Trumpas kreipsis į JAV Kongresą
JAV prezidentas Donaldas Trumpas antradienį pirmą kartą kreipsis į Kongresą nuo sugrįžimo į valdžią ir pristatys savo valdymo viziją šaliai, kurią drebina jo bandymai dramatiškai pertvarkyti federalinę vyriausybę ir užsienio politiką.
Jo kalba Kapitolijuje, kuri turėtų prasidėti 21 val. (trečiadienį 4 val. Lietuvos laiku), nuskambės praėjus šešioms savaitėms po jo inauguracijos ir ketveriems metams nuo tada, kai jo šalininkai šturmavo šį pastatą po jo pralaimėjimo 2020 m. rinkimuose. „Rytojaus vakaras bus svarbus. Pasakysiu viską, kaip yra iš tikrųjų“, – pirmadienį platformoje „Truth Social“ pažadėjo jis.
Mianmaro chuntos vadas vyksta į susitikimą su svarbiu savo sąjungininku Putinu
Mianmaro chuntos vadovas pirmadienį išvyko į derybas su prezidentu Vladimiru Putinu Rusijoje, kuri yra svarbi izoliuotos valstybės, kovojančios su aršiu pasipriešinimu kariniam valdymui, sąjungininkė ir ginklų tiekėja.
Per 2021-ųjų perversmą valdžią užgrobęs Min Aung Hlaingas išvyko iš sostinės Neipido su aukšto rango pareigūnų palyda, pranešė chuntos informacijos tarnyba. Antradienį jis turėtų susitikti su V. Putinu.
Analitikai teigia, kad Maskvos parama tapo gyvybiškai svarbi karinei administracijai, ypač jos oro pajėgoms, nes ji keliais frontais kovoja su daugybe etninių mažumų ginkluotų grupuočių ir prodemokratiniais partizanais.
Po 2023-iaisiais vykusio sukilėlių puolimo chunta patyrė didelių teritorinių nuostolių, tačiau jos oro pajėgos buvo labai svarbios stabdant opozicijos pajėgų judėjimą.
„Rusija buvo neįkainojama, padėdama jiems išlaikyti savo oro pajėgas“, – naujienų agentūrai AFP sakė Tarptautinio strateginių studijų instituto analitinio centro mokslinis bendradarbis Morganas Michaelsas.
„Įtariame, kad Rusijos technika padėjo Mianmaro oro pajėgoms išlaikyti operacijų tempą“, – teigė jis.
Pasak Rusijos valstybinės žiniasklaidos, derybos Maskvoje bus pirmasis Min Aung Hlaingo ir V. Putino susitikimas per daugiau nei dvejus metus.
Chersone per drono ataką sužeista moteris
Rusijos kariškiai iš drono numetė sprogmenį Chersono Dnipro rajone, sužeista moteris.
Tai pirmadienį „Telegram“ kanale pranešė Chersono miesto karinės administracijos vadovas Romanas Mročko, kuriuo remiasi „Ukrinform“.
„Po 16 val. Dnipro rajone okupantai rusai iš drono numetė sprogmenį. Nukentėjo 1952 metais gimusi moteris“, – rašoma pranešime.
Pasak R. Mročko, sužeistoji nugabenta į ligoninę, ji patyrė sprogimo sukeltą traumą ir rankos pjautinę žaizdą.
Starmeris apie aukščiausiojo lygio susitikimo rezultatus: JAV yra gyvybiškai svarbi siekiant ilgalaikės taikos Ukrainoje
Didžiosios Britanijos premjeras Keiras Starmeris pareiškė, kad Europa ir toliau aprūpins Ukrainą ginklais iki tol, kol bus sudaryta taika, rašoma „Telegram“ kanale „Unian“.
Jis taip pat pasisakė už savo šalies karių siuntimą į Ukrainą.
Suomių prezidento patarimas Zelenskiui ir Trumpui: „Giliai iškvėpkite, išsimaudykite šaltoje vonioje, nueikite į pirtį ir grįžkite tartis“
„Manau, kad tango visada reikia dviejų. Žinote, kartais santuokoje ar bet kokiuose santykiuose užsisklendžiate savo kamputyje ir pykstate, bet turite iš ten išeiti, pasikalbėti, paspausti vienas kitam ranką ir judėti toliau“, – sakė Suomijos prezidentas.
Ir tęsė: „Kartais viešoji diplomatija neveikia ir tokiose situacijose, reikia būti suomiu: giliai iškvėpti, išsimaudyti šaltoje vonioje, nueiti į pirtį ir grįžti prie derybų stalo.“
Donecko srityje per drono ataką žuvo policininkas
Donecko srityje vykdydamas kovinę užduotį žuvo policininkas iš Charkivo srities Denisas Kotliaras.
Tai „Telegram“ kanale pranešė Ukrainos nacionalinės policijos Komunikacijos departamentas, kuriuo remiasi „Ukrinform“.
„Kovo 3 d. Nacionalinės policijos Vyriausiosios valdybos Charkivo srityje specialiosios paskirties policijos pulko bataliono 3-iosios kuopos 2-ojo būrio inspektorius Denisas Kotliaras vykdė kovinę užduotį nugabenti personalą į Donecko sritį. Tuo metu rusai surengė FPV drono ataką. Policijos vyresnysis leitenantas patyrė sužeidimų, nesuderinamų su gyvybe“, – sakoma pranešime.
AFP analizė: vasarį Rusijos pažanga Ukrainoje vėl sulėtėjo
Remiantis naujienų agentūros AFP atlikta JAV įsikūrusio Karo tyrimų instituto (ISW) duomenų analize, vasario mėnesį Rusijos pajėgos Ukrainos teritorijoje pasistūmė mažiau nei ankstesniais mėnesiais.
