Tiesa, stebėtojams nėra paprasta traktuoti faktus: Rusija atvirai bendradarbiauja su Irano islamo respublika, pagrindiniu B. Assado rėmėju, tačiau Pergalės dienos parade šią savaitę dalyvavo „mirtinas Irano priešas“ B. Netanyahu (dar ir „pasipuošęs“ dažnai su Rusijos agresija siejama Georgijaus juostele).
Rusija iš JAV pasitraukimo sieks išgauti kuo didesnės politinės naudos sau, tikina ekspertai. O B. Netanyahu vizitas Kremliuje, manoma, „atrišto Izraeliui rankas“ susitvarkyti su Iranu.
Trumpas į sutartį gilinosi metus
D. Trumpo nacionalinio saugumo patarėjas Johnas Boltonas leidinyje „The Washington Post“ rašo, kad pats sutarties su Iranu principas yra sukompromituotas to, kaip baisiai jis save užsirekomendavo per pastaruosius du metus.
„Vieningo visa apimančio veiksmų plano (JCPOA) užmačios buvo tokios, kad Irano režimas savo pačių liaudies intereso vardan maino branduolines ambicijas į ekonominį paskatinimą. Tačiau vietoje koncentracijos į savo pačių veiksmus, Teheranas įliejo milijardus dolerių į avantiūras užsienyje, skleisdami mirties ir griovimo bangas Artimuosiuose Rytuose nuo Jemeno iki Sirijos“, – aiškina J. Boltonas.
D. Trumpas tyrinėjo sutartį daugiau nei metus ir, priėjęs išvados, kad ji kelia pavojų amerikiečiams, nutraukė dalyvavimą joje, rašo patarėjas.
„Neseniai Izraelio paviešinti vertingi dokumentai apie ankstesniąją Irano programą dėl branduolinio ginklo kūrimo, demonstruoja, kad mes turime bendrus priešus, kurie mūsų neskiria, ir mums saugiau būti kartu“, – aiškina J. Boltonas.
Siekis – nuversti režimą
JAV prezidentas mano, kad sankcijos, numatančios „maksimalų spaudimą“, privers Iraną sutikti su geresne ir patikimesne branduoline sutartimi, tačiau Teheranas vargu ar sutiks su Baltųjų Rūmų spaudimu, todėl daugelis mano, kad tikrasis JAV administracijos tikslas yra režimo pokyčiai, rašoma „The Washington Post“.
Anot leidinio, JAV reikalavimai yra tokia visa aprėpiantys, kad sąjungininkų misiją verčia praktiškai neįgyvendinama.
Taip pat pažymima, kad nors Didžioji Britanija, Prancūzija, Vokietija, Kinija ir Rusija vis dar formaliai laikosi dabartinio susitarimo, tačiau nenoras rinktis „tarp Irano ir JAV“ bei antrinių sankcijų, kurios gali paliesti kai kurias bendroves, baimė tolimesnį dabartinio susitarimo gyvavimą verčia itin menkai įmanomu.
„Branduolinės sutarties su Iranu nutraukimas yra paremtas noru „laikyti Iraną ant nubaustųjų suolelio“ ir neleisti jiems nustatyti normalių santykių su išoriniu pasauliu, – įsitikinęs Harvardo universiteto tarptautinių santykių profesorius Stevenas Waltas – Šių planų pagrindas yra saldžiai skambanti sirenų daina apie režimo pakeitimą, kuria amerikiečių „vanagai“ ir kitos antirežiminės jėgos seka jau ne vieną dešimtmetį“.
Skubus susitikimas Kremliuje
Trečiadienį Maskvoje lankėsi neįprastas svečias pastarųjų metų Gegužės 9-osios šventėje – Izraelio premjeras B. Netanyahu. Dėl agresijos Ukrainoje ir agresyvios tarptautinės politikos į Rusiją kasmet atvyksta vis mažiau užsienio lyderiu, todėl Izraelio vadovo pasirodymas, ypač žinant pasaulį sudrebinusio D. Trumpo pareiškimo kontekstą, suteikia tik vieną logišką paaiškinimą – buvo deramasi dėl tolimesnių veiksmų Izraelio pašonėje.
„Parado užkulisiuose ir už uždarų durų V. Putinas ir B. Netanyahu, tikėtina, aptarė (…) branduolinę Irano programą ir karą Sirijoje. Abiem šiais klausimais politikų nuomonės skiriasi, – pažymima „Der Spiegel“, – Rusijos prezidentas oficialiai išsakė nerimą dėl D. Trumpo sprendimo pasitraukti iš sutarties su Teheranu“.
B. Netanyahu Maskvoje nusileido praėjus vos porai valandų po Izraelio aviacijos smūgių Irano pozicijoms Damaske. Artimieji Rytai sulaukė dar vieno konflikto židinio.
