Kazachstano Kaspijos jūros pakrantėje besidarbuojantys žmonės filmuoja staigiai besileidžiantį lėktuvą. Orlaivis smarkiai pasvyra dešinėn tuoj rėžiasi žemėn dideliame plyname lauke. Į viršų iš karto pakyla ugnies kamuolys. Sudužęs lėktuvas lūžta per pus, priekinė dalis paskęsta liepsnose.
Į avarijos vietą tuoj atskubėję avariją matę žmonės, bando padėti keleiviams.
„Lėktuvas nukrito. Kur ją? – Ten tempiam toliau. Žiūrėk kojas... Palauk sėdėk.“
Tuoj katastrofos vietoje atsiranda ir daugybė gelbėtojų.
Iš Azerbaidžano sostinės Baku skriejęs orlaivis į žemę tėškėsi visai šalia Kazachstano pakrantės miesto Aktau oro uosto. Nors kelionės tikslas buvo visai kitas – Čečėnijos sostinė.
Lėktuvas iš Baku į Grozną turėjo skrieti maždaug taip, tačiau kažkuriuo metu dingo iš radarų ir vėliau atsiradęs kitoje Kaspijos jūros pusėje, vingiuodamas, staiga kildamas, leisdamasis ir vėl kildamas – skrido į Aktau. Lėktuvo keleiviai filmavo chaosą orlaivio viduje. Ir meldėsi.
Nusigavęs iki Aktau lėktuvas apsuko du ratus ir sudužo už 3 km nuo oro uosto.
„11 val. Aktau oro uosto dispečeriai gavo informaciją apie tai, kad orlaivis Embraer 190, priklausantis Azerbaidžano avialinijoms, skridęs iš Baku į Grozną – paskelbė apie avarinę situaciją ir nusileidimą Aktau“, – teigė Kazachstano Nepaprastų situacijų ministerijos atstovas Kayratas Žanaspayevas.
Skirtingos katastrofos versijos
Avarijos versijas suskubo skelbti Rusija. Esą lėktuvas buvo nukreiptas dėl rūko Grozne. Vėliau Maskvos pareigūnai paskelbė, kad orlaivis turbūt susidūrė su paukščiu.
Bet skrydžius sekantys Flightradar ekspertai sako, kad lėktuvas siuntė signalus apie navigacijos trikdžius. Taigi arba sutriko lėktuvo įranga, arba jis patyrė radijo signalų trikdžius. O Rusija regione ir anksčiau trikdė navigacijos ryšį.
Be to, vietiniai ant lėktuvo uodegos šono pastebėjo štai tokias pramuštas skyles – jos panašios į angas, kurias palieka priešlėktuvinių raketų skeveldros. Tad rūko ir paukščių versija skamba vis mažiau įtikėtina.
„Tiriamos visos galimos versijos ir atliekami visi būtini patikrinimai. Šiuo metu dar per anksti kalbėti apie specifinius tyrimo rezultatus“, – tikino Azerbaidžano prokuratūros atstovas Kyananas Zeinalovas.
Aišku yra tai, kad lėktuve buvo 67 žmonės įskaitant įgulos narius. O išgyventi įvairiais duomenimis pavyko 29-iems ar 32-iem, dauguma sunkiai sužeisti.
„Lėktuve buvo 37 Azerbaidžano, 16 Rusijos, 6 Kazachstano ir 3 Kirgizijos piliečiai“, – nurodė Azerbaidžano avialinijų atstovas Faridas Huseynovas.
Kaip tik šiandien Rusijos prezidentas Putinas Leningrado srityje rengė susitikimą su savo draugiškų valstybių lyderiais. Azerbaidžano prezidentas Ilhamas Alijevas dėl lėktuvo katastrofos išskrido namo.
.jpg)
