Atsirado vienybės trūkumų
„Dabar visi turėtų sutelkti savo pastangas į šalies gynybą. Susitelkite ir neužsisklęskite vidiniuose nesutarimuose ar kitose problemose... Dabar situacija tokia pati kaip ir prieš tai. Jei nebus pergalės, nebus ir šalies“, – sakė V. Zelenskis viename iš savo vaizdo kreipimųsi.
Leidinys pažymi, kad V. Zelenskio pareiškimas nuskambėjo jam viešai konfliktuojant su vyriausiuoju ginkluotųjų pajėgų vadu Valerijumi Zalužnu dėl to, ar karas pasiekė „aklavietę“, praneša „UNIAN“.
V. Zelenskis atmetė V. Zalužno pastabas, sakydamas, kad nemano, jog „tai yra aklavietė“. Vienas iš prezidento padėjėjų (tariamai Ihoris Žovkva – „UNIAN“) pareiškė, kad V. Zalužno komentarai žiniasklaidai „palengvina Rusijos darbą“.
„Po 20 mėnesių trukusio karo Ukrainos nacionalinėje vienybėje, kuri anksčiau buvo nepajudinama, pradeda ryškėti tam tikra socialinė spraga. Aklavietės klausimas yra ypač opus, nes Ukrainos pareigūnai baiminasi, kad jis privers juos derėtis su Rusija ir daryti teritorines išlygas. Didžioji dauguma ukrainiečių tam nepritaria“, – rašo „The Washington Post“.
Leidinyje pažymima, kad Ukraina ruošiasi dar vienai žiauriai žiemai, „turėdama mažai vilčių, kad pietiniame fronte bus padaryta reikšminga pažanga“. Tai prognozavo ir V. Zalužnas.
„Greičiausiai nebus jokio gilaus ir gražaus proveržio“, – teigė jis „The Economist“.
Didėja spaudimas
Leidinys pažymi, kad gerų naujienų trūkumas silpnina Ukrainos moralę, nuogąstaujant, kad Rusija netrukus atnaujins išpuolius prieš energetikos infrastruktūrą.
Spaudimas kyla ne tik iš mūšio lauko, bet ir iš partnerių. Vašingtone tarp įstatymų leidėjų atsirado nesutarimų dėl papildomos pagalbos Ukrainai.
Pirmadienį V. Zelenskis viešai atmetė galimybę surengti prezidento rinkimus, tačiau kai kurie užsienio pareigūnai ragino šiuos rinkimus surengti, kad būtų pademonstruotas šalies įsipareigojimas siekti demokratijos.
Kartu V. Zelenskis teigė, kad diskusijos apie rinkimus karo metu buvo „visiškai neatsakingos“. Šalyje galioja karo padėtis, draudžianti rengti rinkimus.
Be tūkstančių kareivių, kovojančių fronte, milijonai ukrainiečių yra priversti palikti savo namus, todėl surengti sąžiningus rinkimus beveik neįmanoma.
„Iki šiol Ukraina pademonstravo tvirtą nacionalinę vienybę, atmesdama politinį susipriešinimą ir kovodama su Rusijos invazija. Tačiau pastarosiomis dienomis kai kurie stebėtojai Kyjive išreiškė nusivylimą, kad vidaus kova suvaidino svarbų vaidmenį priimant pagrindinius sprendimus, kurie gali turėti rimtos įtakos karo baigčiai“, – rašo leidinys.
Pažymima, kad V. Zelenskio biuras staiga atleido generolą Viktorą Chorenką iš SSO vado pareigų. Šis sprendimas nustebino net vyriausiąjį vadą V. Zalužną. Vėliau paaiškėjo, kad tai įvyko gynybos ministro Rustemo Umerovo siūlymu.
Leidinys pažymi, kad politiniai susiskaldymai dar labiau aptemdė nuotaiką šalyje, ypač tragedijos su 128-osios brigados kariais ir V. Zalužno padėjėjo Genadijaus Častiakovo žūties fone.
Nesutarimai ar vienybė?
Kai kurie analitikai atmetė mintį, kad tarp V. Zelenskio ir V. Zalužno esama realių nesutarimų dėl karo ateities.
„Tiek Zalužnas, tiek Zelenskis bando pasiųsti tą pačią žinią Vakarų vyriausybėms – supraskite, kas pastatyta ant kortos Ukrainoje. Tikiuosi, kad užuot ieškojusios kokių nors nereikšmingų ir populistinių priežasčių apriboti paramą Ukrainai, Vakarų vyriausybės, politikai ir žiniasklaida iš tikrųjų įsiklausys į tai, ką jie sako“, – sakė buvusi parlamento narė ir analitikė Hanna Hopko.
Savo kalboje pirmadienio vakarą V. Zelenskis tvirtino, kad Ukraina gali nugalėti Rusijos okupantus, jei šalis išliks vieninga.
„Mūsų pergalė yra ranka pasiekiama. Mes ją pasieksime, jei visi susitelks į šį tikslą. Ne dėl politinės ar asmeninės naudos. Ne į vidinę kovą, kuri yra nenaudinga“, – sakė prezidentas.
Kas buvo prieš tai
„The Economist“ neseniai paskelbė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vyriausiojo vado straipsnį. Jame V. Zalužnas perspėjo, kad karas Ukrainoje prieš Rusiją virsta poziciniu karu, t. y. konfrontacija, kurioje priešas gauna naudos.
Jis prabrėžė, kad norint išeiti iš pozicinio karo, Ukrainos valstybei, be kita ko, reikalinga aviacija, nes būtina kontroliuoti oro erdvę, kad būtų galima vykdyti antžemines operacijas.