„Rusai nerimauja, kad mes galime imtis Assado, o mes jiems sakome, kad nesiruošiame jo liesti, jeigu jis neleis iraniečiams mūsų pulti“, – WSJ pasakojo Eranas Lehrmanas, iki 2015-ųjų buvęs Izraelio nacionalinio saugumo tarybos užsienio politikos vadovu. „Mūsų bendravimas su rusais yra pragmatiškas. Mes vertiname vieni kitus labai rimtai“, – pridūrė jis.
Rusija penktadienį, gegužės 11-ąją, netikėtai pareiškė, kad nevykdo derybų su Sirija dėl „S-300“ raketų sistemų perdavimo, teigiama „Reuters“. Anot leidinyje „Izvestija“ cituojamo Kremliaus atstovo, „taip pat nėra manoma, kad tokių priemonių reikia“.
Šis netikėtas posūkis Maskvos, kuri po JAV įvykdytų bombardavimų buvo prabilusi apie galimą strateginės ginkluotės perdavimą Sirijai, politikoje galėjo būti nulemtas būtent Izraelio vadovo vizito Maskvoje.
Kremlius bandys išpešti naudos iš abiejų pusių
Viena vertus, Rusija glaudžiai bendradarbiauja su savo sąjungininkais Teherane – su jais ir su Turkija kartu sprendžia Sirijos reikalus. Iš kitos pusės Maskva palaiko puikius santykius ir su Izraeliu, kurie yra nuolatiniame kare su Damasku bei laiko Teheraną savo pagrindiniu priešu.
Tuo metu, kai Teheraną užgriuvo sankcijos, Kremlius buvo priklausomas nuo parodomojo solidarumo su Vakarų šalimis, tačiau dabar jis gali pajusti, kad D. Trumpo sprendimas atriša jam rankas, teigia Rusijos ekspertas Fiodoras Lukjanovas.
„Rusija jau apkrauta sankcijomis iš visų pusių ir, skirtingai nuo Europos bendrovių, kurioms gali grėsti amerikiečių represijos, ji gali tuo pasinaudoti norėdama stiprinti santykius su Teheranu“, – aiškina jis.
Putinas galėjo „užsimerkti“ dėl bombardavimo
V. Putinas į aktyvią Sirijos karo fazę įsitraukė 2015-ais, siekdamas išgelbėti Sirijos prezidentą Basharą Assadą nuo pralaimėjimo. Jis užstojo Kremliaus sąjungininką net ir nepaisydamas kaltinimų panaudojus cheminį ginklą prieš savo pačių gyventojus.
Abu kartus, kai JAV smogė Sirijai už bausmę dėl šios teritorijoje panaudoto cheminio ginklo, Rusija suformavo tokį informacinį lauką, kuriame buvo akcentuojama viena: šalis gins objektus Sirijoje, ar net imtis atsakomųjų veiksmų jos vardu.
Tačiau nieko panašaus nebuvo kuomet Izraelis kelias valandas bombardavo dešimtis su Iranu siejamų objektų Sirijoje. Nebuvo tokios reakcijos ir į ankstesnius Izraelio antskrydžius.
Vasarį, kuomet Izraelis numušė šnipinėjusį Irano droną ir už tai išsiuntė savo lėktuvus bombarduoti taikinių Sirijoje, nuo Irano gynybos sistemų krito ir vienas izraeliečių „F-16“. Atsakydami į tai žydai išsiuntė savo lėktuvus naikinti iraniečių pozicijų Sirijoje.
„Atsakas į numuštą Izraelio lėktuvą turėjo būti daug labiau smurtinis“, – „The New York Times“ tuomet rašė Ronenas Bergmanas.
Tačiau Izraelio planus sutrukdė „įsiutusio V. Putino skambutis“, kurio „užteko, kad premjeras Benjaminas Netanyahu atšauktų savo planus“, rašoma leidinyje. Balandžio viduryje, kuomet Izraelis ir vėl pradėjo antskrydžius prieš Irano pajėgas Sirijoje, V. Putinas ir vėl paskambino B. Netanyahu su perspėjimu dėl eskalacijos.
Gegužę Izraelio saugumo ministras užsiminė, kad Izraelis svarstytų B. Assado pašalinimą, jeigu šis sutrukdys Izraelio planams apriboti Irano norus įsitvirtinti žydų pasienyje.
Rusija aršiai stoja ginti savo pozicijų Artimuosiuose Rytuose ir B. Assado valdžios prieš Vakarų puolimą. Tačiau kai kalba pasisuka į Izraelio atliekamą iraniečių pozicijų apšaudymą Sirijoje, buvęs Izraelio gynybos struktūros atstovas Ephraimas Snehas teigia, kad „rusai tikriausiai dėl to labai nepergyvena“.
Rusija Sirijoje turi pakankamai antžeminių ir oro pajėgų, kad galėtų suduoti smūgį izraeliečių taikiniams, tačiau Kremliaus pajėgos įnirtingai tylėjo, kuomet Izraelio raketos pradėjo skrieti į iraniečių pozicijas.
