Kariniai biudžetai visame pasaulyje pasiekė 1988 metų lygį – beveik pusę šios sumos sudaro JAV karinės išlaidos, teigia Vokietijos dienraštis „Berliner Zeitung“.
Praėjus 15 metų po to, kai baigėsi Rytų ir Vakarų konfrontacija, karinių biudžetų apimtys visame pasaulyje 2006 metais pasiekė šaltojo karo laikų lygį. Užvakar Stokholmo tarptautinio taikos problemų tyrimų instituto (SIPRI) paskelbtoje 2007 metų ataskaitoje konstatuojama, kad kariniai biužetai 2006 m. išaugo dar 3,5 proc. ir pasiekė 1,204 trilijono JAV dolerių. Toks dydis buvo užfiksuotas 1988 metais.
Per tą laiką karinių išlaidų struktūra iš esmės pasikeitė, nes 2006 m. 46 proc. visų karinių išlaidų (528 mlrd. JAV dol. ) atiteko Amerikai, dar 20 proc. – JAV partneriams NATO organizacijoje. Kitais žodžiais tariant, 2 iš 3 gynybai pasaulyje skirtų dolerių išleido Šiaurės Atlanto aljanso šalys, rašo „Berliner Zeitung“.
Ginklavimusi skirtų lėšų augimo dinamikos požiūriu pasaulinė lyderė taip pat yra JAV, o ne Rusija ar Kinija, kurių gynybines programas kritikuoja Amerika. Kinijos ir Rusijos išlaidos gynybai 2006 m. sudarė atitinkamai 3 ir 4 proc. visų pasaulio karinių išlaidų. Tačiau šiuo atveju ekspertai operuoja tik apytiksliais skaičiais, nes nei Kinija, nei Rusija atvirai nepateikia visų duomenų, pastebi dienraštis.
SIPRI ekspertų vertinimais pernai gynybiniai biudžetai smarkiai didėjo ir Rytų Europos šalyse.
Kinija, kurios karinis biudžetas pernai išaugo iki 49,5 mlrd. JAV dol., pirmą kartą pralenkė Japoniją, kurios išlaidos gynybai iki šiol buvo didžiausios visoje Azijoje.
„Tikimybė, kad karinės išlaidos bus smarkiai sumažintos, ir vyriausybės daugiau lėšų galės skirti socialinėms programoms, atrodo ypatingai maža“, - tvirtina SIPRI ekspertai. Jų teigimu mažinti karinių biudžetų nebus galima tol, kol JAV nebaigė karo su pasauliniu terorizmu.
SIPRI ataskaitoje nurodoma, kad tarptautinės prekybos ginklais apimtys nuo 2002 metų išaugo 50 proc. Didžiausiomis ginklų eksportuotojomis ir toliau išlieka JAV ir Rusija. Trečiąją vietą užėmė Prancūziją pralenkusi Vokietija: jos ginklų eksportas nuo 2002 iki 2006 m. sudarė 9,2 mlrd. JAV dol. Vien tik praėjusiais metais iš Vokietijos buvo išvežta ginklų už 3,9 mlrd. dolerių – tai beveik dvigubai daugiau, nei 2005 m. (1,5 mlrd.dol.).
„JAV ir ES į Artimųjų Rytų regioną tiekiamos ginkluotės apimtys ir toliau nemažėja“, - tvirtina SIPRI ekspertas Siemonas Wezemanas. Tarp 10 didžiausių ginklų importuotojų – 5 Artimųjų Rytų šalys.
“Nepaisant to, kad žiniasklaidos dėmesys nukreiptas į ginklų tiekimą Iranui, kurį iš esmės vykdo viena Rusija, ginkluotės tiekimo apimtys iš JAV ir Europos šalių į Izraelį ir Jungtinius Arabų Emyratus buvo gerokai didesnės”, - sakoma ataskaitoje.
Per praėjusius metus pasaulyje vykstančių karų skaičius nepasikeitė – jų vis dar 17. SIPRI atstovų teigimu terorizmo pavojus šiuo metu didėja. Stokholmo tarptautinio taikos problemų tyrimų instituto ataskaitoje sakoma, kad šiandien karinių konfliktų transnacionalines briaunas „visiškai aiškiai demonstruoja“ Afganistanas, Artimųjų Rytų valstybės ir Somalis.