Duomenys rodo, kad vasarį Maskva užėmė 389 kv. km Ukrainos teritorijos. Sausį ji pasistūmėjo 431 kv. km, 2024-ųjų gruodį – 476 kv. km, o per lapkritį užėmė didžiausią 725 kv. km plotą.
Per pastaruosius metus, nuo 2024 metų kovo iki šių metų vasario, Rusijos kariuomenės laimėjimai siekė 4,5 tūkst. kv. kilometrų.
Tai beveik 20 kartų daugiau nei per ankstesnius 12 mėnesių – nuo 2023 metų kovo iki 2024 metų vasario. Rusija tais metais užgrobė 231 kv. km teritorijos.
2024 metų rugpjūtį per didelį Ukrainos puolimą Rusijos Kursko srityje per dvi savaites buvo užimta apie 1,3 tūkst. kv. km, tačiau Ukrainos operacijos zona kas mėnesį mažėjo.
Ji susitraukė nuo 1 171 kv. km rugpjūčio pabaigoje iki 483 kv. km praėjusių metų pabaigoje, o vasario 28-osios duomenimis siekė 407 kv. kilometrus.
AFP skaičiavimai grindžiami duomenimis, kuriuos kasdien skelbia ISW, pateikiantis abiejų šalių pateiktą informaciją ir palydovinių nuotraukų analizę.
Latvija neatmeta galimybės siųsti taikos palaikymo pajėgas į Ukrainą
Latvija neatmeta galimybės pasiųsti karių į taikos palaikymo misiją Ukrainoje, tačiau Latvijos nacionalinis saugumas ir nacionaliniai interesai yra svarbiausias prioritetas, pirmadienį žurnalistams sakė premjerė Evika Silina.
Komentuodama Baltijos šalių lyderių derybas su Didžiosios Britanijos ministru pirmininku Keiru Starmeriu, ji pažymėjo didėjančias pastangas „sukurti geros valios koaliciją, įtraukiant tas šalis, kurios nori ir gali sukurti papildomą paramą Ukrainai“.
Premjerė sakė, kad neatmetama galimybė, jog Latvija į taikos palaikymo misiją Ukrainoje siųs karius, tačiau Latvijos nacionalinis saugumas ir nacionaliniai interesai bus pirmoje vietoje priimant sprendimus, tai supranta ir visos kitos derybose dalyvaujančios šalys.
Premjerė pridūrė, kad, pavyzdžiui, Latvija vis dar gali pasiūlyti ukrainiečiams įvairių mokymosi galimybių.
„Turime daug kitų būdų, kaip galime padėti ukrainiečiams. Šis klausimas turi būti vertinamas strateginiame kontekste, kad jokiu būdu neprieštarautų Latvijos interesams, kurie yra pirmoje vietoje“, – pabrėžė premjerė, turėdamas omenyje galimą Latvijos pajėgų dislokavimą Ukrainoje.
Prezidentas Edgaras Rinkevičius taip pat sakė, kad neseniai Londone vykusiame susitikime buvo aptartas ir Europos karių dislokavimas Ukrainoje. Jo nuomone, Europos kariai Ukrainoje galėtų būti dislokuoti tik tuo atveju, jei galės panaudoti tiek karinius, tiek ekonominius JAV pajėgumus.
O. Syrskis apie smūgį poligonui: rengimo centro viršininkas ir karinio dalinio vadas nušalinti nuo pareigų
Rengimo centro viršininkas ir karinio dalinio vadas nušalinti nuo pareigų, kol vyksta raketos smūgio poligonui Dnipropetrovsko srityje tyrimas.
Kaip rašo „Ukrinform“, tai socialiniame tinkle „Facebook“ pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vyriausiasis vadas generolas Oleksandras Syrskis.
Jis pažymėjo, kad kovo 1-ąją priešas atakavo vieną iš karinių dalinių Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Sausumos kariuomenės poligono teritorijoje Dnipropetrovsko srityje. Dėl balistinės raketos „Iskander-M“ su kasetiniu užtaisu smūgio yra žuvusiųjų ir sužeistųjų.
„Siekiant nustatyti visas tragedijos aplinkybes ir priežastis vietoje dirba kompleksinė komisija, vadovaujama Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Karinės teisėtvarkos tarnybos Vyriausiosios valdybos viršininko. Kol vyksta tyrimas, mokymo centro viršininkas ir karinio dalinio vadas nušalinti nuo pareigų“, – pabrėžė O. Syrskis.
Prancūzija: paliaubos Ukrainoje išbandytų Rusijos įsipareigojimą nutraukti karą
Pirmadienį Prancūzija pareiškė, kad vieno mėnesio Rusijos ir Ukrainos paliaubų planas patikrintų Maskvos įsipareigojimą užbaigti karą, jos pradėtą įsiveržimu į Ukrainą 2022 metais.
Kitą dieną, kai Europos lyderiai susibūrė aplink Ukrainą per viršūnių susitikimą Londone, ir po Baltuosiuose rūmuose kilusio JAV ir Ukrainos prezidentų Donaldo Trumpo ir Volodymyro Zelenskio ginčo Prancūzijos užsienio reikalų ministras Jeanas Noelis Barrot taip pat perspėjo, kad Ukrainos „fronto linija vis labiau artėja“ prie Europos Sąjungos, didindama karo Europoje tikimybę.
Po derybų Londone Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas pareiškė, kad Prancūzija ir Didžioji Britanija siūlo vieno mėnesio paliaubas Ukrainoje „ore, jūroje ir energetikos infrastruktūroje“, nors kovos ant žemės, bent jau iš pradžių, nesustotų.
Toks žingsnis „leistų įrodyti (Rusijos prezidento) Vladimiro Putino gerą valią, jei jis laikytųsi paliaubų“, – sakė J. N. Barrot radijui „France Inter“.
„Ir tik tada prasidėtų tikros taikos derybos. Mes norime tvirtos ir ilgalaikės taikos“, – pridūrė jis.
