Šią neįtikėtiną istoriją vaizdo siužete parodė Ukrainos kanalas TSN. Kovotojas išgyveno ir dabar, kad sustiprėtų, jau atlieka pratimus ligoninės palatoje. Jis prisimena viską, kas vyko šalia Opitnoho, gyvenvietės Ukrainos rytuose, kur buvo apšaudytos ukrainiečių pozicijos. Oleksandras nuėjo patikrinti, ar kelyje, kuriuo buvo vežamas jo sužeistas brolis, nėra minų.
„Tokios mažos minos yra žalios ir sunkiai pastebimos. Nuėjau į žvalgybą, nes vos žengi žingsnį – guli minos. Rusai jas išbarstė. Žodžiu, nueini du metrus, grįžti – dvi ar trys minos guli. Ten tris kilometrus reikėjo temptis – šen ten išsisukinėti. Palei ežerus, palei apkasus, visur šokinėti“, – su žurnalistais savo istorija dalinosi Oleksandras.
Tačiau karys vis dėlto užlipo ant vienos iš minų ir dėl to neteko pėdos. Sužeistas Oleksandras negalėjo prišliaužti prie savo kovos draugų, nes rusų pajėgos surengė tankų apšaudymą.
„Pamačiau duobę, įsliuogiau į ją ir praleidau ten keturias dienas. Ketvirtą dieną meldžiau – Dieve, duok man vandens ir porą cigarečių. Ryte, vos patekėjus saulei, išlindo vietinis gyventojas, ten aštuonerius metus gyvenęs be elektros“, – toliau pasakojo Oleksandras.
Sužeistas Oleksandras, padedamas vietinio gyventojo, tik penktą dieną buvo perduotas Ukrainos ginkluotųjų pajėgų kovotojams, o vėliau išgabentas į Dnipro ligoninę.
„Kai atsistosiu ant kojų, tapsiu bepiločių orlaivių operatoriumi. Kolegos dabar ieško man kursų“, – apie savo ateities planus pasakojo karys.
