Zelenskis pirmadienį lankysis Saudo Arabijoje: „Ukraina labiausiai suinteresuota taika“
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pirmadienį lankysis Saudo Arabijoje, likus dienai iki planuojamų Ukrainos ir Jungtinių Valstijų aukšto rango pareigūnų derybų dėl karo su Rusija nutraukimo.
V. Zelenskis teigė, kad jo kelionės tikslas – susitikti su sosto įpėdiniu princu Mohammedu bin Salmanu.
„Po to mano komanda liks Saudo Arabijoje ir dirbs su mūsų partneriais iš Amerikos. Ukraina labiausiai suinteresuota taika“, – sakė jis įraše socialiniame tinkle „X“.
JAV ir Ukrainos delegacijos antradienį turėtų susitikti Saudo Arabijos sostinėje Rijade, naujienų agentūrai AFP anksčiau pranešė vienas aukšto rango Ukrainos pareigūnas.
Ukrainos delegacijai vadovaus prezidento V. Zelenskio administracijos vadovas Andrijus Jermakas, taip pat joje gali būti gynybos ministras Rustemas Umerovas, AFP teigė pareigūnas, kalbėjęs anonimiškai.
JAV pasiuntinys Steve'as Witkoffas ketvirtadienį taip pat pranešė, kad planuoja vykti į Saudo Arabiją, kad susitiktų su Ukrainos pasiuntiniais dėl paliaubų su Rusija ir, jo teigimu, ilgesnio susitarimo pagrindų.
Kyjivas siekia atkurti trūkinėjančius ryšius su JAV prezidento Donaldo Trumpo administracija, praėjusią savaitę nepasirašius susitarimo dėl naudingųjų iškasenų ir Baltuosiuose rūmuose susiginčijus JAV ir Ukrainos lyderiams.
ES šalys pritarė planui stiprinti bloko gynybą
Europos Sąjungos šalys ketvirtadienį pritarė planams stiprinti bloko gynybą Rusijos grėsmės akivaizdoje, siekiant sutelkti 800 mlrd. eurų, pranešė Europos Vadovų Tarybos atstovė spaudai.
Briuselyje vykusiame neeiliniame EVT posėdyje ES lyderiai susitarė dėl gynybos teksto, sakė atstovė.
Anot jos, tekste pritariama Europos Komisijos planui, kuriuo siekiama sutelkti 800 mlrd. eurų pagal planą „ReArm Europe“, visų pirma suteikiant valstybėms galimybę daugiau išleisti.
Baltieji rūmai paneigė pranešimus, kad pabėgėliai iš Ukrainos neteks laikino teisinio statuso
Baltųjų rūmų atstovė spaudai Karoline Leavitt paneigė pranešimus, kad esą Jungtinėse Valstijose ketinama atimti pabėgėliams ukrainiečiams laikiną teisinį statusą.
Ji tai parašė socialiniame tinkle X, praneša „Ukrinform“.
K. Leavitt paskelbė momentinę ekrano kopiją su šia naujiena, kurią šiandien išplatino „Reuters“, ir parašė: „Tai dar viena „Reuters“ melagiena, kuri remiasi anoniminiais šaltiniais, nesuvokiančiais, ką jie kalba. Tiesa: kol kas joks sprendimas nepriimtas“.
Kaip anksčiau pranešė „Ukrinform“, ketvirtadienį „Reuters“, remdamasi aukštu Donaldo Trumpo administracijos pareigūnu, išplatino žinią, kad JAV prezidento administracija planuoja panaikinti laikiną teisinį statusą maždaug 240 tūkst. ukrainiečių, kurie paliko Ukrainą dėl Rusijos plataus masto invazijos.
Ukrainos opozicijos lyderiai: rinkimų nebus, kol nebus pasiekta taika
Ukrainos opozicijos lyderiai Petro Porošenka ir Julija Tymošenko ketvirtadienį parėmė draudimą rengti rinkimus tol, kol nebus pasiekta taika.
Šiuo metu Ukrainoje bet kokie rinkimai draudžiami pagal galiojančią karo padėtį.
Karo padėtis Ukrainoje galioja nuo 2022 metų vasario 24 dienos, kaip Rusija pradėjo plataus masto invaziją į šalį.
Tačiau Rusija ir JAV prezidento Donaldo Trumpo (Donaldo Trampo) komanda tvirtina, kad Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis nėra teisėtas lyderis, ir ragina surengti rinkimus.
V. Zelenskio pirmoji penkerių metų kadencija baigėsi praėjusių metų gegužę.
Ketvirtadienį JAV naujienų portalas „Politico“ pareiškė, kad aukšto rango D. Trumpo administracijos pareigūnai surengė slaptas derybas su P. Porošenkos partijos nariais ir J. Tymošenko.
Pranešama, kad susitikimo metu buvo aptarta galimybė kuo greičiau surengti prezidento rinkimus.
P. Porošenka – opozicinės partijos „Europos solidarumas“ lyderis ir konditerijos įmonės „Roshen“ įkūrėjas – 2014 metais buvo išrinktas penktuoju Ukrainos prezidentu.
Tačiau 2019-aisiais jis pralaimėjo rinkimus V. Zelenskiui.
Ketvirtadienį paskelbtame pareiškime P. Porošenka teigė, kad jo komanda „visada buvo ir tebėra kategoriškai prieš rinkimų organizavimą karo metu“.
„Sakėme ir toliau sakome, kad rinkimai gali įvykti tik nutraukus ugnį ir pasirašius taikos susitarimą su saugumo garantijomis Ukrainai“, – pareiškė buvęs prezidentas.
Jis nurodė, kad jo komanda „viešai ir skaidriai, siekdama išlaikyti dvipartinę paramą Ukrainai“.
Tačiau negailėdamas kritikos V. Zelenskio administracijai P. Porošenka teigė, kad tarp Ukrainos ir JAV „trūksta bendravimo“, o tai „kelia pavojų valstybei“.
Praėjusį mėnesį V. Zelenskis uždraudė P. Porošenkai išvykti iš šalies ir apribojo jo galimybes naudotis turtu.
J. Tymošenko sakė, kad jos komanda „derasi su visais mūsų sąjungininkais, kurie gali padėti kuo greičiau užtikrinti teisingą taiką“. Ji dvi kadencijas ėjo Ukrainos ministrės pirmininkės pareigas ir vadovauja partijai „Batkivščyna“ („Tėvynė“).
„Iki to laiko, ir tai esu sakiusi ne kartą, apie jokius rinkimus Ukrainoje negali būti nė kalbos“, – rašė ji.
Rumunija sulaikė šešis asmenis, įtariamus sąmokslu su Rusija siekiant pakenkti šaliai
Rumunijos prokurorai ketvirtadienį pranešė, kad nurodė sulaikyti šešis asmenis dėl kaltinimų valstybės išdavyste, kaltindami juos sąmokslu su Rusija siekiant pakenkti šaliai.
Dėl šios bylos iš šalies jau buvo išsiųsti du Rusijos diplomatai – Rusijos karinis atašė ir jo pavaduotojas, kurie trečiadienį buvo paskelbti nepageidaujamais asmenimis.
Rumunų žvalgybos tarnybos teigė, kad tie diplomatai „vykdė žvalgybinę veiklą strategiškai svarbiose srityse ir palaikė antikonstitucinius veiksmus“, vykdytus grupės Rumunijos piliečių.
Rumunijos organizuoto nusikalstamumo ir terorizmo tyrimų direktorato (DIICOT) pranešė, kad šeši sulaikytieji kaltinami „ne kartą užmezgę ryšius su užsienio jėgos atstovais“ Rumunijoje ir Rusijoje.