Pradiniame etape tai yra „būdas patikrinti, ar Rusija nori baigti šį karą“, sakė J. N. Barrot, pabrėžęs, kad per paliaubas Rusijos sausumos kariuomenės išvedimas nenumatytas.
E. Macronui atvykus į ministro pirmininko Keiro Starmerio sušauktą viršūnių susitikime Londone, Prancūzijos ir Didžiosios Britanijos bendradarbiavimas atsidūrė taikos paieškų centre, nors Jungtinės Karalystės gynybos sekretoriaus pavaduotojas ginkluotosioms pajėgoms Luke'as Pollardas sakė, kad „nebuvo susitarta dėl to, kaip atrodys paliaubos“.
„Tačiau mes dirbame kartu su Prancūzija ir mūsų sąjungininkėmis Europoje ir ieškome kelio, kaip (...) sukurti ilgalaikę ir tvirtą taiką Ukrainoje“, – pridūrė jis.
JK vyriausybės pareigūnas, pageidavęs likti anonimiškas, pridūrė: „Yra įvairių variantų, dėl kurių bus toliau diskutuojama su JAV ir Europos partnerėmis, tačiau dėl vieno mėnesio paliaubų susitarta nebuvo“.
„France Inter“ paprašytas pakomentuoti D. Trumpo kaltinimą V. Zelenskiui, kad jis „žaidžia su Trečiuoju pasauliniu karu“, J. N. Barrot pripažino, jog yra pavojus, kad konfliktas gali išplisti.
„Niekada karo Europoje, Europos Sąjungoje rizika nebuvo tokia didelė (...) grėsmė vis artėja prie mūsų, fronto linija vis artėja prie mūsų“, – sakė jis.
„Norėdami užbaigti Rusijos agresijos karą Ukrainoje, norime, kad Jungtinės Valstijos spausdamos sugebėtų pasodinti Vladimirą Putiną prie derybų stalo ir priverstų kartą ir visiems laikams padaryti galą jo imperialistinėms ambicijoms, kurios vis labiau artina fronto liniją prie mūsų namų“, – pridūrė J. N. Barrot.
V. Juščenka: naujoji JAV politika yra smūgis pasitikėjimui karo metu
Naujoji JAV politika yra smūgis pasitikėjimui karo metu. Tai feisbuke parašė buvęs Ukrainos prezidentas Viktoras Juščenka, praneša „Ukrinform“.
„Pastaruosius 20 metų Jungtinės Valstijos buvo už demokratiją kovojusių ukrainiečių ramstis! Žodžio laisvė, sąžiningi rinkimai, rinkos ekonomika, lyčių lygybė, stipri pilietinė visuomenė – viso to siekė ukrainiečiai, norintys laisvai ir oriai gyventi nepriklausomoje šalyje. Šias vertybes puoselėjome kartu su savo partneriais – ir čia lyderės buvo JAV. Šis dialogas niekuomet nevyko žeminant – ir tuo skaudžiau matyti, kad tai staiga pasireiškė karo metu. Vietoj paramos ir bendradarbiavimo pamatėme precedento neturintį nuvertinimą – tai smūgis pasitikėjimui, kuris pareikalaus pastangų, kad būtų atkurta santykių pusiausvyrą“, – pažymėjo V. Juščenka.
Jis pabrėžė, kad šiandien Ukrainai labai reikia lyderystės ir vienybės.
„Ne diskusijų apie diplomatinį protokolą ar kostiumą, o politinės išminties ieškant saugumo garantijų formulių, teisingos taikos ir mūsų valstybės nepriklausomybės išsaugojimo sąlygų. Prezidentas Volodymyras Zelenskis yra demokratinis lyderis, kuris atlieka neįtikėtiną darbą ir telkia Ukrainos tarptautinius partnerius taikos ir agresoriaus sustabdymo tikslais“, – pažymėjo eksprezidentas.
Jis pabrėžė, kad nuo pirmųjų Rusijos invazijos dienų Ukraina siekia taikos – ir ji ateis, kai Rusijos kariuomenė paliks šalies teritorijas.
„Taika per prievartą yra gerai žinoma Rusijos taktika, kurią rusai panaudojo Sakartvele 2008 metais. To padariniai žinomi ir pamokantys. Rusijos propaganda šiandien šiurpina visą pasaulį. Kai Kremlius sako, kad Ukrainoje diktatūra, tai – politinė šizofrenija. Atsakymas į šiuos iššūkius turi būti stipri tarptautinių partnerių, palaikančių Ukrainos pergalę, koalicija. Kartu mes galime sužlugdyti agresoriaus planus ir priversti jį sumokėti už viską. Šis kelias niekada nebuvo lengvas, tačiau jokios manipuliacijos, psichologinis spaudimas ir žeminantis Ukrainos žmonių nuvertinimas neturi mūsų atitraukti nuo pagrindinio dalyko: mes žinome, kas pradėjo karą“, – pabrėžė V. Juščenka.
„Ukrinform“ primena, kad vasario 28 d. po griežtų pareiškimų Ovaliajame kabinete prezidentas V. Zelenskis pirma laiko paliko Baltuosius rūmus kartu su Ukrainos delegacija. Sutartis dėl Investicinio fondo Ukrainai atstatyti taisyklių ir sąlygų nebuvo pasirašyta.
Iš Zelenskio – atsakymas Trumpo žodžiams: parodė, ką per kelias dienas padarė Rusija
JAV prezidentas Donaldas trumpas penktadienį užsipuolė Ukrainos prezidentą Volodymyrą Zelenskį, kad šis rizikuoja Trečiuoju pasauliniu karu ir praktiškai išvijo jį iš Baltųjų rūmų. Netrukus jis pareiškė, kad V. Zelenskis gali grįžti, kai bus pasiruošęs taikai.
