Priežastis yra ta, apie kurią buvo kalbama puse lūpų jau daugelį metų, tačiau tik dabar oficialiai įvardyta – šnipinėjimas. Apie įtartinus ryšius tarp kai kurių bendrovės darbuotojų ir Rusijos spec. tarnybų paskelbė vidaus saugumo ministrė Elaine Duke, tačiau įrodymų žurnalistams nepateikė. Jos teigimu, Rusijos valdžia ir jos kuriami įstatymai galėjo priversti Kasperskį pasiduoti bendradarbiavimui.
Pasak paties Eugenijaus Kasperskio, „Kasperskio laboratorija niekada nepadėjo ir nepadės nė vienos šalies valdžiai užsiimti kibernetiniu šnipinėjimu ir kibernetine puolamojo pobūdžio veikla“. Ir tradiciškai Kremliaus politikai, pridūrė, kad jie buvo apkaltinti „neįrodžius kaltės“.
Nekaltumo prezumpcija – dalykas neblogas, tačiau nėra pagrindinis kriterijus renkantis antiviruso programą. Todėl suinteresuoti šiuo produktu asmenys turėtų užsiduoti klausimu: ką tai reiškia mano kompiuteriui? Jeigu net JAV vidaus saugumo ministerija skelbia pavojų, ar nereiktų ir mums sunerimti?
Gynybos skydas gali tapti puolimo įrankiu
Šis klausimas jau ir anksčiau buvo užduodamas ne be ironijos, todėl JAV ministerijos sprendimas palietė skausmingą temą. Yra priimta tikėti, kad iš Rusijos galima laukti kai kurių dalykų, liečiančių kompiuterinius išpuolius, tačiau vartotojo, o ne gynybine prasme.
Antivirusinės programos yra ne tik saugantis skydas nuo išorinių grėsmių, tačiau ir landa, leidžianti patekti vidun: galų gale, jie turi prieigą prie visos asmeninės informacijos kietajame diske. Kas bus, jeigu gynybinis skydas netikėtai pats atsidurs puolančiųjų vaidmenyje?
Reiktų pažymėti, kad Kasperskis šiuo klausimu kol kas turi nepriekaištingą reputaciją, leidusią jam per 20 metų susikurti IT saugos imperiją su 400 mln. įrengimų, naudojančių jo bendrovės įrangą. Daugelis vartotojų net nežino apie tai, nes „Kasperskio laboratorija“ sudarė daug sutarčių su kompiuterių gamintojais, kurie pateikia savo produkcija jau su įdiegta programine įranga. Tiesa, iki šiol tai mažai kam trukdė. Anot ekspertų, pagal siūlomas apsaugos priemones ir kainos-kokybės santykį ši programa jau daugelį metų užima lyderių pozicijas.
Didelė dalis produkcijos yra parduodama už Rusijos ribų
Aišku, ir anksčiau buvo keliančių įtarimų dėl bendrovės būstinės, įsikūrusios Maskvoje, o taip pat ir jo įkūrėju Jevgenijumi Valentinovičiumi Kasperskiu, dabar žinomu kaip Eugene’as Kaspersky. 80-ųjų pradžioje jis studijavo kompiuterių technologijas Maskvos kriptografijos, ryšių ir informatikos institute, kurį finansavo KGB. Tačiau tuo pačiu yra vertinami ir jo verslumo įgūdžiai: nuo pat tų laikų, kai 1997-aisiais su keliais kolegomis ir buvusia žmona įkūrė „Kaspersky Laboratory“.
Nuo tol bendrovė atrėmė ne vieną seriją puolimų prieš privačius ir valstybinius sektorius, o taip pat atskleisdavo didelio masto atakas iš Rusijos pusės. Dabar daugiau nei 85 proc. bendrovės apyvartos yra kuriama už Rusijos ribų. Jau vien šis faktas įrodo, kad J. Kasperskiui niekaip negalima „netinkamai bendradarbiauti su kokia nors valdžia“, tikina pačios bendrovės atstovai. Jie yra įsitikinę, kad tai galų gale neigiamai atsilieps bendrovės rezultatams.
Kuomet pasirinkimas tampa politiniu klausimu
JAV vidinio saugumo ministerijos sprendimas tapo eiliniu santykių eskalacijos etapu. Dar šių metų kovą Kongresas klausymų metu apklausė eilę JAV spec. tarnybų vadovų. Buvo užduotas, atrodytų, banalus klausimas – ar jie įsidiegtų „Kaspersky Lab“ programinę įrangą į savo kompiuterius? Visi jie – FTB, CŽV, NSA ir trijų kitų tarnybų atstovai – užtikrintai pateikė atsakymą „ne“.