DIICOT teigė, kad 2023-iaisias šešetas sukūrė „karinio tipo struktūrą“, siekdamas „pakenkti šalies politiniams ir gynybiniams pajėgumams“.
Kaltinamieji derėjosi su „užsienio jėgos atstovais“ dėl būdų, kaip priversti Rumuniją pasitraukti iš NATO, užgrobti valdžią ir pakeisti šalies pavadinimą, vėliavą ir himną.
Užfiksuota, kad du iš kaltinamųjų sausį vyko į Maskvą.
Po Macrono kalbos Putinas primena Napoleono laikus
Vladimiras Putinas sako, kad „kai kurie žmonės“, regis, pamiršo, kas nutiko XIX a. Prancūzijos imperatoriui Napoleonui, ir komentuoja tai, kas, regis, skirta Emmanueliui Macronui, rašoma „Sky News“.
Vakar Prancūzijos prezidentas per televiziją transliuotame kreipimesi pavadino Rusiją grėsme Europai ir iškėlė idėją kitoms Europos šalims suteikti Prancūzijos branduolinį skėtį.
Šiandien po pietų kalbėdamas V. Putinas sakė: „Vis dar yra žmonių, kurie nori grįžti į Napoleono laikus, pamiršdami, kuo jie baigėsi.“
1812 m. Napoleonas žygiavo su Prancūzijos armija per Rusiją ir į Maskvą, bet vėliau buvo priverstas trauktis, patirdamas didžiulius nuostolius.
Trumpas svarsto iš esmės keist dalyvavimą NATO, kam padėtų užpuolimo atveju – „NBC News“
JAV prezidentas Donaldas Trumpas svarsto galimybę iš esmės pakeisti JAV dalyvavimą Šiaurės Atlanto sutarties organizacijoje, teigia trys dabartiniai ir buvę aukšto rango JAV pareigūnai ir vienas Kongreso pareigūnas, rašoma „NBC News“.
D. Trumpas su padėjėjais aptarė galimybę kalibruoti Amerikos dalyvavimą NATO taip, kad būtų sudarytos palankesnės sąlygos aljanso narėms, kurios gynybai skiria tam tikrą procentinę dalį savo bendrojo vidaus produkto, sakė pareigūnai.
Norvegų premjeras: Norvegija daugiau nei dukart didina paramą Ukrainai iki 7,2 mlrd. eurų
Norvegų premjeras Jonas Gahras Store ketvirtadienį pranešė, kad Norvegija daugiau nei dvigubai padidins savo 2025-iesiems suplanuotą paramą Ukrainai ir iš viso per šiuos metus skirs 7,2 mlrd. eurų.
„Norvegijos pagalba padės Ukrainai pasipriešinti Rusijai ir (sustiprins) taikos planą, prie kurio dirba Europos šalys“, – sakė jis pareiškime, kuriame paskelbė apie papildomą 50 mlrd. kronų (4,2 mlrd. eurų) sumą.
Ukraina ir Kinija pasirašė susitarimą dėl agrarinių produktų eksporto
Ukraina ir Kinija pasirašė susitarimą dėl Ukrainos agrarinių produktų eksporto į Kiniją sąrašo išplėtimo, teigia Ukrainos agrarinės politikos ministerija, rašoma „Unian“.
„Ukrainos žemės ūkio produktų eksporto į Kinijos rinką pradžia – tai strateginis žingsnis siekiant stiprinti ekonomiką ir plėsti tiekimo geografiją.
Kinija yra viena didžiausių žemės ūkio produktų importuotojų pasaulyje, o atsivėrusios naujos galimybės Ukrainos gamintojams leis ne tik padidinti pajamas užsienio valiuta, bet ir įtvirtinti Ukrainą kaip patikimą kokybiškų žemės ūkio produktų tiekėją tarptautinėje rinkoje“, – sakė ministerijos vadovas.
Sulaikyti Rusijos agentai, mėginę sutrikdyti elektros tiekimą šiauriniuose Ukrainos regionuose
Ukrainos saugumo tarnybos (UST) kontržvalgyba sulaikė du Rusijos karinės žvalgybos agentus, kurie padėjo rusams rengti oro atakas prieš aukštosios įtampos elektros perdavimo linijas, kad sutrikdytų jos tiekimą Kyjivo, Černihivo ir Sumų srityse.
Kaip rašo „Ukrinform“, tai pranešė UST.
Nustatyta, kad figūrantai važinėdavo po regionus ir fiksuodavo potencialių taikinių vietas. Jie taip pat turėjo nustatyti ir perduoti okupantams Ukrainos ginkluotųjų pajėgų radiolokacijos stočių koordinates, kad rusai galėtų smogti objektams išvengdami Ukrainos oro gynybos.
Teisėsaugininkai laiku demaskavo abu agentus, užfiksavo jų nusikaltimus ir sulaikė juos gyvenamosiose vietose Kyjive.
Paaiškėjo, kad okupantų bendrininkai yra 27 metų advokato padėjėjas vietinėje advokatų kontoroje ir jo pažįstamas – 25 metų bedarbis.
2024-aisiais jie kartu ieškojo „Telegram“ kanaluose būdų lengvai užsidirbti, kur vėliau ir buvo užverbuoti Rusijos GRU.
Per kratas iš sulaikytųjų paimta kompiuterinė įranga ir 8 mobilieji telefonai, kuriuose rasta bendradarbiavimo su Rusijos karine žvalgyba įrodymų.
Jiems pareikšti įtarimai pagal Ukrainos baudžiamojo kodekso 111 straipsnio 2 dalį (valstybės išdavimas karinės padėties sąlygomis).
Nusikaltėliams gresia įkalinimas iki gyvos galvos konfiskuojant turtą.
NATO vadovas optimistiškai nusiteikęs, kad JAV ir Ukraina gali įveikti sunkumus
NATO generalinis sekretorius Markas Rutte ketvirtadienį pareiškė esąs „atsargiai optimistiškai nusiteikęs“, kad Ukraina ir Jungtinės Valstijos gali įveikti nesutarimus, kuriuos sukėlė praėjusią savaitę Baltuosiuose rūmuose įsiplieskęs Volodymyro Zelenskio ir Donaldo Trumpo ginčas.
Ukrainos prezidentas V. Zelenskis po katastrofos Ovaliajame kabinete stengėsi ir vėl užmegzti ryšį su Vašingtonu ir pareiškė esąs pasiruošęs siekti taikos susitarimo „tvirtai vadovaujant“ JAV prezidentui bei užbaigti sandorį dėl amerikiečių prieigos prie Ukrainos naudingųjų iškasenų.
„Labai palankiai vertinu tai, kad, kol mes kalbamės, Jungtinės Valstijos ir Ukraina diskutuoja apie tai, kaip judėti į priekį ir kaip išspręsti kai kuriuos sunkumus“, – NATO būstinėje žurnalistams sakė M. Rutte.
„Esu atsargiai optimistiškai nusiteikęs, kad tai duos gerų rezultatų“, – nurodė jis ir pareiškė įsitikinimą, kad „reikalai gali teigiamai judėti į priekį“ po V. Zelenskio pareiškimo tinkle „X“ ir D. Trumpui nusiųsto laiško, apie kurį JAV prezidentas prakalbo antradienį kreipdamasis į Kongresą.
Per kivirčą Baltuosiuose rūmuose D. Trumpas išvadino V. Zelenskį nedėkingu. Užviręs konfliktas paskatino Vašingtoną sustabdyti karinės pagalbos tiekimą ir dalijimąsi žvalgybos duomenimis, kurie pastaruosius trejus metus padėjo Kyjivui kovoti su Rusijos invazija.