Daugybę pasaulio lyderių šokiravo tokia susitikimo eiga, politikai išreiškė solidarumą su Ukraina jos siekyje užsitikrinti sąžiningą taiką.
V. Zelenskis pirmadienį paskelbė vaizdo įrašą, kuriame parodė, kokias atakas Rusija įvykdė per pastarąsias dienas. Nors V. Zelenskis nesikreipė tiesiogiai į D. Trumpą, žinant kontekstą, žinutę galima interpretuoti kaip netiesioginį atsaką JAV kritikai.
„Ukraina kovoja už normalų ir saugų gyvenimą, kurio nusipelnė, už teisingą ir patikimą taiką. Norime, kad šis karas baigtųsi. Tačiau Rusija to nenori ir toliau vykdo terorą iš oro: per pastarąją savaitę į Ukrainą buvo paleista daugiau kaip 1 050 atakos dronų, beveik 1 300 aviacinių bombų ir daugiau kaip 20 raketų, kuriomis naikinami miestai ir žudomi žmonės.
Tie, kurie siekia derybų, tyčia nešaudo civilių gyventojų balistinėmis raketomis. Kad priverstume Rusiją nutraukti savo atakas, reikia didesnės kolektyvinės pasaulio jėgos.
Stiprinti mūsų oro gynybą, remti mūsų kariuomenę ir užtikrinti veiksmingas saugumo garantijas, dėl kurių Rusijos agresijos sugrįžimas taptų neįmanomas – štai į ką turime sutelkti dėmesį. Teisingumas turi nugalėti. Tikime vienybės galia ir tikrai atkursime ilgalaikę taiką“, – platformoje „X“ parašė jis.
Ukraine is fighting for the normal and safe life it deserves, for a just and reliable peace. We want this war to end. But Russia does not, and continues its aerial terror: over the past week, more than 1,050 attack drones, nearly 1,300 aerial bombs, and more than 20 missiles have… pic.twitter.com/OkZMY9hhgT
— Volodymyr Zelenskyy / Володимир Зеленський (@ZelenskyyUa) March 3, 2025
Macronas atskleidė, kad bandė perkalbėti Trumpą, bet nepavyko
Prancūzijos prezidentas Emanuelis Macronas pareiškė, kad savo vizito JAV metu bandė įkalbėti Donaldą Trumpą atsisakyti pozicijos nedelsiant nutraukti ugnį Ukrainoje. Vietoje to prancūzų lyderis siūlė įvesti „dalinį ugnies nutraukimą“.
Daugiau skaitykite tv3.lt straipsnyje.
Kremlius prisitaikė prie JAV retorikos
Kremlius pirmadienį apkaltino prezidentą Volodymyrą Zelenskį nenorint taikos.
„Jis nenori taikos. Kažkas turėtų priversti jį norėti taikos. Jei tai padarys europiečiai, visa garbė jiems“, – žurnalistams sakė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas.
Taip jis kalbėjo po praėjusią savaitę įvykusio Ukrainos vadovo ir JAV prezidento Donaldo Trumpo (Donaldo Trampo) viešo ginčo Baltuosiuose rūmuose.
Šį įvykį Kremlius pirmadienį pavadino beprecedenčiu.
„Tai beprecedentis įvykis“, – komentuodamas susitikimą žurnalistams sakė Kremliaus atstovas spaudai.
Jis pridūrė, kad V. Zelenskis „pademonstravo visišką diplomatinių gebėjimų stoką. Švelniai tariant“.
D. Peskovas teigė, kad prezidentas Vladimiras Putinas žino apie tai, kas įvyko, ir sakė, kad visa tai neva įrodo, jog Rusijos požiūris į konfliktą yra teisingas.
Jis užsiminė, kad Europos sąjungininkai taip pat turės nuraminti D. Trumpą, sakydamas, kad „kažkas turės dėti nemažai pastangų dialoge su Vašingtonu, kad kaip nors panaikintų nemalonų poskonį, kuris neabejotinai liko Baltuosiuose rūmuose po pokalbio su V. Zelenskiu“.
Šioje situacijoje „akivaizdu, kad vien Vašingtono pastangų ir Maskvos pasirengimo nepakaks“, sakė D. Peskovas.
Kremlius šį komentarą pateikė po to, kai savaitgalį Londone įvyko Ukrainos sąjungininkų Europoje derybos, o V. Zelenskis pareiškė, kad bendradarbiaus su Europa nustatant galimo taikos susitarimo sąlygas.
Kremliaus atstovas apibūdino situaciją kaip sudėtingą, sakydamas, kad „kolektyviniai Vakarai pradėjo iš dalies prarasti kolektyvinę vienybę“ dėl Ukrainos.
„Nors iš pradžių brėžiami galimi taikos planai, kol kas negalima teigti, kad yra nuoseklus taikos planas“, – sakė jis.
Rusija tęsia karą Ukrainoje, „kad pasiektų tikslus, kuriuos turėjo nuo pat pradžių“, sakė D. Peskovas.
Anksčiau BNS skelbė, kad penktadienį atvykęs į Baltuosius rūmus Ukrainos prezidentas susitikime su JAV administracija ir žiniasklaidos atstovais intensyviai susikivirčijo su D. Trumpu ir viceprezidentu J. D. Vance'u (Dž. D. Vansu), kurie kaltino V. Zelenskį nedėkingumu Jungtinėms Valstijoms.
Dėl to anksčiau nei planuota šalių lyderiai baigė derybas, atšaukė bendrą spaudos konferenciją, o V. Zelenskis išvyko iš Baltųjų rūmų.
Kilus ginčui, šalių lyderiai nepasirašė ir susitarimo dėl Ukrainos naudingųjų iškasenų.
