Skelbiama ir apie samdinių iš Sirijos perkėlimą į Azerbaidžaną, o turkų bepiločiai galimai sunaikino bent šešias oro gynybos sistemas Kalnų Karabache.
Turkija palaiko Azerbaidžaną
NATO narės Turkijos prezidentas Reccepas Tajipas Erdoganas, pokalbio metu su savo kolega iš Azerbaidžano Ilhamu Alijevu, pareiškė „visiškai palaikantis“ šią šalį konflikte su Armėnija Kalnų Karabache.
Turkijos vadovas patvirtino, kad suteiks Azerbaidžanui „bet kokią pagalbą“ ir pavadino Armėnija pagrindine grėsme stabilumui regione.
Turkijos gynybos ministras Mevlutas Cavusoglu pareiškė, kad šalis yra pasirengusi palaikyti Azerbaidžaną tiek diplomatiniu būdu, tiek ir mūšio lauke, rašoma BBC. „Mes norime, kad klausimas (Kalnų Karabacho) buvo išspręstas iš esmės. Mes dėjome tam daug pastangų, tačiau be rezultatų. Mes visada buvome kartu su Azerbaidžanu – ir mūšio lauke, ir už derybų stalo. Mes tęsime ir toliau šį solidarumą“, – „RIA Novosti“ cituojamas Turkijos gynybos ministras.
Jis taip pat piktinosi, kad „visi kartu palaikome Ukrainos bei Gruzijos teritorinį vientisumą, tačiau Azerbaidžanas yra paliekamas pats tvarkytis su Armėnijos okupuota teritorija“.
Armėnija netrukus paskelbė, kad Kalnų Karabache kovoja „tūkstančiai Turkijos atsiųstų samdinių“. „Pastaruoju metu Turkija iš Sirijos į Azerbaidžaną persiuntė apie keturis tūkstančius smogikų. Jie jau dalyvauja toje pusėje. Juos ruošia smogikų stovyklose ir ten persiunčia“, – „Lenta“ cituojamas armėnų pasiuntinys Maskvoje V. Toganianas.
Rusijos žiniasklaidoje taip pat aktyviai cituojami kurdų informaciniai šaltiniai, kurie kalbino Sirijos sukilėlių generolą tariamai patvirtinusį, kad Turkija iš tiesų verbuoja samdinius į Azerbaidžaną. Skelbiama, kad sirai vyksta ten užsidirbti ir išlaikyti savo šeimas.
Pirma šie pranešimai pasirodė prieš kelias savaites vardo neturinčiuose „Telegram“ kanaluose. Tačiau netrukus, remiantis savo šaltiniais, informaciją apie tai pateikė naujienų agentūra „Reuters“, britų leidiniai „The Guardian“ ir „Times“. Azerbaidžanas kategoriškai neigia samdinių egzistavimą.
Armėnija susisiekė su Rusija
Armėnijos ambasadorius Rusijoje Vardanas Toganianas taip pat įvertino galimybes dėl Kalnų Karabacho konflikto kreiptis pagalbos į Maskvą. Tiek Armėnija, tiek ir Rusija yra Kolektyvinio saugumo sutarties organizacijos narės. Jis taip pat pažymėjo, kad „kol kas nėra kalbama apie išorės pagalbą Armėnijai“.
V. Toganianas paaiškino, kad Jerevanas „esant būtinybei“ gali kreiptis į Rusiją dėl naujos ginkluotės tiekimo. Jo teigimu, ginkluotės tiekimo realizacija „vyksta normaliu režimu“, rašoma „RIA Novosti“.
„Šiandien situacija keičiasi, mes turime dar ir trečiąją pusę – Turkiją. Jeigu bus būtinybė, mes, aišku, kreipsimės ir spręsime klausimus (dėl papildomos ginkluotės tiekimo). Pirmiausiai į Rusiją“, – pažymėjo armėnų diplomatas.
Jo teigimu, kol kas kreiptis į KSSO būtinybės nėra ir apie tai dar nekalbama. Armėnijos atstovo teigimu, šalis taip pat kol kas neplanuoja dislokuoti karinių dalinių Kalnų Karabache, nes „kariuomenė ir taip priima atitinkamas priemones“.