Šie žingsniai sustiprino būgštavimus Kyjive ir Europoje, kad Ukraina gali būti priversta sutikti su taikos susitarimu Maskvai palankiomis sąlygomis, antraip ji gali visiškai prarasti JAV paramą.
Ukraina raginama sustabdyti karinius veiksmus mainais į JAV pagalbą
JAV reikalauja, kad Ukraina sutiktų su greitu ugnies nutraukimu kaip sąlyga pasirašyti susitarimą dėl naudingųjų iškasenų, rašoma „Bloomberg“.
Zelenskis ir Macronas aptarė būsimą karinių pareigūnų susitikimą
Volodymyras Zelenskis sako, kad jis ir Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas aptarė artėjantį karinių pareigūnų iš šalių, „norinčių dėti daugiau pastangų, kad būtų užtikrintas patikimas saugumas baigiant šį karą“, susitikimą, rašoma „Sky News“.
Susitikimas įvyks antradienį, sakė jis, po to, kai jie kalbėjosi Europos Vadovų Tarybos susitikimo Briuselyje kuluaruose.
„Padėkojau Emanueliui už jo aiškią ir principingą poziciją remiant Ukrainą ir būtinybę imtis naujų, esminių veiksmų, kad būtų apsaugota visa Europa – mūsų tautos, institucijos ir europietiškas gyvenimo būdas“, – sakė V. Zelenskis.
„Turime visiškai aiškią bendrą viziją, kad tikra ir ilgalaikė taika įmanoma bendradarbiaujant Ukrainai, visai Europai ir Jungtinėms Valstijoms. Karas turi kuo greičiau baigtis.“
Ukrainos ginkluotosios pajėgos smogė rusų vadavietėms Chersono ir Kursko srityse
Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Oro pajėgos smogė labai tikslius smūgius Rusijos armijos vadavietėms Oleškuose, laikinai okupuotoje Chersono srities teritorijoje, ir Plechove, RF Kursko srityje.
Kaip rašo „Ukrinform“, tai feisbuke pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinis štabas.
„2025 m. kovo 5 d. Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Oro pajėgos smogė tikslius smūgius Rusijos ginkluotųjų pajėgų 70-osios motorizuotųjų šaulių divizijos 17-ojo tankų pulko vadavietei Oleškuose, laikinai okupuotoje Chersono srities teritorijoje, taip pat Rusijos ginkluotųjų pajėgų 177-ojo atskirojo jūrų pėstininkų pulko 2-osios kuopos atraminiam punktui Plechove, RF Kursko srityje“, – sakoma pranešime.
Kaip pažymėjo Generalinis štabas, šiais smūgiais siekiama mažinti Rusijos ginkluotųjų pajėgų potencialą laikinai okupuotų Ukrainos teritorijų vadavimo kelyje.
„Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Oro pajėgos visada yra pasirengusios smogti labai tikslius smūgius, kad sumažintų Rusijos ginkluotųjų pajėgų galimybes kariauti agresijos karą prieš Ukrainos žmones“, – pabrėžė Generalinis štabas.
Kaip anksčiau pranešė „Ukrinform“, Ukrainos ginkluotosios pajėgos smogė okupantų rusų vadavietei Donecko srities Kalininos gyvenvietėje.
Zelenskis, Costa ir Ursula von der Leyen aptarė Ukrainos ir Europos gynybos stiprinimą
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis Briuselyje susitiko su Europos Komisijos (EK) pirmininke Ursula von der Leyen ir Europos Vadovų Tarybos (EVT) pirmininku Antonio Costa. Tarp pagrindinių diskusijų temų – oro gynybos sistemos, ginklai ir amunicija Ukrainai.
Valstybės vadovas tinkle „Telegram“ pasidalino susitikimo detalėmis, praneša „Ukrinform“.
„Briuselyje vykusiame susitikime su Europos Komisijos pirmininke Ursula von der Leyen ir Europos Vadovų Tarybos pirmininku Antonio Costa aptarėme Ukrainos ir visos Europos gynybinių pajėgumų stiprinimą. Oro gynyba, ginklai ir amunicija Ukrainai, savalaikis tiekimas, Ukrainos gynybos pramonės stiprinimas, stojimo į ES derybos, būtinybė didinti sankcijų spaudimą Rusijai ir kova su sankcijų vengimu – visa tai buvo vienos iš mūsų šiandien aptartų temų“, – teigė V. Zelenskis.
Jis pareiškė dėkingumą už lyderystę stiprinant Europos gynybinius pajėgumus ir remiant Ukrainą kelyje link teisingos ir ilgalaikės taikos. „Labai svarbu, kad ukrainiečiai neliktų vieni – mes tai jaučiame ir žinome“, – pridūrė V. Zelenskis.
A. Costa savo ruožtu pabrėžė būtinybę stiprinti Ukrainos ir Europos gynybinius pajėgumus, informavo Ukrainos prezidento spaudos tarnyba. Jis pažymėjo, kad Europos saugumo ir gynybos negalima atskirti nuo Ukrainos, ir kartu nurodė, jog stipresnė Europos gynyba sustiprintų Ukrainos gynybą, o pajėgesnė Ukrainos gynyba taip pat yra labai svarbi stiprinant pačios Europos saugumą.
EK vadovė U. von der Leyen paskelbė, kad EVT susitikimo metu pristatys Europos perginklavimo planą, numatantį iki 800 mlrd. eurų vertės investicijas į gynybą. Ji paaiškino, kad šis planas suteiks ES šalims narėms finansinį lankstumą investuoti į gynybą arba remiant Ukrainos gynybos pramonę, arba perkant karinę įrangą, kuri būtų nedelsiant perduota Ukrainai. Pasak U. von der Leyen, šia iniciatyva siekiama sustiprinti Europos perginklavimą ir ES gynybinius pajėgumus, kartu aprūpinant Ukrainą jos egzistencinėje kovoje už suverenitetą ir teritorinį vientisumą.
Ukrainos prezidento kanceliarija teigė, kad susitikimo metu buvo aptarti neatidėliotini Ukrainos gynybos pajėgų poreikiai, ypač oro gynybos stiprinimas, galimybė užtikrinti savalaikį visų tipų ginklų ir amunicijos tiekimą ir Ukrainos gynybos pramonės gamybos pajėgumų didinimas.
Taip pat diskutuota apie Ukrainos stojimo į ES derybas. V. Zelenskis pareiškė viltį, kad EK ir EVT palaikys galimybę inicijuoti pirmąjį derybų klasterį „Pagrindai“.
Be to, V. Zelenskis padėkojo ES už priimtą 16-ąjį sankcijų Rusijai paketą ir paragino pradėti rengti 17-ąjį paketą. Kitame raunde didžiausias dėmesys turėtų būti skiriamas kovai su sankcijų vengimu ir apribojimų Rusijos „šešėliniam laivynui“ bei jo kapitonams išplėtimui.
Kovo 6 d. Briuselyje vyksta neeilinis EVT susitikimas, kurio metu ES valstybių ir vyriausybių vadovai diskutuoja apie būdus sustiprinti Europos gynybą ir padidinti pagalbą Ukrainai.
Austrija panaikino privalomąjį sveikatos draudimą Ukrainos pabėgėliams, kurie gavo laikiną apsaugą po Rusijos invazijos, pranešė Austrijos sveikatos draudimo fondas, rašoma „Unian“.
Šis sprendimas palies 26 tūkst. žmonių, įskaitant vaikus.