Po susitikimo išplatintame pareiškime D. Trumpas teigė, kad V. Zelenskis parodė nepagarbą JAV, nėra suinteresuotas taika ir „gali sugrįžti, kai bus pasiruošęs taikai“.
Tuo metu Ukrainos lyderis pareiškė, kad jo šaliai reikia „teisingos ir ilgalaikės taikos“.
JK sako, kad nėra susitarimo dėl pasiūlymo skelbti dalines paliaubas Ukrainoje
Prancūzija ir Didžioji Britanija nesusitarė dėl dalinio paliaubų plano Ukrainai, pirmadienį pareiškė Jungtinės Karalystės ministras po Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono pareiškimo, kad jį pasiūlė abi šalys.
Sekmadienį Prancūzijos laikraščiui „Le Figaro“ E. Macronas sakė, kad Londonas ir Paryžius siūlo vieno mėnesio paliaubas Ukrainoje „ore, jūroje ir energetikos infrastruktūroje“. E. Macronas teigė, kad tokios paliaubos, bent jau iš pradžių, neapimtų kovų ant žemės.
„Nebuvo susitarta dėl to, kaip atrodys paliaubos“, – „Times Radio“ sakė JK gynybos sekretoriaus pavaduotojas ginkluotosioms pajėgoms Luke'as Pollardas. „Tačiau mes dirbame kartu su Prancūzija ir mūsų sąjungininkėmis Europoje ir ieškome kelio, kaip (...) sukurti ilgalaikę ir tvirtą taiką Ukrainoje“, – pridūrė jis.
Jam antrino kitas JK vyriausybės pareigūnas. Asmuo, pageidavęs likti anonimiškas, sakė: „Svarstomi įvairūs variantai, dėl kurių bus toliau diskutuojama su JAV ir Europos partnerėmis, tačiau dėl vieno mėnesio paliaubų susitarta nebuvo“.
E. Macrono komentarai pasirodė po JK ministro pirmininko Keiro Starmerio sekmadienį Londone surengtų derybų su Europos lyderiais, NATO vadovu Marku Rutte ir Kanada dėl Ukrainos.
„Kaip premjeras sakė per savo spaudos konferenciją, mums reikia ir mes norime judėti į priekį sutelktomis jėgomis ir džiaugiamės, kad viršūnių susitikimas leido diskusijoms pajudėti į priekį. Tos diskusijos ir toliau tęsis“, – sakė Dauning Stryto atstovas.
Rusai įvykdė mirtiną smūgį prieš Ukrainos poligoną: yra žuvusių, ligonines užplūdo sužeisti kariai
Rusai Dniepro srityje surengė ataką prieš ukrainiečių poligoną, sako Ukrainos ginkluotųjų sausumos pajėgų vadas Mychailas Drapatas, rašo UNIAN.
Sekmadienį Rusijos gynybos ministerija paskelbė vaizdo įrašą, kuriame matyti, kaip į Ukrainos ginkluotųjų pajėgų karių poligoną atskrenda sprogmuo.
Ukraina patvirtino, kad rusai surengė mirtiną smūgį.
Daugiau skaitykite tv3.lt straipsnyje.
Rusijos pajėgos praėjusią parą neteko 1 350 karių
Nuo 2022 metų vasario 24 iki 2025 metų kovo 3 dienos Rusijos kariuomenės nuostoliai Ukrainoje iš viso sudarė apie 878 070 karių (žuvusių ir sužeistųjų). Praėjusią parą eliminuota 1 350 priešo kareivių.
Apie tai feisbuko paskyroje pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.
Be to, Ukrainos gynybos pajėgos iki šiol sunaikino 10 252 (+11) priešo tankus, 21 290 (+16) šarvuotų kovos mašinų, 24 019 (+60) artilerijos sistemų, 1 306 (+0) daugkartinius raketų paleidimo įrenginius, 1 093 (+2) oro gynybos sistemas, 370 (+0) karo lėktuvų, 331 (+0) sraigtasparnį, 27 655 (+61) taktinių bepiločių orlaivių sistemas, 3 085 (+0) kruizines raketas, 28 karo laivus/ katerius, 1 povandeninį laivą, 39 327 (+109) automobilių ir degalų cisternas, 3 768 (+0) specialiosios įrangos vienetus.
Prancūzija: fronto linija Ukrainoje vis artėja link ES
Prancūzijos užsienio reikalų ministras Jeanas-Noelis Barrot pirmadienį teigė, jog Ukrainos „fronto linija vis artėja link mūsų“, ir kelia karo Europoje grėsmę.
„Niekada Europoje, Europos Sąjungoje karo grėsmė nebuvo tokia aukšta (...), grėsmė vis artėja link mūsų, fronto linija artėja link mūsų“, – radijo stočiai „France Inter“ teigė prancūzų diplomatijos vadovas kitą dieną po to, kai Europos lyderiai susirinko palaikyti Ukrainą viršūnių susirinkime Londone.
Žvalgyba įvardijo Rusijos planus: ką nori pasiekti 2025 m. ir kam rusams iš tikrųjų reikia Ukrainos
Rusijos planuose iki 2025 m. numatyta užimti visą Donecko ir Luhansko regionų teritoriją ir išlaikyti anksčiau okupuotų teritorijų kontrolę, sako Ukrainos karinės žvalgybos vadovo pavaduotojas Vadimas Skibyckis, rašo UNIAN.
Anot jo, Rusija nuolat koreguoja savo planus dėl karo, tačiau strateginis tikslas išlieka tas pats – visiška okupacija, visiška Ukrainos kontrolė.
V. Skibyckis pastebi, kad Rusijai nepavyko greitai pasiekti šio tikslo, kaip ji planavo. Todėl dabar Rusija siekia paversti Ukrainą savo sąjungininke.
„Savo dokumentuose jie jau dabar nustato, kad Ukrainos vadovybė ir visa Ukraina turėtų būti neutrali arba prorusiška“, – aiškina žvalgybos pareigūnas.
