Pagal Venesuelos konstituciją, rinkimai turi įvykti per 30 dienų. Pažvelkime į du pagrindinius kandidatus.
Buvęs autobuso vairuotojas ir Karakaso visuomeninio transporto profsąjungos narys, apkūnus ir ūsuotas 50-metis – nepajudinamas H. Chavezo šalininkas, dabar jau buvusio prezidento išrinktas kaip įpėdinis.
N. Maduro į politiką atėjo 2000 metais kaip Nacionalinės asamblėjos deputatas, kurioje jo kovinga prezidento politikos gynyba padarė jį vienu iš H. Chavezo protežė.
Jis pakilo karjeros laiptais ir tapo asamblėjos pirmininku. Šį postą vėliau užėmė jo žmona teisininkė Cilia Flores. Kai H. Chavezą išsiuntė į kalėjimą nesėkmingai banžius sukelti perversmą 1992 metais, C. Flores vadovavo advokatų komandai, kuri po dvejų metų pasiekė, kad H. Chavezas būtų paleistas į laisvę. Dabar C. Flores užima generalinės šalies prokurorės postą. Kartu su N. Maduro valdžios elite jiedu yra vertinami kaip „žvaigždžių pora“.
Eidamas užsienio reikalų ministro pareigas šešerius metus nuo 2006-ųjų, N. Maduro buvo ištikimas H. Chavezo pažiūrų garsiakalbis. Tai neretai reiškė radikalią tarptautinių santykių kritiką iš „kairiojo sparno“ pozicijų. Tačiau jis gavo užsienio diplomatų palaiminimą dėl savo mandagaus stiliaus.
N. Maduro tapo dar artimesnis H. Chavezui, kai prezidentui pirmą kartą buvo nustatyta „vėžio“ diagnozė 2011 metų viduryje. Jis dažnai būdavo su prezidentu Havanoje, pranešdavo naujienas apie šalies vadovo sveikatą savo kalbose, adresuotose Venesuelos gyventojams.
Keletas valandų prieš H. Chavezo mirtį N. Maduro apkaltino „imperialistinius“ Venesuelos priešus tuo, kad šie apkrėtė prezidentą liga. Jis taip pat įsakė JAV oro karinių pajėgų atašė palikti šalį už tai, kad jis neva planavo karinį perversmą prieš Vyriausybę.
N. Maduro dėl „paprastos kilmės“ yra populiarus tarp daugelio skurdžių H. Chavezo šalininkų. Apklausos praėjusiais metais parodė, kad H. Caprilesas buvo populiaresnis, tačiau padėtis pasikeitė, nes H. Chavezas „palaimino“ N. Maduro kaip savo įpėdinį ir dabar buvęs autobuso vairuotojas vertinamas kaip favoritas.
H. Chavezo N. Maduro palaikymas nuramino kitų galingų Socialistų partijos atstovų ambicijas. Tarp jų – Diosdado Cabello, kurį daug kas vertina kaip kandidatą į prezidentus. Tačiau D. Cabello – karininkas su ryšiais kariuomenėje ir versle – Venesueloje ne toks populiarus kaip N. Maduro.
H. Caprilesas
40-metis H. Caprilesas – antros pagal gyventojų skaičių šalies valstijos – Mirandos gubernatorius. Į valstiją, į kurią patenka ir dalis Karakaso, įeina didžiulis lūšnynų miestas Petare, žvejų kaimeliai ir paplūdimiai Karibų pakrantėje.
Teisės fakultetą baigęs H .Caprilesas tapo jauniausiu įstatymų kūrėju Venesueloje, kai jam buvo 26 metai, o vėliau Karakaso municipaliteto mero rinkimuose aplenkė D. Cabello, nuožmų H. Chavezo šalininką ir juos laimėjo. Vėliau, 2008 metais, jis tapo Mirandos gubernatoriumi. H. Caprilesas išsaugojo savo poziciją praėjusių metų gruodžio rinkimuose – laimėjo prieš Eliasą Jaua, kuris tuo metu buvo šalies viceprezidentas.
Mirandoje charizmatiškas ir energingas gubernatorius žinomas savo kelionėmis į lūšnynus motociklu. Ten jis stebėdavo darbų eigą ir kalbėdavo su rinkėjais – darbininkų klasės atstovais. Rinkimų kampanijos metu jis aplankė šimtus miestelių ir kaimų, bandydamas sukurti energingo, jauno žmogaus, kreipiančio dėmesį į paprastų žmonių problemas, įvaizdį.
Vyrauja nuomonė, kad H. Caprilesas specialiai sukūrė įvaizdį, panašų į H. Chavezo – žmonėms artimo politiko, kuris nuolatos palaiko ryšius su vargšais. Savo kampanijų metu jis dalydavo oro bučinius ir grūmodavo kumščiu H. Chavezo „paprastų žmonių gynėjo“ stiliumi.
Kaip ir H. Chavezas, H. Caprilesas buvo atsidūręs už grotų. Jį pasodino keturiems mėnesiams už raginimus protestuoti prie Kubos ambasados 2002 metais, nors jis ir sakė, kad tik „meditavo“. Teisme H. Caprilesas buvo išteisintas, tačiau politiniuose ratuose sklando gandai, kad kaltinimai vėl gali būti iškelti.
H. Caprilesas teigia, kad tapęs Venesuelos lyderiu nukopijuotų Brazilijos „šiuolaikiško kairiojo sparno“ modelį ekonominėje ir socialinėje politikoje. Rinkimų kampanijos metu praėjusiais metais jis pabandė užsitikrinti tradicinių H. Chavezo šalininkų palaikymą, kritikuodamas Vyriausybę dėl paprastų žmonių problemų – nuo duobių keliuose iki elektros atjungimo, užuot kad dalyvavus labiau miglotuose debatuose socializmo ir kapitalizmo tematika.