Pažymima, kad 6 savaičių pereinamuoju laikotarpiu (iki balandžio 15 d.) Ukrainos pabėgėliai turės iš naujo pasirūpinti sveikatos draudimu, kad ir toliau galėtų gauti medicininę pagalbą, vaistus ir kt.
Dirbantiems ukrainiečiams draudimu pasirūpins darbdaviai, bedarbiams maksimali mėnesinė sveikatos draudimo įmoka yra 526,79 eurai. Tačiau jie gali gauti tam tikrų lengvatų, įrodę sunkią finansinę padėtį.
Prie JAV ambasados Kyjive įvyko karo belaisvių artimųjų mitingas
Ketvirtadienį Kyjive prie JAV ambasados karo belaisvių ir dingusiųjų artimieji surengė taikią akciją ir paragino amerikiečius prisidėti prie apsikeitimo belaisviais su Rusija pagal formulę „visi į visus“, praneša „Ukrinform“.
Akcijos dalyviai kreipėsi į amerikiečius, prašydami padėti išlaisvinti visus Rusijos nelaisvėje laikomus Ukrainos karius ir civilius.
Anot mitinguotojų, prieš sudarant taikos sutartį reikia surengti mainus „visi į visus“.
Akcijos dalyvė, kurio vyras ir jo draugai – 13 karinio orkestro muzikantų – jau trečius metus yra Rusijos kankinimų kamerose, pareiškė, kad pirmoji ir pagrindinė taikos sutarties sąlyga turi būti visų į nelaisvę paimtų ukrainiečių grąžinimas į namus.
„Neįmanoma gyventi negaunant jokios informacijos, nežinant, kur yra mūsų vaikai. Tėvams labai sunku, kai jų vaikai dingsta be žinios. Jau 8 mėnesius nežinau, kur yra mano sūnus“, – sakė kita akcijos dalyvė.
Palaikyti belaisvių artimųjų atėjo ir Rusijos-Ukrainos karo veteranai.
Kaip anksčiau pranešė „Ukrinform“, vasario 5 d. į Ukrainą grįžo 150 gynėjų, tarp jų – 42 VRM sistemos kariškiai ir darbuotojai.
Dar vienas apsikeitimas belaisviais įvyko 2024 metų gruodžio pabaigoje – tada namo grįžo 187 Ukrainos kariai ir du civiliai.
Zalužnas įvardijo nuostolius kare „kritiniais“: tiek Ukrainai, tiek Rusijai
Buvęs Ukrainos kariuomenės vyriausiasis vadas, dabar Ukrainos ambasadorius Jungtinėje Karalystėje Valerijus Zalužnas pareiškė, kad Ukrainos kariuomenės nuostoliai šiame karo su Rusijos Federacija etape yra „kritinis taškas“.
„Paskaičiuokite, kas yra 50 tūkst. iš 5,5 mln. žmonių, esančių registre. Rezultatas lygus nuliui, nes tai yra kritinis taškas. Kurį, manau, vargu ar peržengsime. Ir tuo pat metu karą pakeitė du veiksniai. Pirmasis – demografija. Atkreipiu dėmesį: Ukrainoje žuvo 50 tūkst. žmonių ir daugiau kaip 300 tūkst. buvo sužeista“, – sakė jis.
Anot V. Zalužno, rusai taip pat turi labai svarių nuostolių. Ir nors Rusijos demografinė padėtis daug geresnė, „jiems taip pat yra kritinė masė – mažiausiai 250 tūkst. žuvusiųjų“.
„Tai nereiškia, kad jie negali žvejoti tinklais (vyrų) ir siųsti į frontą. Jie gali. Jie netgi gali juos gražiai sustatyti į gretas į frontą, nes tai tironija. Jie gali tai padaryti. Bet ar jie kovos? Tai jau kitas klausimas“, – pažymėjo buvęs Ukrainos kariuomenės vadas.
JK sako besikalbanti su maždaug 20 šalių, suinteresuotų padėti siekti taikos Ukrainoje
Jungtinės Karalystės (JK) pareigūnai surengė derybas su maždaug 20 šalių, svarstančių prisijungti prie vadinamosios norinčiųjų koalicijos, kuri remtų Ukrainą paliaubų metu, ketvirtadienį pranešė vienas britų pareigūnas.
Trečiadienį įvykusiame susitikime dalyvavo „daugiausia Europos ir Sandraugos partneriai“, sakė šis pareigūnas ir pridūrė, kad derybos dėl to, kaip konkrečiai šalys prisidės, yra „ankstyvoje stadijoje“.
JAV prabilo Kremliaus teiginiais: Maskvai belieka tik pagirti
JAV administracijos atstovų pareiškimai, atėjus į valdžią Donaldui Trumpui, pasikeitė taip kardinaliai, kad Kremliui pastaruoju metu jiems telieka išsakyti pritarimą.
Kremlius ketvirtadienį pagyrė JAV valstybės sekretoriaus Marco Rubio komentarus, kuriuose jis Rusijos plataus masto invaziją Ukrainoje pavadino „karu per trečiąsias šalis“ ir teigė, kad tai sutampa su prezidento Vladimiro Putino nuomone.
„Mes sutinkame. Būtent taip ir yra (...) Tai visiškai atitinka mūsų prezidento ir užsienio reikalų ministro ne kartą išsakytą poziciją“, – žurnalistams sakė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas.
M. Rubio, trečiadienį duodamas interviu televizijos kanalui „Fox News“, sakė, kad ši invazija yra „karas per trečiąsias šalis tarp branduolinių galybių – Jungtinių Valstijų, padedančių Ukrainai, ir Rusijos – ir jis turi baigtis“.
Nuo 2022 metų vasario, kai pradėjo plataus masto invaziją į Ukrainą, Maskva ne kartą tvirtino, kad ji yra platesnės konfrontacijos su Vakarais dalis.
„Mes sakėme, kad iš tikrųjų tai yra konfliktas tarp Rusijos ir kolektyvinių Vakarų (...) o pagrindinė kolektyvinių Vakarų šalis yra Jungtinės Valstijos“, – pažymėjo D. Peskovas.
Maža to, tas pats R. Rubio nuo pat 2014-ųjų gana aršiai kritikavo Rusiją ir palaikė Ukrainą. Jo retorika pasikeitė tik patekus į D. Trumpo išrinktųjų ratą, o galutinai transformavosi D. Trumpui oficialiai pradėjus eiti prezidento pareigas.
Porošenka patvirtino, kad buvo susitikęs su Trumpo atstovais
Ukrainos Aukščiausiosios Rados deputatas, „Europos solidarumo“ partijos lyderis Petro Porošenka patvirtino informaciją apie opozicijos atstovų ir JAV prezidento Donaldo Trumpo komandos susitikimą.
Socialiniame tinkle „Facebook“ jis pranešė, kad susitikimas nebuvo slaptas, o jame buvo kalbama apie rinkimų organizavimą atšaukus karinę padėtį, praneša „Ukrinform“.
„Mes viešai ir skaidriai dirbame su partneriais amerikiečiais, siekdami išsaugoti abiejų partijų paramą Ukrainai“, – pažymėjo parlamentaras.
P. Porošenka pabrėžė, kad opozicija ne kartą siūlė valdžiai koordinuoti susitikimus, pakviesti į juos JAV ambasadorių. Jis taip pat pareiškė, kad opozicija ne kartą viešai kalbėjo apie valdžios komandos komunikacijos su Amerikos administracija stygių, „kuris kelia pavojų valstybei“.
