Tai tapo įmanoma po to, kai buvo užbaigtas didelio masto darbas, kurio metu medikai nuodugniai ištyrė 12 skirtingų Europos kraujo tyrimų duomenų bazes. Viso duomenų bazei buvo panaudoti 44 tūkst. žmonių kraujo tyrimai.
Medikams pavyko išaiškinti vos 14 biologinių žymeklių (vadinamų dar „biomarkeriais“), kurie nustato mirties tikimybę dėl natūralių priežasčių – nuo išeminės širdies ligos iki plaučių vėžio, – ir jų pagrindų sukurti „mirties indeksą“.
Tyrimo rezultatai buvo paviešinti mokslo žurnale „Nature Communications“, rašoma BBC.
Mokslininkai ramina, kad „aukštas mirties indeksas“ neturėtų būti priimamas kaip mirties nuosprendis. Biologiniai žymekliai tik įvertina dabartinę sveikatos būklę ir parodo didelę vienų ar kitų pavojingų susirgimų riziką – tačiau ją galima sumažinti, jeigu ženkliai pakeisti įprastą gyvenimo būdą.
Kodėl to reikėjo?
Kai kam gali pasirodyti baisi jau pati mintis, kad galima paprasčiausiu kraujo tyrimu (dar ir dideliu tikslumu) nustatyti, kaip arti jo yra mirtis. Tačiau gydytojams ši informacija gali suteikti milžinišką pagalbą, nes tai tiesiogiai prisidės prie efektyviausio gydymo būdo parinkimo.
Pavyzdžiui, ar pacientui geriau paskirti operaciją, ar geriau apsiriboti mažiau efektyvia, tačiau mažiau rizikinga terapija, dėl pernelyg didelės chirurginio įsikišimo rizikos.
Kai kurie bendros sveikatos būklės rodikliai – tokie kaip cholesterolio kiekis ar kraujo spaudimas – medikų jau seniai yra naudojami kaip rizikos faktorių nustatymo priemonė. Tačiau problema yra ta, kad šie rodikliai labai priklauso nuo amžiaus ir negali būti naudojami kaip universalūs – tai yra, leidžiantys nustatyti bet kurio paciento būklę.
Būtent tai ir pavyko pasiekti mokslininkams iš Nyderlandų. Mokslinio darbo autoriai pažymi, kad tai yra didžiausio masto tyrimas kada nors atliktas šioje srityje. Medikai ištyrė 44 tūkst. europiečių, kurių amžius 18-109 metai, kraujo tyrimus. Būtina sąlyga – kiekvienas pacientas turėjo kraujo tyrimams duoti bent dukart (mažiausias laiko tarp tyrimų skirtumas buvo kiek mažiau nei 3 metai, o didžiausiai – beveik 17 metų).
Be to, kiekvienas tyrimo dalyvis davė sutikimą tirti jo kraują po mirties. Daugiau nei 5,5 tūkst. žmonių tokiu būdu „davė“ kraujo ir po savo mirties.
„Mirties formulė“
Kiekvienas tyrimas buvo įvertintas 226 rodiklių pagalba. Iš pradžių mokslininkams pavyko nustatyti 136 „biomarkerius“, kurie yra susiję su viena ar kita mirties priežastimi, tačiau dauguma jų pasirodė turinčios dėsningumus, todėl buvo nuspręsta tęsti tyrimą ir išaiškinti besidubliuojančius žymeklius.
Galų gale mokslininkai apsistojo ties 14 pagrindinių rodiklių. Jie palygino savo tyrimą su dabar medicinoje naudojamu metodu ir nustatė, kad jų formulė nustato dėsningumus daug tiksliau. Ypač tai yra taikoma vyresnio amžiaus žmonės – vyrams ir moteris, kurių amžius yra daugiau nei 60 metų.
Mokslininkai nustatė, kad jų tyrimas leidžia nustatyti bet kokio amžiaus žmogaus mirtį po 5-10 metų su didesne nei 83 proc. tikimybe.
Tuo metu kiti ekspertai dėl šio tyrimo išsako abejones ir demonstruota tik atsargų optimizmą, pažymima BBC.
„Tai labai įdomus žingsnis, tačiau naujasis modelis dar nėra parengtas naudojimui“, – cituojamas Londono universiteto koledžo profesorė Amanda Helsegrave.
Pilnas „biomarkerių sąrašas: XXL-VLDL-L, S-HDL-L, VLDL-D, PUFA/FA, Glc, Lac, His, Ile, Leu, Val, Phe, AcAce, Alb, GlycA.
Patamsinti „biomarkeriai“, kurių aukšti rodikliai yra siejami su padidėjusia mirties rizika, likusieji, atvirkščiai – jų žemi rodikliai didina riziką. Bendrą paciento būklę nustatyti iš pavienių rodiklių neįmanoma, būtina gydytojo konsultacija.