Vėliau antradienį buvo paskelbta, kad Armėnijos Saugumo Tarybos pirmininkas Armenas Grigorianas susisiekė telefonu su kolega iš Rusijos Nikolajmu Patruševu dėl karo veiksmų Kalnų Karabache. Armėnų teigimu, buvo pateikti faktai, tariamai liudijantys apie Azerbaidžano planus išplėsti konfliktą į Armėnijos teritoriją ir „nusitaikyti į taikius gyventojus“.
A. Grigorianas taip pat pažymėjo „destruktyvų Turkijos vaidmenį“, kuris „negatyviai veikia regiono saugumą“.
Armėnijos-Turkijos dronai dar sykį įrodė savo efektyvumą
Azerbaidžano kariuomenė Kalnų Karabache sunaikino ne mažiau šešių sovietinių oro gynybos sistemų, rašoma „The Drive“. „Nors Azerbaidžano valdžia nenurodė, kokio tipo bepiločiai naudojami šių antskrydžių metu, tikėtina, kad kalbama apie turkų „Bayraktar TB2“, kuriuos ši šalis planavo pirkti birželį“, – rašoma amerikiečių leidinyje.
„The Drive“ primena, kad „Bayraktar TB2“ jau puikiai užsirekomendavo mūšiuose Sirijoje ir Libijoje, kur, be viso kito, buvo sunaikinti ir žymieji Rusijos trumpojo nuotolio priešlėktuviniai gynybos kompleksai „Pancyr C1“.
Leidinyje pažymima, kad pernai Azerbaidžanas įsigijo „labai daug“ bepiločių, įskaitant ir Izraelio gamybos „Isreal Aerospace Industries“ modelius. Pasak leidinio ekspertų, „Armėnija neturi tokių galimybių“.
„Forbes“ ekspertai pažymėjo, kad birželį buvo skelbiama apie galimą bepiločių įsigijimą iš Turkijos, tačiau apie sandorio užbaigimą pranešta nebuvo. „Tikėtina, tai galėjo būti atlikta ir neviešai, tačiau gali būti ir taip, kad Turkija perdavė „Bayraktar TB2“ Azerbaidžano karinėms pajėgoms“, – aiškino „Forbes“ gynybos ekspertas Sebastyanas Roblinas. Jo manymu, negalima atmesti ir to, kad Turkija pati naudoja savo bepiločius ir taip padeda Azerbaidžanui kovoti su Armėnijos kontroliuojamomis pajėgomis.
Pagrasino suduoti tolimojo nuotolio raketų smūgį
Armėnijos ginkluotosios pajėgos pagrasino panaudoti tolimųjų nuotolių raketas, kaip atsaką į Azerbaidžano veiksmus, skelbiama šios šalies Gynybos ministerijos pranešime.
Anksčiau Armėnijos atstovai skelbė, kad Azerbaidžano kariuomenė apšaudė jų karinį dalinį Vardenio mieste. Buvo pažadėta „suduoti stiprų atsakomąjį smūgį“.
Nepripažintoje Kalnų Karabacho respublikos teritorijoje artilerijos apšaudymai ir kiti karo veiksmai prasidėjo rugsėjo 27-ąją. Azerbaidžanas pranešė, kad armėnų pajėgos apšaudė jų pozicijas ir gretimas gyvenvietes, bei paskelbė apie kontrpuolimą. Armėnija pareiškė, kad Azerbaidžanas užpuolė Arcachą (istorinė teritorija, faktiškai sutampanti su dabartiniu Kalnų Karabachu). Abi pusės tvirtina, kad priešininkai neteko šimtų karių, tačiau oficialiai yra patvirtintos kelių dešimčių karių žūtys.
Teritorinis ginčas tarp Baku ir Jerevano trunka 30 metų. 1991-aisiais Kalnų Karabachas, kurio dauguma gyventojų yra armėnai, paskelbė nepriklausomybę nuo Azerbaidžano, taip prasidėjo daugiau nei 3 metus trukęs karas. 1994-aisiais, tarpininkaujant Maskvai, buvo pasiektos paliaubos. Tačiau karo veiksmai periodiškai atsinaujina.
