutsko retų ir spalvotųjų metalų tyrimų institute bei „Luč“ eksperimentinės pramonės asociacijoje. 1983–1988 metais Čemezovas vadovavo „Luč“ atstovybei Drezdene (VDR).
Tuo metu SSRS ir VDR draugystės namų Drezdene direktoriaus pareigas ėjo KGB darbuotojas, vėliau tapęs Rusijos prezidentu, Vladimiras Putinas. Vėliau buvo pranešta, kad Čemezovas, kaip ir Putinas, buvo pirmojo pagrindinio SSRS KGB skyriaus darbuotoju ir su Putinu gyveno tame pačiame name.
1989 metais Čemezovas buvo paskirtas užsienio prekybos asociacijos „Sovintersport“ generalinio direktoriaus pavaduotoju. 1996 m., jis pradėjo dirbti prezidento vadovo užsienio ekonominių ryšių skyriuje. Nuo 2000 m. lapkričio mėn. iki 2004 m. balandžio mėn. buvo pirmuoju generalinio direktoriaus pavaduotoju, 2004–2007 m. – „Rosoboroneksport“ generaliniu direktoriumi.
2007 m. lapkričio 26 d. Rusijos Federacijos prezidento dekretu jis buvo atleistas iš pareigų ir paskirtas valstybinės korporacijos „Rostechnologii“, kuri 2012 m. pabaigoje buvo pervadinta į „Rostech“, generaliniu direktoriumi.
2006 m. gruodžio 2 d. VII politinės partijos „Vieningoji Rusija“ kongrese Sergejus Čemezovas buvo išrinktas į partijos Aukščiausiosios Tarybos biurą. 2012 m. gegužės 26 d. vykusiame VIII kongrese „Rostech“ vadovas buvo perrinktas į Vieningosios Rusijos Aukščiausiosios Tarybos biurą.
Jis koordinuoja projektą „Vieningoji Rusija – IT proveržis“, kuris vykdomas nuo 2010 m. gruodžio mėn., siekiant nustatyti ir paremti neeilinius jaunųjų novatorių projektus IT technologijų srityje. Jis yra daugelio valstybinių korporacijų ir įmonių, valdybos narys: „United Aircraft Corporation“, „Aeroflot – Rossijskije avialinii“, „AvtoVAZ“, „International Financial Club", „KAMAZ“, „Uralkalij“ ir kt.
2014 metų balandį Čemezovas kartu su kitais Rusijos valdžiai artimais asmenimis ir organizacijomis buvo įtrauktas į Europos Sąjungos ir JAV sankcijų sąrašus dėl Rusijos ginkluoto kišimosi į Ukrainos vidaus reikalus ir neteisėtos Krymo aneksijos.
Nuopelnai Putino režimui
Pirmiausia jis Putino režimą stiprino grobdamas turtus, įmones, korupciniais veiksmais ir nepotizmu.
Ilgametis V. Putino draugas, su firmine patyrusio verbuotojo šypsena, stengiasi išlikti šešėlyje. Tačiau nereikėtų nuvertinti žmogaus, kuris vadovavo apie 700 įmonių, kuriose dirba pusė milijono žmonių. „Rostech“ korporacija kartu su „Gazprom“ ir „Rosneft“ yra vienas iš Putino Rusijos ekonomikos, taigi ir politikos, kontrolės ramsčių. Didžiąją dalį gynybos pramonės, inžinerijos, orlaivių ir automobilių pramonės, narkotikų rinką, taip pat gynybos eksportą kontroliuoja vienas asmuo. Čemezovas simbolizuoja Putino ir jo aplinkos norą maksimaliai sutelkti valdžią-nuosavybę savo rankose.
2006 m. Sergejus Čemezovas perėmė didžiausios pasaulyje titano gamintojos „VSMPO-Avisma“ gamyklos kontrolę, kurios metinės pajamos viršija 1 mlrd. dolerių. Įmonės savininkai – Vladislavas Tetiuchinas ir verslininkas Viačeslavas Breštas – patyrė administracinį spaudimą. Juos pradėta kviesti „pokalbiui“ į „Rosoboroneksport“ ir prezidento administraciją, buvo pateikti mokestiniai reikalavimai, Generalinė prokuratūra pradėjo patikrinimus, iškilo grėsmė iškelti baudžiamąsias bylas. Kitą dieną po „pokalbio“ „Rosoboroneksporte“ su FSB vadovu, prezidento padėjėju, Vidaus reikalų ministerijos vadovo pavaduotoju ir Čemezovu, Breštas susikrovė daiktus ir išskrido į Vokietiją.
2016 metų rudenį Niujorko pietinės apygardos federaliniame teisme buvo pateiktas ieškinys buvusio Tolimųjų Rytų laivų statybos centro vadovo Igorio Borboto ir jo partnerio Aleksejaus Boicovo vardu. Borbotas ir Boicovas apkaltino Sergejų Čemezovą neteisėtu jų įmonės užgrobimu, šmeižtu ir JAV organizuoto nusikalstamumo įstatymų pažeidimu.
