Išpuolis įvyko praėjus vos kelioms dienoms po to, kai prezidentas Joe Bidenas perspėjo, kad ši grupuotė – Afganistane veikiančios „Islamo valstybės“ grupuotės filialas – „planuoja pulti oro uostą ir atakuoti tiek JAV ir sąjungininkų pajėgas, tiek nekaltus civilius“.
Amira Jadoon, terorizmo ekspertė iš JAV karo akademijos „West Point“, ir Andrew Minesas, Džordžo Vašingtono universiteto ekstremizmo programos mokslinis bendradarbis, daugelį metų seka ISIS-K. Jie atsakė į klausimus apie šią teroristinę grupuotę ir jos keliamą grėsmę destabilizuotame Afganistane, rašo theconversation.com.
Kas yra ISIS-K?
„Islamo valstybės Khorasano provincija“, kuri taip pat žinoma akronimais ISIS-K, ISKP ir ISK, yra oficiali Afganistane veikiančios teroristinės džihadistų grupuotės „Islamo valstybė“ atšaka, pripažinta pagrindinės „Islamo valstybės“ vadovybės Irake ir Sirijoje.
ISIS-K oficialiai buvo įkurta 2015 m. sausio mėnesį. Per trumpą laiką jai pavyko sustiprinti teritorinę kontrolę keliuose kaimo rajonuose Šiaurės ir Šiaurės rytų Afganistane ir pradėti mirtiną kampaniją visame Afganistane ir Pakistane. Per pirmuosius trejus metus ISIS-K suorganizavo atakas prieš mažumų grupes, viešąsias erdves ir institucijas bei vyriausybės taikinius didžiuosiuose Afganistano ir Pakistano miestuose.
Remiantis Ekonomikos ir taikos instituto pasauliniu terorizmo indeksu, 2018 m. ji tapo viena iš keturių daugiausia mirčių sukėlusių teroristinių organizacijų pasaulyje.
Grupuotė dėl JAV vadovaujamos koalicijos ir jos partnerių iš Afganistano patyrė didelių teritorinių, lyderystės ir reitingų nuostolių. 2019 m. pabaigoje ir 2020 m. pradžioje Afganistano vyriausybei pasidavė daugiau nei 1400 jos kovotojų ir jų šeimų. Po šių įvykių kai kurie paskelbė, kad organizacija yra nugalėta.
Kaip kūrėsi ši grupuotė?
ISIS-K įkūrė buvę Pakistano ir Afganistano Talibano, Uzbekijos islamistų judėjimo kovotojai. Laikui bėgant ji pritraukė žmones iš kitų grupuočių.
Viena didžiausių grupės stiprybių yra jos gebėjimas pasinaudoti šių kovotojų ir vadų vietine patirtimi. ISIS-K pirmiausia pradėjo konsoliduoti teritoriją pietiniuose Nangarharo provincijos rajonuose, esančiuose prie Afganistano šiaurės rytų sienos su Pakistanu ir buvusios „Al Qaeda“ tvirtovės Tora Bora rajone.
ISIS-K pasinaudojo savo padėtimi pasienyje, kad gautų atsargų ir įdarbintų asmenis iš Pakistano genčių, taip pat įgautų kitų vietos grupių, su kuriomis ji sudarė operatyvinius aljansus, patirties.
Esminiai įrodymai rodo, kad grupei siuntė pinigus, davė patarimus ir apmokė pagrindinės „Islamo valstybės“ grupuotės organizacinis organas Irake ir Sirijoje. Kai kurie ekspertai mano, kad parama viršijo 100 milijonų JAV dolerių.
Kokie ISIS-K tikslai ir taktika?
Bendra ISIS-K strategija yra įkurti judėjimo „Islamo valstybė“ placdarmą, t. y. kariuomenės rinkimosi aikštę, kalifato plėtrai Vidurio ir Pietų Azijoje.
Grupuotė siekia įsitvirtinti kaip pagrindinė džihadistų organizacija regione, iš dalies užgrobdama prieš tai buvusių džihadistų grupuočių palikimą. Tai pastebėti galima grupuotės pranešimuose, kuriuose kreipiamasi į veteranus džihadistų kovotojus, taip pat jaunesnes miesto gyventojų grupes.