„Mūsų pokalbių su Amerikos atstovais esmė visada rėmėsi dviem principais – pirmiausia saugumas ir taika per jėgą. Būtent ginklai, žvalgyba, sankcijos Rusijai, finansinė parama, laisvė ir demokratija, transatlantinė vienybė“, – teigė „Europos solidarumo“ lyderis.
Politikas taip pat pabrėžė, kad jo frakcija visada buvo ir šiuo metu yra griežtai nusistačiusi prieš rinkimus karo metu. Jis patikino, kad omenyje turimi rinkimai, kurie įmanomi tik nutraukus ugnį ir pasirašius taikos sutartį su saugumo garantijomis Ukrainai.
„Po to karinė padėtis tikriausiai baigsis. Ir ne vėliau kaip per 180 dienų šalyje turi būti surengti laisvi, demokratiški rinkimai, kurie leis piliečiams pareikšti savo valią ir kuriais pasitikės laisvasis pasaulis“, – pridūrė politikas.
Kaip anksčiau pranešė leidinys „Politico“, keturi aukšto rango JAV prezidento D. Trumpo aplinkos atstovai surengė slaptas derybas su partijos „Batkivščina“ lydere Julija Tymošenko ir P. Porošenka.
Scholzas atmeta bet kokią „diktuojamą taiką“ Ukrainai
Kadenciją baigiantis Vokietijos kancleris Olafas Scholzas ketvirtadienį Briuselyje atmetė bet kokią „diktuojamą taiką“ Ukrainai.
Šie komentarai išsakyti tuo metu, kai Kyjjivas ir jo sąjungininkai Europoje baiminasi, kad Vašingtonas bandys primesti Ukrainai nepalankias taikos sąlygas.
„Labai svarbu užtikrinti, kad Ukraina neprivalėtų sutikti su diktuojama taika, bet kad tai būtų teisinga ir sąžininga taika, užtikrinanti Ukrainos suverenumą ir nepriklausomybę“, – Europos Sąjungos (ES) aukščiausiojo lygio susitikime žurnalistams sakė kancleris.
„Reuters“: JAV planuoja atšaukti 240 tūkst. ukrainiečių pabėgėlių statusą
JAV prezidento Donaldo Trumpo administracija planuoja panaikinti pabėgėlių maždaug 240 tūkst. ukrainiečių, kurie išvyko iš Ukrainos dėl Rusijos agresijos, rašo „Reuters“.
Apie tai agentūrai komentavo trys su šiuo klausimu susipažinę šaltiniai.
Daugiau skaitykite tv3.lt straipsnyje.
„Reuters“: JAV planuoja atšaukti 240 tūkst. ukrainiečių pabėgėlių statusą
JAV prezidento Donaldo Trumpo administracija planuoja panaikinti pabėgėlių maždaug 240 tūkst. ukrainiečių, kurie išvyko iš Ukrainos dėl Rusijos agresijos, rašo „Reuters“.
Apie tai agentūrai komentavo trys su šiuo klausimu susipažinę šaltiniai.
Daugiau skaitykite tv3.lt straipsnyje.
EK vadovė: Europa ir Ukraina išgyvena lūžio akimirką
Europos Sąjungos (ES) vadovams ketvirtadienį Briuselyje pradėjus derybas su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu, Europos Komisijos (EK) pirmininkė Ursula von der Leyen pareiškė, kad Europa ir Ukraina išgyvena lūžio akimirką.
„Europa susiduria su aiškiu ir esamu pavojumi, todėl Europa turi sugebėti apsisaugoti, apsiginti, turime sudaryti sąlygas Ukrainai apsisaugoti ir siekti ilgalaikės ir teisingos taikos“, – žurnalistams sakė ji.
V. Zelenskis Briuselyje: Europos parama Ukrainai rodo, kad ji nėra viena
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ketvirtadienį Briuselyje padėkojo Europos lyderiams už nuolatinę paramą, sakydamas, kad tai rodo, jog Kyjivas nėra vienas kovoje su Rusijos plataus masto invazija.
V. Zelenskis ketvirtadienį dalyvauja Europos Sąjungos (ES) vadovų aukščiausiojo lygio susitikime.
„Esame labai dėkingi, kad esame ne vieni. Ir tai nėra tik žodžiai, – sakė ukrainiečių prezidentas. – Labai svarbu, kad jūs davėte stiprų ženklą Ukrainos žmonėms.“
Švedija siunčia lėktuvus „Gripen“ padėti patruliuoti Lenkijos oro erdvėje
Švedija ketvirtadienį pranešė, kad pasiųs iki aštuonių naikintuvų „Gripen“ dalyvauti NATO misijoje, skirtoje kontroliuoti Lenkijos, besiribojančios su Ukraina, oro erdvę.
Užsienio reikalų ministrė Maria Malmer Stenergard sakė, kad orlaiviai bus dalis operacijos, atsakingos už logistikos centro, kuriame renkama parama Ukrainai, apsaugą. „Dalyvaudami operacijoje padedame pristatyti pagalbą Ukrainai“, – per spaudos konferenciją sakė M. M. Stenergard ir pridūrė, kad Stokholmas atsiųs „iki aštuonių „Jas Gripen“ lėktuvų su susijusiu personalu“.
Šis pranešimas paskelbtas likus vos kelioms valandoms iki prasidedant viršūnių susitikimui dėl Europos gynybos stiprinimo, jis rengiamas reaguojant į JAV prezidento Donaldo Trumpo sustabdytą JAV karinę pagalbą Ukrainai.
Pernai Švedija sustabdė planus pasiųsti Ukrainai šalies sukurtus naikintuvus „Gripen“, reaguodama į partnerių prašymą suteikti pirmenybę amerikiečių naikintuvams F-16.
„Tai pirmas kartas, kai Švedijos naikintuvai dalyvaus oro patruliavimo operacijose iš sąjungininkės teritorijos“, – sakė gynybos ministras Palas Jonsonas.
„Oro pajėgos dalyvaus pasiųsdamos nuo šešių iki aštuonių lėktuvų „Gripen“ ir antžeminį personalą – maždaug 110 žmonių. Jie veiks NATO šiaurinėje oro stebėjimo zonoje“, – pridūrė jis.
Rusijai užpuolus Ukrainą, Švedija atsisakė karinio neprisijungimo politikos, kurios laikėsi du šimtmečius, ir 2024 m. kovą tapo naujausia NATO nare.
Rusija grėsme vadina E. Macrono pasisakymą apie branduolinį atgrąsymą
Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas ketvirtadienį pareiškė, kad Maskva „grėsme“ laiko prezidento Emmanuelio Macrono pasisakymą apie Prancūzijos branduolinio atgrasymo taikymą partnerėms Europoje.
„Žinoma, tai yra grėsmė Rusijai. Jeigu jis mato mus kaip grėsmę (...) ir sako, kad būtina panaudoti branduolinius ginklus, ruošiasi panaudoti branduolinius ginklus prieš Rusiją, žinoma, tai yra grėsmė“, – sakė S. Lavrovas.
Po E. Macrono kalbos tautai, pasakytos trečiadienio vakarą, Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas ketvirtadienį apkaltino Prancūziją norint „tęsti“ konfliktą Ukrainoje.
„Kalba iš tiesų buvo itin prieštaringa“, – sakė D. Peskovas. „Jausmas toks, kad Prancūzija nori, kad karas tęstųsi“, – pridūrė jis.
Trečiadienio vakarą Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas kreipėsi į tautą siekdamas užtikrinti prancūzus dėl jų šalies ir Europos saugumo. Jis kalbėjo apie tai, kad Europa turi sugebėti geriau apsiginti ir labiau apsiginkluoti, taip pat sakė, kad žada tartis su sąjungininkėmis Europoje, kad Prancūzijos turimi branduoliniai ginklai veiktų kaip atgrasymo priemonė ir gintų žemyną nuo Rusijos grėsmės.
