„Tikrai manau, kad labai gerai kurti kariuomenę savanorių pagrindu, bet esu įsitikinęs, jog mišri schema, kad būtų galima pridėti lanksčią sistemą ir naudoti šauktinius – šaliai būtų nuostabi“, - interviu BNS sakė karininkas.
Jis teigė, kad grąžinti šaukimą į kariuomenę Švedijoje reikia dėl pasikeitusios saugumo situacijos, nes šalies ginkluotosios pajėgos turi būti pritaikytos nacionalinio saugumo interesams.
M.Bydenas pasakojo, kad prieš šešerius metus šaukimo iš esmės atsisakyta, nes Švedija nesusidūrė su karinėmis grėsmėmis ir siekė komplektuoti kariuomenę taip, kad ši galėtų remti karines operacijas bet kur pasaulyje.
Be to, pastaraisiais metais į Švedijos kariuomenę neatėjo tiek savanorių, kiek reikėjo, kalbėjo generolas.
M.Bydenas sakė, kad šiuo metu Švedijos valdžia nagrinėja, kaip šalyje pritaikyti mišrų kariuomenės modelį, kai ginkluotąsias pajėgas sudaro tiek šauktiniai, tiek profesionalai.
„Tam reikės daugiau politinių sprendimų šiais metais“, – sakė Švedijos kariuomenės vadas.
Šalies reguliariąsias ginkluotąsias pajėgas šiuo metu sudaro 55 tūkst. asmenų.
Lietuva privalomąją karo tarnybą grąžino praėjusių metų pradžioje dėl Rusijos veiksmų Ukrainoje ir jos keliamos grėsmės regione. Kasmet į kariuomenę pašaukiama apie 3 tūkst. jaunuolių.