2015 metų birželį specialiu Vyriausybės įsakymu „Rostech“ dukterinė įmonė „Nacionalnaja Immunobiologičeskaja kompanija“ („Nacimbio“) gavo vienintelės valstybinės vaistų nuo tuberkuliozės, ŽIV ir hepatito tiekėjos statusą iki 2020 metų, o kraujo produktų – iki 2025 metų. Monopolizavęs svarbiausių vaistų rūšių tiekimą, „Nacimbio“ perėmė subrangovų, prekybininkų ir partnerių atrankos kontrolę. Verta paminėti, kad Sergejaus Čemezovo sūnui Stanislavui priklauso 30% „Medfarmtechnologija“, farmacijos klasterio projekto Maskvos regione „Farmopolis“ valdymo įmonė.
Kitas „Rostech“ padalinys – bendrovė „RT-Invest“, nepaisydama aplinkosaugininkų ir atliekų perdirbėjų protestų, Maskvos srityje planuoja statyti keturias atliekų deginimo gamyklas. Pasak Maskvos srities ekologijos ir gamtos išteklių ministro Aleksandro Kogano, įsteigus gamyklas, atliekų surinkimo ir išvežimo tarifas pabrangs nuo 1,5 tūkst. iki 10-12 tūkstančių rublių už toną vienam asmeniui. „RT-Invest“ taip pat žinoma kaip „Platon“ – liūdnai pagarsėjusios pinigų surinkimo iš sunkiasvorių transporto priemonių visoje šalyje sistemos – operatorė. Beje, įmonę valdo kito seno Putino draugo Igorio Rotenbergo sūnus.
2017 metų vasarą tapo žinoma, kad į Krymą buvo atgabentos Vokietijos bendrovės „Siemens“ dujų turbinos, apeinant ES draudimą tiekti elektros įrangą į aneksuotą pusiasalį. Tų pačių metų liepos 11 dieną „Siemens“ kreipėsi į Maskvos arbitražo teismą, apkaltindama „Rostech“ dukterinę įmonę „Technopromeksport“ sutartinių įsipareigojimų pažeidimu. Ieškovo teigimu, sutartyje buvo numatyta, kad iš Vokietijos įmonės užsakytos turbinos bus naudojamos Tamanės elektrinėje, tačiau nepaisant to, įranga buvo pristatyta į Krymą. „Siemens“ atstovų teigimu, Rusijos valstybinė įmonė tyčia nukrypo nuo sutarties sąlygų.
Kovos su korupcija fondo tyrimo duomenimis, Čemezovui priklauso daugiau nei 1400 kvadratinių metrų butas Maskvos Ochotnyj Riad gatvėje esančio viešbučio „Moskva“ pastate, kurio vertė 5 mlrd. rubliių. Pastebėtina, kad brangiausias butas Maskvoje jo žmonos deklaracijoje įrašytas kaip dvi negyvenamosios patalpos po 700 kvadratinių metrų. Čemezovo žmona, žinoma, yra sėkminga „Rostech“ struktūrų verslininkė. Jos įkurta įmonė „KATE“ ne kartą yra išsakiusi ambicingą tikslą sukurti pavarų dėžę, kurios gamybai buvo skirti milijardai rublių, tačiau kaskart šie planai būdavo atidėliojami.
Jau minėtas Čemezovo sūnus Stanislavas buvo Britų Mergelių salose registruotos ofšorinės bendrovės „Erliglow Ltd.“ bendraturtis. Įmonė buvo „Sviazdorinvest“, įkurtos 2007 m., savininkė, siekiant tiesti pagrindinę šviesolaidinio ryšio liniją iš Suomijos į Kazachstaną ir Kiniją vedančiais keliais. Yra žinoma, kad 2010 m. „Rostechnologii“ investavo į Sergejaus Čemezovo sūnui priklausančią struktūrą „Evrika“ projektui, kuris taip ir nebuvo įgyvendintas. Čemezovo sūnui Stanislavui taip pat priklauso 50% Gelendžiko jūrų uosto akcijų, kuris yra pagrindinis investuotojas į 9,4 milijardo rublių vertės jachtų parkavimo projektą, iš kurio 5 milijardus skyrė valstybė.
Ne veltui „Rostech“ korporacija buvo praminta „Rospylesos“ (Ros-siurblys) dėl noro perimti didžiąją dalį šalies pramonės. Nenuvertinkite Čemezovo apetito ir uoslės – jis yra artimiausio Putino „politbiuro“ narys ir Kremliaus hierarchijoje tikriausiai yra daug aukščiau, nei daugelis yra įpratę manyti. Jo areštuotas turtas yra vienas svarbiausių Kremliaus įtakos vidaus ekonominiams ir politiniams procesams svertų, todėl jis darys viską, ką gali, kad išlaikytų jų kontrolę. Tokiam valdžios nuosavybės užgrobimui prioritetu tampa tikslas išlaikyti kontrolę, kuri neturi nieko bendra su nacionaliniais interesais, todėl negali būti nė kalbos apie progresyvią Rusijos pramonės plėtrą valdant Čemezovui ir „Rostecho“ monopolijai.