Rusija atmeta bet kokį kompromisą dėl Europos karių Ukrainoje
Rusija nemato kompromiso galimybės dėl jos prieštaravimo, kad Europos pajėgos būtų dislokuotos Ukrainoje kaip taikdariai, ketvirtadienį pareiškė užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas.
„Mes nematome galimybės kompromisui. Ši diskusija vyksta turint atvirai priešišką tikslą“, - sakė S. Lavrovas.
Prancūzija ir Didžioji Britanija yra pareiškusios, kad yra pasirengusios siųsti savo karius į Ukrainą palaikyti taikos, jei būtų susitarta dėl paliaubų Ukrainoje. Rusija ir anksčiau yra pasakiusi, kad su tuo nesutiks, nes tai būtų NATO šalių pajėgos. Vienas svarbiausių Ukrainą užpuolusios Rusijos reikalavimų yra, kad Ukraina niekada netaptų NATO nare.
Ukrainos operacija Donecko srityje: likviduotos dešimtys rusų, būrys paimtas į nelaisvę ir atkovotas rajonas
Ukrainos nacionalinės gvardijos 12-osios Azovo specialiosios paskirties brigados kariai gyvenamųjų namų rajone netoli Torecko Donecko regione sunaikino beveik 50 rusų karių ir į nelaisvę paėmė dar beveik visą būrį priešų.
Chortycios operatyvinė ir strateginė pajėgų grupuotė platformoje „Telegram“ pranešė, kad operaciją įvykdė specialioji Azovo brigados žvalgybos kuopa.
„Nuo okupantų išvalytas privačių gyvenamųjų namų rajonas netoli Torecko. Operacijos metu sunaikinta beveik 50 priešo karių, kiek mažiau nei būrys paimta į nelaisvę“, – rašoma pranešime.
Vykdant šią specialią operaciją iš mūšio zonos sėkmingai evakuota dešimtys civilių ir jų augintinių.
Pirmiau buvo pranešta, kad kovotojai iš 93-osios Cholodnyj Jaro atskirosios mechanizuotosios brigados toliau tęsė Torecko gynybą, apšaudydami priešų pajėgas, kad neleistų joms judėti ir sutrikdytų rusų puolamųjų grupių veiksmus.
Umerovas: Ukraina ir Lenkija parengė bendrą gynybos veiksmų planą
Kyjivas ir Varšuva parengė bendrą veiksmų įgyvendinant ilgalaikius gynybos projektus planą.
Apie tai ketvirtadienį Varšuvoje surengtoje spaudos konferencijoje, kurioje dalyvavo su Lenkijos krašto gynybos ministru Władyslawu Kosiniaku-Kamyszu, paskelbė Ukrainos gynybos ministras Rustemas Umerovas.
„Mes parengėme planą, pagal kurį įgyvendinsime tiek skubius, tiek ilgalaikius projektus“, – pasakė R. Umerovas.
Jis pridūrė, kad Ukraina ir Lenkija nuo šiol galės vykdyti svarbius gynybos pramonės projektus ir jau yra apibrėžusios pagrindines bendradarbiavimo sritis.
Ministrai aptarė ir Ukrainos oro gynybos pajėgumų stiprinimo klausimą.
R. Umerovas padėkojo Lenkijai už jos karinę, diplomatinę ir ekonominę pagalbą, teikiamą nuo pat plataus masto karo pradžios. Jis akcentavo Ržešovo ir Liublino logistikos mazgų Lenkijoje, per kuriuos Ukrainą lengviau pasiekia karinės pagalbos srautai, svarbą.
„Mes dirbsime strateginėje srityje, stiprindami abejų šalių gynybos pajėgumus“, – kalbėjo jis.
Vykdydama savo įsipareigojimus, Lenkija šiuo metu rengia 46-ąjį karinės pagalbos Ukrainai paketą, kurio vertė – daugiau nei 200 mln. eurų.
Šaltinis: Turkija pasirengusi prireikus nusiųsti taikdarių į Ukrainą
Turkija būtų pasirengusi prireikus dislokuoti savo taikdarių Ukrainoje, ketvirtadienį sakė šaltinis turkų Gynybos ministerijoje.
Pasak jo, turkų kariai būtų taikos palaikymo misijos dalis.
„Indėlio į kokią nors misiją klausimas (...) bus vertinamas su visomis suinteresuotomis šalimis, jei bus manoma, kad to reikia regiono stabilumui ir taikai“, – sakė šaltinis.
Jis kalbėjo Europos Sąjungos (ES) lyderiams susirinkus Briuselyje aptarti Ukrainos ir Europos saugumo klausimų.
R. Umerovas: Ukraina ir Lenkija parengė bendrą gynybos veiksmų planą
Kyjivas ir Varšuva parengė bendrą veiksmų įgyvendinant ilgalaikius gynybos projektus planą.
Apie tai ketvirtadienį Varšuvoje surengtoje spaudos konferencijoje, kurioje dalyvavo su Lenkijos krašto gynybos ministru Władyslawu Kosiniaku-Kamyszu, paskelbė Ukrainos gynybos ministras Rustemas Umerovas.
„Mes parengėme planą, pagal kurį įgyvendinsime tiek skubius, tiek ilgalaikius projektus“, – pasakė R. Umerovas.
Jis pridūrė, kad Ukraina ir Lenkija nuo šiol galės vykdyti svarbius gynybos pramonės projektus ir jau yra apibrėžusios pagrindines bendradarbiavimo sritis.
Ministrai aptarė ir Ukrainos oro gynybos pajėgumų stiprinimo klausimą.
R. Umerovas padėkojo Lenkijai už jos karinę, diplomatinę ir ekonominę pagalbą, teikiamą nuo pat plataus masto karo pradžios. Jis akcentavo Ržešovo ir Liublino logistikos mazgų Lenkijoje, per kuriuos Ukrainą lengviau pasiekia karinės pagalbos srautai, svarbą.
„Mes dirbsime strateginėje srityje, stiprindami abejų šalių gynybos pajėgumus“, – kalbėjo jis.
Vykdydama savo įsipareigojimus, Lenkija šiuo metu rengia 46-ąjį karinės pagalbos Ukrainai paketą, kurio vertė – daugiau nei 200 mln. eurų.
JAV lėktuvai su pagalba Ukrainai buvo apsukti ore
JAV lėktuvai su karine pagalba Ukrainai buvo apsukti ore, praneša „Sky news“, remdamiesi savo partnerių „NBC News“ šaltiniais.
Lėktuvai, kuriuose buvo ginklų ir įrangos kroviniai, buvo apsukti pirmadienį, kai JAV prezidentas Donaldas Trumpas davė nurodymą stabdyti karinę pagalbą Ukrainai.
Į Ukrainą skridę lėktuvai apsisuko apie 18 val. vietos laiku.
Ministras: Prancūzija dalijasi karine žvalgyba su Ukraina
Prancūzijos gynybos ministras ketvirtadienį pareiškė, kad Paryžius teikia karinę žvalgybą Ukrainai, kai Vašingtonas sustabdė dalijimąsi žvalgybine informacija su Kyjivu.
„Mūsų žvalgyba yra suvereni (...) su mūsų pačių pajėgumais“, – radijui „France Inter“ sakė Sebastienas Lecornu. „Mes tai perduodame ukrainiečiams“, – pridūrė Prancūzijos gynybos ministras.