Šiemet, 2025 m., Rusija nori „užimti visą Donecko ir Luhansko sričių teritoriją, įvykdyti vadinamosios Rusijos Federacijos „specialiosios karinės operacijos“ (taip Rusija vadina plataus masto karą prieš Ukrainą – red. past.) užduotis, išlaikyti užgrobtų teritorijų kontrolę“.
„Tačiau jei kalbėtume apie esminius, globalius Kremliaus planus, jie nesikeičia nuo pat Sovietų Sąjungos žlugimo 1992 metais. Nes kontrolės perėmimas ir tiesioginė įtaka mūsų valstybei daugelį metų buvo vienas iš pagrindinių Kremliaus tikslų“, – sako V. Skibyckis.
Anot jo, priežastis, kodėl Rusija nori visiškos Ukrainos kontrolės, yra aiški.
„Ukraina – tai galingas gynybinis-pramoninis kompleksas, pramonė, pakankami žmogiškieji ištekliai iš slavų gyventojų, kurie turi panašią kalbą ir reikšmingus istorinius pasiekimus per visą šį laikotarpį“, – aiškina V. Skibyckis.
Akibrokštas Vance‘ui: atvykus slidinėti pasitiko pikti šūksniai ir plakatai – „varyk slidinėti į Rusiją“
Savaitgalį nuvykęs slidinėti JAV viceprezidentas JD Vance‘as buvo sutiktas su nemalonia staigmena.
Savaitgalį po tragiškai pasibaigusio Donaldo Trumpo ir Volodymyro Zelenskio susitikimo JAV viceprezidentas JD Vance‘as išvyko slidinėti į Waitsfieldą.
Netoli slidinėjimo kurorto, į kurį vyko JD Vance‘o šeima, prie kelio išsirikiavo minios žmonių. Žmonės laikė Ukrainos vėliavas ir plakatus, ant kurių buvo užrašyti raginimai JD Vance‘ui važiuoti slidinėti į Rusiją. Žmonės skandavo antirusiškas skanduotes.
Daugiau skaitykite tv3.lt straipsnyje.
Zelenskis: nebuvo nė dienos, kad nebūtume dėkingi už JAV pagalbą
Po beprecedenčio ginčo Baltuosiuose rūmuose Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pabrėžia savo dėkingumą už JAV paramą jo šaliai kovoje su Rusija. „Žinoma, kad suprantame Amerikos svarbą ir esame dėkingi už visą paramą, kurią gavome iš Jungtinių Valstijų“, – sakė V. Zelenskis naktį į pirmadienį po viršūnių susitikime Londone paskelbtoje vaizdo žinutėje.
Jis pridūrė: „Nebuvo nė dienos, kad nebūtume jautę dėkingumo. Tai dėkingumas už mūsų nepriklausomybės išsaugojimą. Mūsų atsparumas Ukrainoje paremtas tuo, ką mūsų partneriai daro dėl mūsų – ir dėl savo pačių saugumo“.
Per ginčą penktadienį Baltuosiuose rūmuose JAV prezidentas Donaldas Trumpas ir jo pavaduotojas JD Vance‘as smarkiai užsipuolė V. Zelenskį, ir be kita ko, apkaltino jį nepakankamu dėkingumu. D. Trumpas taip pat pareiškė, kad V. Zelenskis gali sugrįžti, kai bus pasirengęs taikai.
Žiniasklaida: pirmadienį – Trumpo komandos susitikimas dėl Ukrainos
Pirmadienį Vašingtone JAV prezidentas Donaldas Trumpas turėtų susitikti su savo komanda ir aptarti priemones dėl Ukrainos, rašo „The New York Times“.
Anot leidinio šaltinio, susitikime turėtų dalyvauti svarbiausi D. Trumpo aplinkos pareigūnai, padėjėjai nacionalinio saugumo klausimais, valstybės sekretorius Marco Rubio, gynybos sekretorius Pete Hegsethas.
Susitikimo metu turėtų būti apsvarstytos Ukrainos politikos galimybės ir galbūt bus priimti sprendimai dėl veiksmų.
„Tarp jų – sustabdyti arba atšaukti Amerikos karinę pagalbą Ukrainai, įskaitant paskutines šaudmenų ir įrangos siuntas, kurios buvo patvirtintos ir už kurias buvo sumokėta Joe Bideno administracijos laikais“, – rašoma tekste.
Primename, kad penktadienį vizito JAV metu Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis papuolė į konfliktą su D. Trumpu ir jo viceprezidentu JD Vance‘u. JAV pusė apkaltino V. Zelenskį elgiantis nepagarbiai ir pareiškė, kad V. Zelenskis rizikuoja Trečiuoju pasauliniu karu.
V. Zelenskis po susitikimo iš Baltųjų rūmų išvyko anksčiau nei planuota, atšaukta prezidentų spaudos konferencija. V. Zelenskis sako nesidžiaugiantis dėl to, kas įvyko, tačiau sako, kad negali išduoti Ukrainos vertybių.
Zelenskis: nebus paprasta pakeisti Ukrainos prezidentą
Volodymyras Zelenskis sekmadienį britų žiniasklaidai sakė, kad nebūtų lengva pakeisti jį Ukrainos prezidento poste, bet pakartojo savo pasiūlymą atsistatydinti mainais į karo alinamos jo šalies narystę NATO.
JAV respublikonai siūlė jam atsistatydinti po to, kai JAV prezidentas Donaldas Trumpas penktadienį dramatiškai užsipuolė jį per susitikimą Ovaliajame kabinete.
„Atsižvelgiant į tai, kas vyksta, atsižvelgiant į paramą, nebus paprasta paprasčiausiai mane pakeisti“, – britų žiniasklaidai sakė V. Zelenskis.