Kaip ir grupuotės bendravardis Irake ir Sirijoje, ISIS-K pasitelkia savo personalo ir operatyvinių sąjungų su kitomis grupėmis patirtį, kad įvykdytų žiaurias atakas. ISIS-K taikosi į tokias mažumas kaip Afganistano Hazara ir Sikhų gyventojai, taip pat į žurnalistus, pagalbos darbuotojus, saugumo personalą ir vyriausybės infrastruktūrą.
ISIS-K tikslas yra sukurti chaosą ir nežinomybę, pritraukiant į savo gretas nusivylusius kovotojus iš kitų grupuočių, ir sukelti abejones bet kokios valdančiosios vyriausybės galimybėmis užtikrinti gyventojų saugumą.
Kokie ISIS-K santykiai su Talibanu?
ISIS-K mano, kad Afganistano Talibanas yra strateginis konkurentas. Afganistano talibai įvardijami kaip „nešvarūs nacionalistai“, turintys ambicijų tik suformuoti vyriausybę, esančią Afganistano ribose. Tai prieštarauja judėjimo „Islamo valstybė“ tikslui sukurti pasaulinį kalifatą.
Nuo pat įkūrimo ISIS-K bandė verbuoti Afganistano Talibano narius, taip pat taikiniu paversdama ir Talibano pozicijas visoje šalyje.
ISIS-K pastangos buvo iš dalies sėkmingos, tačiau Talibanas sugebėjo įveikti grupuotės metamus iššūkius, vykdydamas atakas ir operacijas prieš ISIS-K personalą ir pozicijas.
Šie susirėmimai dažnai įvykdavo kartu su JAV ir Afganistano oro pajėgomis ir sausumos operacijomis prieš ISIS-K, nors vis dar neaišku, kiek šios operacijos buvo koordinuojamos.
Akivaizdu, kad didžiąją dalį ISIS-K darbo jėgos ir lyderiavimo nuostolių lėmė JAV ir Afganistano vadovaujamos operacijos, o ypač amerikiečių oro puolimai.
Ar grupuotė kelia grėsmę Afganistanui ir tarptautinei bendruomenei?
Kaip santykinai susilpnėjusios organizacijos, ISIS-K artimiausi tikslai yra papildyti savo gretas ir pademonstruoti savo ryžtą per didelio masto atakas. Tai gali jai padėti užtikrinti netapti nesvarbiu žaidėju Afganistano ir Pakistano aplinkoje. Ji suinteresuota užpulti JAV ir sąjungininkų partnerius užsienyje, tačiau tai, kiek grupė sugeba įkvėpti ir nukreipti išpuolius prieš Vakarus, yra klausimas, kuris suskaldė JAV karinę ir žvalgybos bendruomenę.
Tačiau Afganistane ISIS-K pasirodė esanti daug didesnė grėsmė. Be išpuolių prieš afganų mažumas ir civilines institucijas, ši grupė taikiniais pavertė tarptautinės pagalbos darbuotojus, susitelkė ties pastangomis šalinti minas ir netgi bandė nužudyti aukščiausią JAV pasiuntinį Kabule 2021-ųjų sausį.
Dar per anksti pasakyti, ar JAV pasitraukimas iš Afganistano bus naudingas ISIS-K, tačiau išpuolis Kabulo oro uoste rodo išliekančią nuolatinę grėsmę.
Artimiausiu metu ISIS-K ir toliau stengsis sėti paniką ir chaosą, sutrikdyti pasitraukimo procesą ir parodyti, kad Afganistano Talibanas nepajėgus užtikrinti gyventojų saugumo.
Jei grupei pavyks ilgainiui atkurti tam tikrą teritorinės kontrolės lygį ir įdarbinti daugiau kovotojų, greičiausiai ji bus pasirengusi sugrįžti ir kelti grėsmę nacionaliniu, regioniniu ir tarptautiniu lygmenimis.
