Vasaros pabaigoje Rusijos vicepremjeras Sergejus Ivanovas atskleidė labai nemalonius statistinius duomenis. Pasak jo, per metus nelaimingų atsitikimų oro transporto srityje skaičius Rusijoje padvigubėjo, o tokių incidentų aukų skaičius per tą patį laikotarpį išaugo keturis kartus. Praėjus vos dviem savaitėms po šio S. Ivanovo pasisakymo ne tik Rusiją, bet ir visą sporto pasaulį sukrėtė tragedija: kildamas iš Jaroslavlio oro uosto sudužo lėktuvas, žuvo visa šio miesto „Lokomotyvo“ ledo ritulio komanda.Žinoma, nė viena šalis nėra apsaugota nuo panašaus pobūdžio katastrofų, tačiau Rusijoje nutinkančių nelaimių reguliarumas leidžia įtarti labai rimtą problemą. Ją galima apibūdinti kaip sisteminę, nes neveikia tam tikri kelią tragedijai turintys užkirsti mechanizmai.
Reikia paminėti ir dar vieną skaudžią nelaimę. Šių metų liepos 10 d. Volgos upėje nuskendo kruizinis laivas „Bulgarija“. Per nelaimę žuvo 122 žmonės. Tyrėjų nuomone, tragedijos priežastys buvo susijusios su laivybos saugumo reikalavimų nepaisymu. Be to, gana senas laivas (pastatytas 1955 metais) buvo perpildytas: jame buvo 208 žmonės (52 asmenimis daugiau, negu leidžia techninė norma). Svarbu ir tai, kad „Bulgarijos“ kapitonas Aleksandras Ostrovskis, išplaukdamas į lemtingą kelionę, uosto dispečeriui nurodė, kad jo laivas veža vos 20 keleivių (dešimt kartų mažiau, nei buvo iš tikrųjų).
„Bulgarijos“ katastrofa atspindi daugelį sisteminės klaidos aspektų. Kapitonas išplaukė į reisą senu, prastos techninės būklės laivu, kuris buvo perpildytas. Kad laivui būtų leista išplaukti, kapitonas pateikė uosto administracijai klaidingus duomenis. A. Ostrovskis tikėjosi sėkmingai baigti kelionę pasikliaudamas Rusijoje liūdnai pagarsėjusiu авось („gal“) principu – gal pavyks, gal viskas bus gerai, gal laivo būklė ne tokia jau bloga, gal ir nieko, kad jis perpildytas ir pan. Neįmanoma pasakyti, kiek kartų kapitonas jau buvo leidęsis į tokią rizikingą kelionę. Ko gero, tų kelionių, paremtų „gal pavyks“ principu, būta nemažai.
Kad tokios katastrofos yra sisteminės klaidos atspindys, rodo ir aukštų Rusijos pareigūnų pareiškimai, skambantys po kiekvienos iš nelaimių. Prezidentas Dmitrijus Medvedevas po „Bulgarijos“ tragedijos pavedė „griežtai patikrinti visą upių transportą“. Apie griežtos patikros būtinybę prabilo ir transporto ministras Igoris Levitinas. Iš tokių pasisakymų ir pavedimų matyti, kad net šalies vadovybė supranta, jog tragedija yra susijusi su visos sistemos bėdomis. Pavedimas „patikrinti visą upių transportą“ rodo, kad „Bulgarijos“ katastrofa yra ne atsitiktinė skaudi tragedija, o sisteminių pažeidimų išdava.
Bet problemų yra ne vien upių transporte. Prieš kelerius metus Rusiją sukrėtė kita milžiniška tragedija, turinti savotiškų paralelių su „Bulgarijos“ katastrofa. Per gaisrą Permės naktiniame klube „Chromaja lošadj“ („Šlubas arklys“) 2009 m. gruodžio pradžioje žuvo 141 žmogus. Kaip tapo žinoma po tragedijos, klubas pagal oficialius dokumentus galėjo sutalpinti ne daugiau kaip 50 žmonių, nors jo tinklalapyje buvo nurodyta, kad jame vienu metu gali linksmintis iki 450 žmonių (tragedijos vakarą klube susirinko apie 300 lankytojų) [http://news.moe-online.ru/view/214559.html]. Šis naktinis klubas taip pat buvo pažeidęs nemažai priešgaisrinio saugumo reikalavimų ir nereagavęs į atitinkamas priešgaisrinės apsaugos inspekcijos pastabas (kaip paaiškėjo, klubo savininkai mokėdavo simbolines baudas, bet trūkumų nešalindavo).
Po tragedijos klube „Chromaja lošadj“ prezidentas D. Medvedevas apibūdino jo administracijos veiklą kaip „nusikalstamą“, o visoje šalyje vietinės valdžios atstovai sankcionavo masinę komercinių pasilinksminimo vietų patikrą, buvo raportuojama apie aptiktus pažeidimus. Tačiau tai vėlgi rodo ne atliktos patikros efektyvumą, o egzistavusios (greičiausiai – ir tebeegzistuojančios) kontrolės sistemos neefektyvumą.