„Neužtenka vien surengti rinkimus. Dar reikia neleisti man dalyvauti (rinkimuose). Tai (padaryti) bus šiek tiek sunkiau. Atrodo, kad turėsite su manimi derėtis, – sakė jis. – Ir aš pasakiau, kad keičiu (tai) į (narystę) NATO. Tuomet (būsiu) įvykdęs savo misiją.“
Po beprecedenčio viešo kivirčo Ovaliajame kabinete, kai D. Trumpas pareiškė, jog ukrainiečių lyderis rodo nepagarbą, V. Zelenskis išvyko iš Baltųjų rūmų nepasirašęs planuoto susitarimo dėl teisių į Ukrainos naudingąsias iškasenas pasidalijimo.
Europos lyderiai susitelkė remti Ukrainos, bet JAV respublikonų pareigūnai sekmadienį televizijos laidose kėlė klausimą, ar įmanomas koks nors susitarimas su Rusija, kol Ukrainos prezidento poste dirba V. Zelenskis.
„Mums reikia lyderio, galinčio dirbti su mumis, galiausiai dirbti su rusais ir užbaigti šį karą“, – sekmadienį televizijai CNN sakė D. Trumpo patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Michaelas Waltzas.
„O jei pasirodys, kad prezidento Zelenskio asmeniniai motyvai arba politiniai motyvai nukrypsta nuo kovų šioje šalyje užbaigimo, tuomet, galvoju, turime tikrą problemą“, – sakė jis.
Atstovų Rūmų pirmininkas respublikonas Mike'as Johnsonas taip pat abejojo V. Zelenskio tinkamumu.
„Arba jam reikia ateiti į protą ir dėkingam sugrįžti prie stalo, arba šiai šaliai turi vadovauti kažkas kitas“, – sakė jis.
Tuo metu įtakingi demokratai piktinasi ir sako, kad D. Trumpas pavojingai artėja prie Rusijos.
V. Zelenskis ragina priimti Ukrainą į NATO ir sako, kad tai turėtų būti numatyta bet kokiame susitarime dėl karo užbaigimo, bet JAV vadovaujamas Aljansas nenori duoti tokio pažado.
Praėjusį mėnesį D. Trumpas pareiškė, kad Ukraina gali pamiršti narystę NATO, ir nurodė: „Manau, kad tai tikriausiai yra priežastis, dėl kurios visa tai prasidėjo.“
Rusija galimybe Ukrainai tapti NATO nare aiškino prieš trejus metus pradėtą savo invaziją į kaimynę.
Zelenskis apie konfliktą su Trumpu: atsakė, kada galėtų grįžti į Baltuosius rūmus
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis dar kartą pakomentavo savo kivirčą su JAV prezidentu Donaldu Trumpu. Apie tai jis kalbėjo britų žurnalistams Londone, rašo „Kanal 24“.
V. Zelenskis įsitikinęs, kad įtampa nuslūgs ir šalys toliau kurs tvirtus santykius.
V. Zelenskio buvo paklausta, ar jis nemato kilusio konflikto pasala.
Daugiau skaitykite tv3.lt straipsnyje.
Iš Zelenskio lūpų – niūri žinutė dėl karo pabaigos: laukia dar ilgas kelias
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sako, kad iki karo su Rusija pabaigos dar liko „ilgas kelias“, rašo „Sky news“. Anot jo, susitarimas dėl karo pabaigos turi būti „sąžiningas“, „teisingas“ ir „stabilus“.
„Jis turi būti labai konkretus, labai konkrečios saugumo garantijos“, – priduria jis.
V. Zelenskis sako, kad Ukraina šiandien „nekalba“ apie jokias nuolaidas, nes tai būtų „neteisinga“, nors apie tai „girdi signalus iš įvairių partnerių“.
„Ukraina niekada nepripažins Rusijos okupuotų teritorijų kaip Rusijos teritorijos. Mums tai bus laikina okupacija“, – sako jis.
„Mūsų teritorijos ir mūsų vertybės nėra parduodamos. Mūsų laisvės nėra parduodamos. Mes mokame aukštą kainą už tai, kad Rusija mums tai užtraukė“.
Kalbėdamas apie saugumo garantijas, jis sako, kad tikisi, jog jos neleis Rusijai vykdyti jokios kitos agresijos arba, jei ji tai padarys, sulauks „stipraus atsako“ iš Ukrainos ir kitų šalių.
„Nenoriu kalbėti apie detales, kol nėra parašų... yra per daug dalykų, apie kuriuos reikia galvoti“, – priduria jis.
„Šiandien partneriai susitarė toliau daryti spaudimą“, – teigia V. Zelenskis.
Zelenskis: Ukraina yra pasirengusi pasirašyti sutartį dėl mineralų
Ukraina yra pasirengusi su Jungtinėmis Valstijomis pasirašyti sutartį dėl mineralų, sekmadienį JK žiniasklaidai pasakė prezidentas Volodymyras Zelenskis.
„Svarstoma sutartis bus pasirašyta, jei šalys yra pasirengusios tą padaryti“, – vakare po svarbaus Londone įvykusio viršūnių susitikimo surengtoje JK spaudos konferencijoje pasakė jis.
Sutartis, turėjusi tapti priemone greičiau užbaigti konfliktą Ukrainoje, po to, kai JAV prezidentas Donaldas Trumpas penktadienį Ovaliajame kabinete priešais kameras susikivirčijo su V. Zelenskiu, taip ir nebuvo pasirašyta.
„Mūsų politika yra tęsti tai, kas pradėta, esame konstruktyvūs“, – kalbėjo V. Zelenskis, kurio žodžius citavo BBC.
„Jei sutarėme pasirašyti sutartį dėl mineralų, esame pasirengę ja pasirašyti.“
Rusijoje – galingas sprogimas: gyventojai sumaišė su žemės drebėjimu
Naktį iš sekmadienio į pirmadienį, dronai atakavo vieną iš naftos perdirbimo gamyklų Baškirijoje, Rusijoje, rašo UNIAN.