Po Ukrainos ir JAV prezidentų Volodymyro Zelenskio ir prezidento Donaldo Trumpo viešo ginčo, įsiplieskusio Ovaliajame kabinete, Jungtinės Valstijos įšaldė visą karinę pagalbą Ukrainai ir nutraukė dalijimąsi žvalgybos duomenimis su Kyjivu, taip sukeldamos grėsmę Ukrainos gebėjimui smogti į Rusijos taikinius.
Viešbutyje Kryvyj Rihe buvo JAV ir britų savanoriai
Vėlyvą trečiadienio vakarą Rusija raketomis smogė Kryvyj Rihui. Tarp objektų, kuriems suduotas smūgis, yra viešbutis. Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ketvirtadienį pranešė, kad viešbutyje buvo apsistoje JAV ir Didžiosios Britanijos humanitarinės organizacijos savanoriai, rašo BBC.
Anot V. Zelenskio, jie į viešbutį atvyko visai prieš ataką.
Prezidentas sako, kad gelbėjimo operacija Kryvyj Rihe truko visą naktį.
„Balistinės raketos pataikė į paprastą viešbutį. Prieš pat smūgį viešbutyje apsistojo humanitarinės organizacijos savanoriai – Ukrainos, Jungtinių Amerikos Valstijų ir Didžiosios Britanijos piliečiai“, – sako V. Zelenskis.
„Jie liko gyvi, nes sugebėjo nusileisti iš savo kambarių. Tačiau, deja, per ataką žuvo keturi žmonės“, – teigia jis.
„Iš viso buvo sužeista daugiau kaip 30 žmonių, visiems jiems buvo suteikta būtina pagalba. Smūgis apgadino daug civilinių objektų aplink viešbutį. Įvykio vietoje vis dar dirba gelbėtojai – visos tarnybos.
Spaudimas Rusijai nutraukti šį karą ir terorą prieš gyvybę negali būti nutrauktas“, – priduria V. Zelenskis.
Rusija Kryvyj Rihui smogė trečiadienio vakarą. Be viešbučio, nukentėjo daugiabučiai, automobiliai.
Auga žuvusiųjų Kryvyj Rihe skaičius
Žuvusiųjų Kryvyj Rihe skaičius jau pasiekė keturis, rašo UNIAN. Dar kelios dešimtys sužeisti.
Rusai Kryvyj Rihą atakavo trečiadienio vakarą.
Po JAV sprendimo – perspėjimas Ukrainai: fronte prasidės pavojingi dalykai
Sustabdžius Jungtinių Valstijų ir Ukrainos dalijimąsi žvalgybos informacija, galėtų labai sustiprėti Rusijos aviacija, kurią iki šiol smarkiai varžė Ukrainos smūgiai kariniams objektams už Rusijos linijos. Tai galėtų turėti įtakos karo veiksmų eigai, nes padidėtų Rusijos oro atakų dažnumas ir veiksmingumas, sako JAV Karo studijų institutas (ISW), rašo „Ukrainska Pravda“.
ISW ekspertai pažymi, kad neturėdama prieigos prie JAV žvalgybos, Ukraina turės mažiau galimybių įveikti Rusijos oro gynybos sistemas. Rusijos orlaiviai galės veikti agresyviau, iš arčiau paleisti bombas ir raketas prieš Ukrainą.
„Kremlius ne kartą primygtinai reikalavo nutraukti bet kokią užsienio pagalbą Ukrainai kaip bet kokio taikos susitarimo dalį“, – rašo analitikai.
ISW taip pat pažymi, kad Ukrainos smūgiai Rusijos teritorijoje esantiems kariniams objektams smarkiai paveikė Rusijos karių kovinį pajėgumą. Sunaikinus kai kuriuos sandėlius sumažėjo rusų raketų ir sviedinių atsargos, o tai susilpnino Rusijos pajėgumus.
„Anksčiau Rusijos pajėgos naudojosi artilerijos ir oro pajėgų pranašumu, kad pasiektų taktinių tikslų, naikindamos apgyvendintas vietoves, prieš dislokuodamos pėstininkus pulti vietovę.
Ukrainos smūgiai Rusijos kariniams objektams taip pat pastūmėjo Rusijos oro operacijas toliau nuo Ukrainos į Rusijos užnugario rajonus, neleisdami oro bomboms ir raketoms smogti Ukrainos priešakinėms pozicijoms iš Rusijos oro erdvės“, – teigiama analizėje.
JAV administracija apie Ukrainą: judame „teigiama kryptimi“
Po beprecedenčio ginčo Baltuosiuose rūmuose ir nutraukto ginklų tiekimo JAV administracija, jos pačios duomenimis, vėl artina pozicijas su Ukraina. „Galvoju, kad judame teigiama kryptimi“, – stočiai „Fox News“ sakė JAV prezidento patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Mike‘as Waltzas. Jis teigė telefonu kalbėjęs su Ukrainos prezidento biuro vadovu Andrijumi Jermaku. Šis tinkle „Telegram“ patvirtino pokalbį.
Pasak M. Waltzo, šiuo metu su Ukraina kalbama apie „vietą, datą, derybų komandą“. Viena temų yra ir „pasitikėjimą skatinančios priemonės“. Šios galiausiai bus pateiktos Rusijai, „kad būtų patikrinta“, kaip ji į jas reaguos. „Vakar ir šiandien žengtas teigiamas žingsnis į priekį, kad galėtume pasakyti: šios taikos derybos vyks“, – kalbėjo M. Waltzas.
A. Jermako duomenimis, buvo aptarti „teisingos ir ilgalaikės taikos“ žingsniai. Be to, pasikeista nuomonėmis saugumo ir dvišalių santykių harmonizavimo klausimais. Susitarta dėl susitikimo artimiausiu metu.
Auga aukų Kryvyj Rihe skaičius
Žuvusiųjų skaičius Kryvyj Rihe išaugo iki trijų, rašo UNIAN.
Dar 31 žmogus buvo sužeistas, tarp jų – vaikas. Dauguma sužeistųjų paguldyti į ligoninę, 14 jų būklė sunki.
Be viešbučio, apgadinta 14 daugiabučių namų, paštas, beveik 20 automobilių, kultūros įstaiga ir 12 parduotuvių.
Gelbėtojai toliau šalina griuvėsius.
Rusai Volodymyro Zelenskio gimtajam miestui Kryvyj Rihui smogė trečiadienio vakarą.
JK griežtai smerkia Rusiją už brito, kovojusio Ukrainos pusėje, nuteisimą
Jungtinė Karalystė (JK) trečiadienį griežtai pasmerkė Rusijos teismo sprendimą skirti 19 metų įkalinimo bausmę už Ukrainą kovojusiam britui.
„Griežtai smerkiame Britanijos piliečio Jameso Andersono nuteisimą Rusijos teisme pagal melagingus kaltinimus“, – sakė Užsienio reikalų ministerijos atstovas spaudai, kuris paragino Rusiją laikytis įsipareigojimų karo belaisvių atžvilgiu.
Rusijos tyrėjai trečiadienį pranešė, kad britas, sulaikytas kovojant Ukrainos pusėje per jos puolimą Rusijos Kursko srityje, buvo nuteistas kalėti 19 metų.
Kursko teismų tarnyba pareiškime nurodė, kad Jamesas Scottas Rhysas Andersonas buvo pripažintas kaltu dėl „teroristinio akto“ ir samdinio veiklos.
Pagal pirmąjį iš šių kaltinimų jam grėsė įkalinimas iki 20 metų, o pagal antrąjį – iki 15 metų.
22-ejų britas tame pasienio regione buvo sulaikytas lapkričio 23 dieną.