Yra dvi pagrindinės visų technogeninių katastrofų priežastys – žmogiškasis veiksnys arba techninis gedimas. Atrodo, Rusijoje vyrauja žmogiškasis veiksnys. Šių metų birželio mėnesį Udmurtijoje artilerijos sviedinių arsenale kilo gaisras, per kurį vienas žmogus žuvo, o dar apie 2 tūkst. žmonių kreipėsi pagalbos į medikus dėl įvairių sužalojimų (daugumą jų sužeidė detonuojančių sviedinių skeveldros). Po šios nelaimės buvo pripažinta, kad jos priežastis – priešgaisrinio saugumo reikalavimų nepaisymas. Buvo nubausti keli aukšto rango karininkai, jie neteko savo postų. Tačiau tai ne vienintelis tokio pobūdžio incidentas Rusijoje. Kariniai sandėliai su sprogmenimis šiais metais taip pat degė Baškirijoje, Lipecko ir Astrachanės srityse [http://www.newsru.com/russia/23aug2011/ashuluk.html].
Šių katastrofų aptarimas leidžia paliesti dar vieną svarbų klausimą – pramonės (įskaitant karinę), transporto, statybos ir daugelio kitų ūkio ir mokslo bei technikos sričių specialistų kompetenciją. „Tai, kad aktyviausieji išeina į verslą, o talentingiausieji išvažiuoja į užsienį, nieko negąsdino. Kas nors gi likdavo. O dabar šitie „kas nors“ nesugeba teisingai apskaičiuoti kosminio laivo skrydžio trajektorijos, nesugeba jo pasiųsti į reikiamą tašką, teisingai pagaminti reikalingas dalis, o vėliau teisingai jas surinkti“, – taip apie šiandienos Rusijos aukštųjų technologijų srities problemas „Rosbalt“ portale rašo žurnalistas Ivanas Preobraženskis [http://www.rosbalt.ru/main/2011/08/25/883096.html]. Šis straipsnis pasirodė po to, kai vasaros pabaigoje po nesėkmingo starto nukrito Rusijos kosminis transportinis laivas „Progres“. Be to, I. Preobraženskis nurodo, kad per nepilnus 2011 metus Rusijos kosminė pramonė neteko kosminių laivų ir palydovų už maždaug 16 mlrd. rublių (apie 1,28 mlrd. litų).
Galima pabandyti sudėlioti visus sisteminės klaidos (o gal geriau sakyti – problemos) elementus į vieną visumą. Nesunku pastebėti, kad Rusijoje technogenines katastrofas dažniausiai lemia lengvabūdiškas požiūris į saugumo taisyklių reikalavimus (jų nesilaikymas) ir žmonių nekompetencija. Įtaką šiai sisteminei klaidai daro ir kita didžiulė Rusijos problema – korupcija (2010 metais pagal korupcijos supratimo indeksą Rusija pasaulyje užėmė 154 vietą iš 178, o antikorupcinių tyrimų ir iniciatyvų centro „Transparency International Russia“ paskelbtame pranešime spaudai buvo konstatuota: „Su korupcija mūsų šalyje viskas kaip buvo blogai, taip blogai ir liko“ [http://www.transparency.org.ru/doc/CPI%202010_Russia_press_01000_339.doc]). Korupcijos įtaką nagrinėjamai temai irgi nesunku paaiškinti – papirktas kontroliuojančios institucijos inspektorius vargu ar atkreips dėmesį į saugumo spragas ar rimtus pažeidimus inspektuojamame objekte.
Įsisenėjusi sisteminė klaida, kurios padariniai pastaraisiais metais tampa vis akivaizdesni, leidžia kelti klausimą dėl visos Rusijos valdymo sistemos efektyvumo.
Kad sisteminė klaida būtų ištaisyta, reikėtų pakoreguoti visą sistemą. Dabartinę Rusijos valdžią tenkina esamas status quo, neformalus susitarimas, pasiektas tarp jos ir šalies gyventojų. Šiandien beveik niekas neabejoja, kad į svarbiausią šalies postą 2012 metais grįš Vladimiras Putinas, o tai žada tik esamų Rusijos valdymo principų stiprėjimą. Nafta ir dujos Maskvai yra kur kas stabilesnis pelno šaltinis, negu galėtų būti naujosios technologijos. Modernizacija, kurią aktyviai propagavo D. Medvedevas, greičiausiai nueis nuo politinės arenos kartu su juo. Pažaboti korupciją neleis „valdžios vertikalei“ reikalingas sistemos stabilumas. Visa tai teikia mažai vilčių, kad sisteminė klaida galėtų būti ištaisyta (bent jau artimiausiu metu). Deja, tai pranašauja gana liūdnas perspektyvas eilinių Rusijos piliečių saugumui.
Taip pat skaitykite:
„Lokomotiv“ tragedija įvyko dėl pilotų klaidų (foto)
Interviu davė vienintelis išgyvenęs „Lokomotiv“ katastrofą (video)
Galutinė išvada: dėl lėktuvo „Jak-42“ katastrofos kalti pilotai
