„Business Insider“ šiuo klausimu pakalbino Šiaurės Korėjos ir gynybos specialistus apie tai, kokia galėtų būti branduolinio karo su Šiaurės Korėja pradžia.
Pradžios tikimybė
JAV pareigūnai mano, kad Šiaurės Korėja savo arsenale turi mažiausiai 60 branduolinių ginklų. Tvirtinama, kad D.Trumpas mąsto apie karinius veiksmus, kurių metu būtų įvykdytas bombardavimas arba numušta raketa, su kuria atliekamas bandymas. Tokiu „įspėjimu“ JAV bandytų pažeminti Šiaurės Korėją. Tačiau tokį elgesį Pchenjanas gali įvertinti kaip karo pradžią.
Nusiginklavimo, ginklų kontrolės ir jų neplatinimo ekspertas Jeffrey'us Lewisas tvirtina, kad toks D.Trumpo poelgis gali privesti prie didžiulės nelaimės.
„Tokio puolimo strategija turi trūkumų. Įsivaizduokite, kad pamatėte ginkluotą žmogų. Ar eitumėte prie jo ir jam trenktumėte? Tokiu atveju galite greitai būti nušautas. Juk jis nežino, kad jam tik vieną kartą trenksite“, - per palyginimą situaciją aiškina ekspertas.
Tai pat bijoma, kad kuris nors D.trumpo pasireiškimas socialiniame tinkle „Twitter“ irgi gali išprovokuoti neproporcingą Šiaurės Korėjos ataką.
„Galite įsivaizduoti, kad per krizę, kuomet visi patiria labai daug streso ir yra gausų netikslių žinių bei spaudimo, netinkamai suformuota žinutė gali reikšti karo pradžią“, - aiškina ekspertas.
Buvęs raketų paleidimo pareigūnas Bruce's Blairas mano, kad Pchenjanas taip pat gali smogti pirmas, tačiau tai mažiau tikėtinas įvykių scenarijus.
„Noriu tikėti, kad Šiaurės Korėja nepaleis raketos su branduoline galvute į JAV ar jos sąjungininkus, jei nebus provokacijos, nes Kim Jong-Unas suvokia, jog tai reikštų absoliučią režimo pabaigą“, - sako B.Blairas.
Kaip pultų Šiaurės Korėja?
Nepaisant to, kas sukeltų karinį konfliktą, pasak Lewiso, Šiaurės Korėjos puolimas būtų iš dviejų dalių. Iš pradžių, tikėtina, kad Pchenjanas siektų sunaikinti netoliese esančias amerikiečių pajėgas. Taigi, raketos būtų paleistos į Japonijoje ir Pietų Korėjoje esančias amerikiečių pajėgas.
„Tuomet, kai kalbama apie branduolinius ginklus, Pchenjanas tvirtina, kad jų arsenalas yra skirtas atbaidyti priešus ir atremti invaziją. Taigi, kitaip tariant, oficialus jų branduolinių ginklų tikslas yra pabandyti sunaikinti JAV galimybę įsiveržti į Šiaurės Korėją. Tokiu atveju taikinaiis tampa aerodromai, karių susibrimo vietos, uostai“, - tvirtina ekspertas.
Pietų Korėjoje nuolat dislokuota 30 tūkst. amerikiečių karių, JAV turi 30 tūkst. karių. Puolimo atveju, šie kariai turėtų pajudėti iš bazių ir bandyti užkirsti kelią Šiaurės Korėjos kariams veržtis į šalį per sieną. Tikėtina, kad prasidėjus karui Pietų Korėjoje žūtų milijonai, jei ne dešimtys milijonų, žmonių.
Seule 25 milijonai žmonių gyvena vien tik metro pasiekiamoje teritorijoje. Pats miestas yra už mažiau nei 60 kilometrų nuo demilitarizuotos zonos. Tačiau kritiniu atveju yra vos 3,2 tūkst. slėptuvių, kurios būtų naudingos žmonėms artilerijos atakos atveju. Branduolinio arba cheminio puolimo atvejų jų reikšmingumas yra abejotinas.
Pačios Pietų Korėjos gyventojai pernelyg dėl šios grėsmės nesijaudina. „Gallup Korea“ 2017 metais atliktos apklausos duomenimis, 58 procentai Pietų Korėjos gyventojų nemano, kad Šiaurės Korėja galėtų sukelti karą.
Kiti Pchenjano taikiniai po Seulo Pietų Korėjoje galėtų būti Busano uostas, Pietų Korėjos prezidento namai, karinė bazė „Yongsan Garrison“.
„Pasirūpinus“ amerikiečių kariais, esančiais netoliese, Šiaurės Korėja, tikėtina, imtųsi antros puolimo strategijos dalies, kurios metu raketos su branuolinėmis galvutėmis būtų paleistos į JAV teritoriją. 2013 metais paviešintame propagandos žemėlapyje nurodoma, kad Kim Jong-Unas galima taikytųsi į JAV Ramiojo vandenyno regiono vadavietę, uostus San Diege, oro pajėgų bazę Luizianoje ir į Vašingtoną. Šiaurės Korėjos raketos Japoniją ir Pietų Korėją galėtų pasiekti per 15, o JAV – per 30 minučių.
Kaip reaguotų JAV?
Raketų paleidimo kontrolės eksperto Blairo teigimu, informacija apie puolimą JAV gautų beveik iš karto.
„Jei Kim Jong-Unas paleistų vieną ar daugiau balistinių raketų į JAV teritoriją, amerikiečiai su satelitų pagalba tai galėtų nustatyti per maždaug minutę.“
Ankstyvojo informavimo komandos Kolorade ir Omahoje bei radaras Aliaskoje informaciją turėtų per dvi minutes nuo raketos paleidimo.
„Komandos JAV nuo pirminės informacijos gavimo turėtų apie tris minutes laiko įvertinti, ar tikrai šalis yra puolama“, - sako Blairas.
Tuomet pagal nurodymus komandos turėtų informuoti Pentagoną ir strateginę vadavietę, kurie surengtų skubią telekonferenciją su prezidentu ir jo patarėjais. Strateginės vadavietės generolas informuotų prezidentą apie pačią grėsmę ir jo turimus pasirinkimus.
„Prezidentas turėtų apytiksliai 6 minutes nuspręsti, ką daryti. "Karo kambarys" ir Pentagonas tuomet paskatintų prezidentą pasinaudoti ypatinguoju kodu“, - sako Blairas.
Apsisprendus smūgio nurodymai būtų perduoti povandeniniams laivams ir požeminiuose centruose veikiančioms komandoms. Nurodymai paleisti raketą gali būti įvykdyti per mažiau nei minutę.
Visas atsakymo į ataką procesas, pasak ekspertų, gali užtrukti apie 20 minučių nuo tada, kai Šiaurės Korėja paleidžia raketas. Tačiau jei Pchenjanas paleistų raketas iš povandeninio laivo, visas komunikacijos procesas turi būti įvykdytas dvigubai greičiau.
