Pirmadienį Jungtinė Karalystė oficialiai pareiškė, kad 2014 metais škotai galės surengti referendumą, kurio metu bus suteikta proga pasirinkti tarp nepriklausomybės ir tolimesnės narystės bendroje karalystėje, rašo „Business Insider“.
Škotija tėra viena iš daugelio norinti nepriklausomybės. Pasaulyje veikia gausybė separatistinių judėjimų, kovojančių už tautos apsisprendimo teisę.
Pasaulinė krizė tik dar labiau paskatino kai kurių regionų norą savarankiškai tvarkyti savo reikalus.
Vienų judėjimų veikla yra pažymėta kruvinomis kovomis bei išpuoliais, kiti veikia visiškai taikiai. Vieni separatistai savo troškimus eskaluoja keletą šimtmečių tuo tarpu kiti istorijos arenoje pasirodė visiškai neseniai.
Siūlome susipažinti su vos keliais pretendentais artimiausiu metu ketinančiais pakeisti pasaulio žemėlapį.
Škotija
Šiuo metu Škotija yra viena iš Jungtinės Karalystės dalių ir mėgaujasi tam tikra autonomija. Regionas turi savo valiutą, parlamentą ir senas valstybingumo tradicijas.
Daugelis britų visai nenorėtų, kad Škotija paliktų sąjungą, net ir patys škotai nėra vieningi šiuo klausimu, tačiau 2014 metais surengus referendumą paaiškės tikrasis Škotijos žmonių pasirinkimas.
Dar vienas Jungtinės Karalystės regionas – Velsas, senokai brandina mintį apie nepriklausomybę, tačiau iki šiol jų balsas buvo menkai girdimas tarptautinėje bendruomenėje. Paskelbus apie planus surengti referendumą dėl Škotijos nepriklausomybės netruko sukrusti ir Velso nacionalistai.
Velsas, kaip ir Škotija, būdami sudėtine Jungtinės Karalystės dalimi, turi daugybę autonominių teisių, tačiau nepriklausomybės siekis, nepaisant ilgus amžius trukusios narystės karalystėje, niekur neišblėso.
Flandrija
Pastaraisiais metais Belgija žiniasklaidos antraštėse buvo tapusi pajuokos objektu, nes šalis dėl vidaus nesutarimų ilgus mėnesius gyveno be vyriausybės. Belgijos visuomenė yra pasidalijusi į dvi dalis. Vieną jų sudaro prancūzakalbiai valonai, o kitą – olandiškai kalbantys flamandai.
Ne visi flamandai siekia nepriklausomybės, tačiau daugelis jų norėtų didesnės autonomijos, nes baiminasi, kad prancūzų kultūra Flandrijoje gali tapti vyraujančia.
Beje, praėjusį sekmadienį separatistų partijos lyderis tapo Antverpeno meru.
Katalonija
Kalbos apie Katalonijos nepriklausomybę sklandė ore ilgą laiką, tačiau ekonominė krizė paskatino katalonus garsiai prabilti apie savo reikalavimus. Turtingiausias Ispanijos regionas nebenori finansuoti skurdesnių kaimynų. Katalonų sumokami mokesčiai į federalinį biudžetą yra didesni nei gaunami asignavimai, tad nenuostabu, kad sunkmečiu sumažėjo katalonų solidarumas.
Katalonai turi savo kalbą, kultūra, kulinarinę virtuvę ir architektūrą.
Baskų regionas
Šiaurės Ispanijoje, šalia Prancūzijos sienos, yra įsikūręs baskų regionas, kuris nuo seno garsėja kova dėl nepriklausomybės.
Baskų kalba ir kultūra yra unikali. Deja, separatizmo siekiai ilgus dešimtmečius buvo siejami su teroristinio judėjimo ETA veikla. Pastarojo judėjimo išpuoliai nusinešė daugelio žmonių gyvybes.
Vis dėlto 2011 metai ETA paskelbė nutraukianti ginkluotą pasipriešinimą ir nuo šiol ketina taikiai tęsti kovą dėl nepriklausomybės. Tiesa, praeityje ETA jau buvo žadėjusi pradėti taikias derybas, tačiau po kurio laiko organizacija vėl atnaujindavo išpuolius.
Visai neseniai miestas ant vandens pareiškė, kad verčiau taps nepriklausomu, nei toliau taikstysis su Italijos taupymo priemonėmis. Spalio pradžioje tūkstančiai Venecijos gyventojų išėjo į gatves reikalaudami nepriklausomybės.
Viduramžiais ir renesanso laikotarpiu Venecija ir ją supantis Veneto kraštas buvo nepriklausoma respublika. Venecija suvienytos Italijos dalimi tapo prieš 146 metus.
Vietos apklausos duomenimis 70-80 proc. Venecijos gyventojų palaiko nepriklausomybės idėją.
Prancūzakalbis Kanados regionas visada pabrėžė savo kultūrines šaknis. Praėjusį mėnesį įvykę rinkimai atskleidė, kad vietos gyventojai palaiko nacionalistinio tono politikus.
Rinkimuose separatistinė Kvebeko partija gavo 54 vietas regiono parlamente. Šio skaičiaus užtenka, siekiant suformuoti mažumos vyriausybę.
Kurdistanas
Kurdų apgyvendintas regionas driekiasi per rytų Turkiją, rytų Siriją, šiaurės Iraką, šiaurės Iraną ir dalį Armėnijos.
Nė viena iš šių valstybių nepalaiko kurdų nepriklausomybės siekio, nes baiminasi domino efekto. Po JAV okupacijos kurdai įgijo autonomines teises Irake, tačiau daugelis Kurdistano gyventojų reikalauja visiškos nepriklausomybės, kuri gali atvesti Iraką prie pilietinio karo slenksčio.
Pagrindinė kovotoja už Kurdistano nepriklausomybę – Kurdistano darbininkų partija, kuri nuolatos veikia Turkijoje, Sirijoje ir Irake. Turkija itin kenčia nuo šios organizacijos išpuolių. JAV ir ES paskelbė Kurdistano darbininkų partiją teroristine organizacija.
Kurdų kovotojai bando išpešti naudos iš konflikto Sirijoje, todėl Turkija pagrasino esant reikalui pradėti karinius veiksmus ne tik prieš Siriją, bet ir prieš vietinius kurdų sukilėlius.
Abchazija ir Pietų Osetija
2008 metais Rusija užėmė du Gruzijos regionus, kurie paskelbė nepriklausomybę. Karas tarp kaimynių valstybių prasidėjo kuomet Gruzija karinėmis priemonėmis pabandė atkurti kontrolę separatistiniame Pietų Osetijos regione. Puolimo metu žuvo keli Rusijos kariškiai, kurie tuo metu Pietų Osetijoje atliko taikos palaikymo misiją. Rusija atsakydama į Gruzijos veiksmus užėmė Pietų Osetiją ir Abchaziją.
Teisniu požiūriu abu regionai tebėra Gruzijos dalimi, tačiau de facto jie yra Rusijos satelitai, paskelbę nepriklausomybę, kurios nepripažįsta daugelis pasaulio valstybių.