Anot vietos „Telegram“ kanalų, sprogimas buvo toks stiprus, kad vietos gyventojai supainiojo jį su žemės drebėjimu.
Po sprogimo naftos perdirbimo gamykloje kilo gaisras.
Manoma, kad dronai smogė Ufos naftos perdirbimo gamyklai. Joje gaminti tokie produktai kaip benzinas, mazutas, dyzelinas ir suskystintos dujos.
JAV pareigūnai – įsižeidę dėl Zelenskio: įvardijo sąlygą, kada grįžtų į derybas
JAV yra pasirengusios atkurti normalius santykius su Ukraina, atnaujinti ryšius ir derybas, „ABC News“ pareiškė JAV valstybės sekretorius Marco Rubio, rašo UNIAN. Tačiau tai įvyks tik tuo atveju, jei Kyjivas bus pasirengęs taikai, teigė jis.
M. Rubio įsitikinimu, vienintelis būdas užbaigti karą yra pasodinti Rusiją prie derybų stalo. Todėl, anot jo, yra labai neproduktyvu vadinti Rusijos režimo lyderį Vladimirą Putiną priešininku ar diktatoriumi norint su juo derėtis.
Vedėjui tiesiogiai paklausus, kodėl V. Zelenskį galima vadinti diktatoriumi, o V. Putino – ne, R. Rubio atsakė, kad „mes jau trejus metus vadiname V. Putiną įvairiais vardais, ir šiam klausimui dabar ne laikas“.
„Niekas čia nesako, kad Vladimiras Putinas gaus Nobelio taikos premiją. <...> Mums reikia išsiaiškinti – ar yra būdas priversti juos nutraukti karą?“ – pažymi M. Rubio.
Jis taip pat sakė, kad tai nebus „lengvas taikos susitarimas“.
„Nedarykite nieko, kad tai sužlugdytumėte. Būtent tai, deja, ir padarė Zelenskis“, – pridūrė M. Rubio.
Primename, kad penktadienį viešėdamas JAV V. Zelenskis buvo aprėktas D. Trumpo ir jo viceprezidento JD Vance‘o. D. Trumpas pareiškė, kad V. Zelenskis elgiasi nepagarbiai ir kad rizikuoja Trečiuoju pasauliniu karu.
Daugelio vertinimu, D. Trumpas ir JD Vance‘as pasielgė nepagarbiai, iš esmės išviję V. Zelenskį. V. Zelenskis visada pabrėžia, kad Ukraina nori sąžiningos taikos.
Macronas: Prancūzija ir JK siūlo mėnesio paliaubas Ukrainoje
Prancūzija ir Jungtinė Karalystė (JK) po skubiai Londone surengtų Europos vadovų derybų dėl Ukrainos siūlo mėnesio paliaubas Rusijos užpultoje šalyje, „ore ir jūroje“, sekmadienį sakė prancūzų prezidentas Emmanuelis Macronas (Emaniuelis Makronas).
Interviu prancūzų laikraščiui „Le Figaro“ jis taip pat pasiūlė Europos šalims savo išlaidas gynybai padidinti iki 3–3,5 proc. BVP, taip reaguojant į besikeičiančius Vašingtono prioritetus.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
kai kurie mano pažįstami jau pradėjo gerti antidepresantus, bet panikos nereikia, nors be abejo, europai laikas pabusti ir ginkluotis
jav išėjimo iš nato nereikia bijoti, nes
1-kacapas dabar labai nusilpęs-Ukraina netgi pradėjo kontrapuolimus Torecko ir Kupiansko apylinkėse
2-JAV negalės pulti Gazos ruožo,(jei visa Europa išspirs juos iš bazių)
3-Europos ginklų pramonės akcijos kyla, ypač Rheinmetall, o JAV krenta
4-NATO toliau egzistuos, tiesiog nauja lyderė bus Turkija, nes Ergoganas palaikys Ukrainą tol, kol paskutinis kacapo lavonas kabės ant šakos
Taip pat raginu boikotuoti visą JAV produkciją ir paslaugas, kol valdžioje bus senas pirdyla trampas krasnovas(coca cola, mcdonalds, netflix ir kt) ir pirkime ES ir Kanados produkciją, daugiau info reddit buyfromeu
Slava Ukraini, smert kacapam!
Naujausia Baltųjų rūmų žinia įkvepia vilties: Trumpas gali atnaujinti derybas su Zelenskiu
Nepaisant viešo skandalo, D. Trumpas vis dar gali atnaujinti derybas su V. Zelenskiu dėl gamtinių išteklių, tačiau tik tuo atveju, jei pastarasis pakeis savo poziciją. Apie tai pirmadienį pranešė Baltieji rūmai.
Kartu Vašingtonas nemato V. Zelenskio noro daryti kompromisus, būtinus karo veiksmams nutraukti.
Teigiama, kad JAV nenori pratęsti Rusijos ir Ukrainos karo.
D. Trumpo administracija mano, kad V. Zelenskis praleido progą ekonomiškai sujungti JAV ir Ukrainą „kartoms į ateitį“, ir pabrėžė, kad „laikas ne jo pusėje“.
JAV prezidento patarėjas J. Waltzas sakė, kad V. Zelenskis bando iš naujo derėtis dėl jau sutarto susitarimo dėl retųjų žemės metalų, provokuodamas konfliktą su JAV. Pats V. Zelenskis atsisakė komentuoti ginčą su JAV prezidentu.
Keletas Europos vadovų paragino V. Zelenskį susitaikyti su D. Trumpu, tačiau viešai Europos ir kai kurių kitų pasaulio valstybių lyderiai išsakė palaikymą Rusijos užpultos valstybės prezidentui.