Pirmalaikiai Kazachstano parlamento rinkimai, surengti sekmadienį, praėjus mėnesiui po to, kai buvo nuslopintos metus trukusios darbininkų protesto akcijos, baigėsi valdančiosios prezidento Nursultano Nazarbaejvo partijos „Nur Otan“ („Šviesioji Tėvynė“) pergale – ji surinko daugiau kaip 80 procentų balsų.
Pagal įstatymą oficialūs Mažiliso – parlamento žemųjų rūmų – rinkimų rezultatai turi būti paskelbti ne vėliau kaip sausio 25 d.
71 metų amžiaus N. Nazarbajevas, vadovaujantis 16 milijonų gyventojų turinčiai šaliai, kurios ekonomika grindžiama didžiulių naftos atsargų eksploatavimu, žurnalistus patikino, kad „rinkimai buvo laisvi ir teisingi“.
Rinkimuose dalyvavusios formaliai opozicinė, bet artima valdžiai partija „Ak Žol“ („Šviesusis kelias“) ir provyriausybinė Kazachstano liaudies komunistų partija surinko po 7,3 procento balsų ir taip pat pateko į parlamentą, peržengdamos 7 procentų barjerą.
Rinkėjų aktyvumas sudarė 75,05 procento palyginti su 64,56 procento per 2007 metų rinkimus.
Opozicijai atstovaujanti Nacionalinė socialdemokratų partija savo komunikate teigia, kad jos stebėtojai nebuvo įleisti į daugelį rinkimų apylinkių. Vienas iš jos lyderių Bulatas Abilovas buvo išbrauktas iš kandidatų sąrašų, kaip ir dar penki kitų partijų kandidatai.
Opoziciniam judėjimui „Ruchanijat“ („Atgimimas“) apskritai nebuvo leista dalyvauti rinkimuose. Stebėtojai mano, jog šitaip atsitiko todėl, kad judėjimas parėmė streikuojančius darbininkus Žanaozeno mieste šalies vakaruose.
Gruodžio mėnesį ten žuvo 16 žmonių.
„Valdžia vėl naudojo išbandytus metodus: tie patys rinkėjai daug kartų balsavo įvairiose apylinkėse“, sakoma „Ruchanijat“ komunikate.
ESBO iki šiol dar nė vienerių rinkimų Kazachstane nepripažino laisavais.
Naftos turtingas Kazachstanas palaiko gerus santykius ne tik su Rusija bei Kinija, bet ir su dauguma ES valstybių ir JAV.