Rusija sučiuptus užsieniečius, kovojusius Ukrainos pusėje, laiko ne karo belaisviais, o samdiniais.
Zelenskis: taika negali reikšti Ukrainos kapituliacijos ar žlugimo
Ukrainos prezidentas platformoje „X“ padėkojo savo kolegai iš Prancūzijos Emmanueliui Macronui už pastangas siekiant taikos šiuo metu vykstančiame kare.
„Esu dėkingas Emmanueliui Macronui už jo aiškią viziją ir mūsų bendras pastangas siekiant taikos. Taika negali būti vien žodis – ji turi būti reali ir negali reikšti Ukrainos kapituliacijos ar žlugimo“, – atkreipė dėmesį prezidentas.
Valstybės vadovo teigimu, taika turi būti teisinga, patikima ir ilgalaikė, o tai galima pasiekti tik tuo atveju, jei Ukraina, Europa ir visas pasaulis turės tvirtų ir ilgalaikių saugumo garantijų.
„Mes labai vertiname visų, kurie palaiko Ukrainą ir didina Europos gynybinius pajėgumus, lyderystę ir pastangas. Laukiame galimybės ateinančiomis dienomis kartu imtis veiksmų taikai pasiekti“, – pabrėžė V. Zelenskis.
Pranešama, kad E. Macronas paskelbė kitą savaitę Paryžiuje sušauksiąs šalių, norinčių prisiimti atsakomybę už drauge su Ukraina parengto tvirtos ir tvarios taikos plano įgyvendinimą, štabo vadų susitikimą.
Zelenskis: Ukraina planuoja naujas derybas su žvalgybinės paramos nebeteikiančiomis JAV
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis trečiadienį sakė, kad jo šalis planuoja surengti naujas derybas su Jungtinėmis Valstijomis, sustabdžiusiomis žvalgybinę paramą Kyjivui ir taip sudavusiomis naują smūgį su Rusijos invazija kovojantiems ukrainiečiams.
V. Zelenskis stengiasi suvaldyti padėtį po piktu ginču virtusio penktadienio susitikimo su JAV prezidentu Donaldu Trumpu, kai šis tarptautinės žiniasklaidos akivaizdoje išbarė ukrainiečių lyderį ir išvarė jį iš Baltųjų rūmų.
„Šiandien ukrainiečių ir amerikiečių komandos pradėjo dirbti dėl būsimo susitikimo. Matome postūmį į priekį“, – vėlai trečiadienį paskelbtame kreipimesi sakė V. Zelenskis. Jis nenurodė, kada ir kur vyks naujos derybos.
Ukrainos prezidentas taip pat sakė, kad ketvirtadienį dalyvaus Europos Sąjungos (ES) lyderių susitikime Briuselyje.
Jungtinės Valstijos anksčiau trečiadienį paskelbė, kad sustabdė dalijimąsi žvalgybine informacija su Ukraina. Dviem dienomis anksčiau Vašingtonas pranešė sustabdantis karinę pagalbą Ukrainai.
Tai dar labiau pakurstė nuogąstavimus Kyjive ir Europoje, kad Ukraina gali būti priversta sutikti su taika Maskvai palankiomis sąlygomis arba rizikuos netekti bet kokios JAV paramos.
„Visi norime saugios ateities savo žmonėms. Ne laikino ugnies nutraukimo, o karo pabaigos kartą ir visiems laikams. Su mūsų koordinuotomis pastangomis ir JAV lyderyste tai visiškai pasiekiama“, – trečiadienį, po pokalbio telefonu su Vokietijos kancleriu Olafu Scholzu, socialiniuose tinkluose rašė V. Zelenskis.
Antradienį jis sakė, kad yra pasirengęs kuo greičiau sėsti prie derybų stalo ir priartinti taiką, kad nori ištaisyti padėtį po ginčo su D. Trumpu.
Žiniasklaida: Trumpo komanda slapta kalbėjosi su Zelenskio varžovais Ukrainoje
JAV prezidento Donaldo Trumpo komanda slapta kalbėjosi su Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio oponentais Ukrainoje, skelbia „Politico“.
Daugiau skaitykite tv3.lt straipsnyje.
Per Rusijos raketos smūgį į viešbutį Kryvyj Rihe žuvo mažiausiai 2 žmonės
Per Rusijos raketos smūgį į viešbutį Kryvyj Rihe žuvo mažiausiai du žmonės, pranešė vietos pareigūnai.
Maskva suintensyvino dronų ir raketų atakas prieš Ukrainą, nors Vašingtonas ir Maskva vis dažniau kalba apie galimas derybas dėl kovų nutraukimo.
„Rusų raketa pataikė į penkiaaukštį viešbutį, kilo gaisras“, – platformoje „Telegram“ pranešė Ukrainos gelbėjimo tarnybos.
Jos nurodė, kad buvo sugriauta laiptinė ir kad gelbėtojai ieško įstrigusių po griuvėsiais žmonių
„Du žmonės žuvo, septyni buvo sužeisti, 14 išgelbėta“, – sakoma pranešime.
Kryvyj Rihas yra ukrainiečių prezidento Volodymyro Zelenskio gimtasis miestas; prieš karą jame gyveno 600 tūkst. žmonių.
Per trejus metus trunkantį karą rusai dažnai atakuoja šį už 80 km nuo fronto linijos esantį pramoninį miestą.
Dnipropetrovsko srities gubernatorius Serhijus Lysakas pasidalijo nuotrauka, kurioje matyti, kaip atrodo gyvenamojo pastato fasadas, apsuptas nuolaužų.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
tūkstančiai kacapų padvėsė nuo kiniškų dronų
Regis Kinija žaidžia geopolitinį ilgalaikį žaidimą pasiimti saldžius sibiro resursus
Tuo tarpu geriausi pasaulio ekonomistai kalba, kad kvaili Trampo muitais privers prie recesijos, nuo kurios kentėsime visi, bet labiausiai kentės rusija, nes kris naftos kainos, tad aš pasiryžęs nors ir kruopas valgyt ir sėdėt prie žibalinės lempos jei tai leis įveikti kacapiją
Slava Ukraini, smert kacapam!
Zelenskis tikisi, kad kitą savaitę įvyks prasmingas JAV ir Ukrainos susitikimas
„Tikimės, kad kitą savaitę įvyks prasmingas susitikimas“, – teigė Volodymyras Zelenskis.
Pasak prezidento, tai, kad paliaubos, įskaitant tai, kad nebūtų vykdomi išpuoliai prieš energetikos ir civilinę infrastruktūrą bei karinės operacijos Juodojoje jūroje, būtų gera pradžia, rašoma „Unian“.
Priemonė „pagrindiniam pasitikėjimui“ sukurti galėtų būti kalinių paleidimas.
Atskleista, jog JAV ir Ukrainos taikos derybos prasidės kovo 11 d., antradienį, Saudo Arabijoje.
„Marco Rubio, Steve'as Whitkoffas ir Mike'as Waltzas vyks susitikti su ukrainiečiais, įskaitant Ukrainos prezidento kanceliarijos vadovą Andrijų Jermaką“, – teigia „Fox“ žurnalistė Jackie Heinrich.
Būsimų derybų detalės neatskleidžiamos, tačiau susitikimas gali turėti įtakos taikos procesui, pažymi „Axios“. JAV ir Ukrainos susitikimo Saudo Arabijoje darbotvarkėje bus taikos susitarimo pagrindai ir šešių mėnesių paliaubos, žiniasklaida citavo D. Trumpo specialųjį pasiuntinį Artimuosiuose Rytuose A. Whitkoffą