Svarbiausios dienos naujienos:
23:15 | Zelenskis spaudžia O. Scholzą suteikti raketų „Taurus“
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pirmadienį pranešė, kad jis vis dar kalbasi su Vokietijos kancleriu Olafu Scholzu apie galimybę tiekti Kyjivui ilgesnio nuotolio raketas „Taurus“, kurias būtų galima panaudoti smūgiams Rusijos teritorijoje.
Kalbėdamas su Kyjive viešinčiu O. Scholzu V. Zelenskis teigė dedantis nuolatines pastangas, siekdamas didesnio sutarimo dėl raketų „Taurus“ ir mėgindamas įtikinti, kad šie ginklai galėtų padėti Ukrainai smogti daugiau karinių taikinių Rusijoje.
Vokietija yra Kyjivo antra didžiausia karinė rėmėja, tačiau O. Scholzas atsisako Ukrainai nusiųsti ilgojo nuotolio raketų „Taurus“, baimindamasis, jog tai galėtų eskaluoti konfliktą.
Berlynas laikosi tokio požiūrio net po to, kai JAV prezidentas Joe Bidenas uždegė Ukrainai žalią šviesą naudoti Vašingtono tiekiamas ilgojo nuotolio raketas ATACMS smūgiams Rusijos kariniams objektams.
22:30 | Žvalgyba perėmė rusų karininko nurodymus sušaudyti ukrainietį karo belaisvį
Perimtame rusų okupantų iš Donecko regiono pokalbyje vieno Rusijos armijos dalinio vadas davė savo pavaldiniui nurodymus įvykdyti karo nusikaltimą – sušaudyti karo belaisvį.
Pokalbio garso įrašą feisbuke paskelbė Ukrainos gynybos žvalgyba.
„Kokios problemos, nušauk jį ir viskas. Ką čia kalbi?“, – šaukia rusas.
Ukrainos žvalgyba primena, kad visi rusų okupantų įvykdyti karo nusikaltimai sulauks tinkamo ir teisingo atpildo.
Pirmiau buvo pranešta, rusų kariai sušaudė dar keturis Ukrainos gynėjus, paimtus į nelaisvę per Pokrovsko puolimą Donecko regione.
21:44 | Zelenskis riebiai kirto į Rusijos pusę: pasiuntė „ant trijų raidžių“
Ukrainoje viešintis Vokietijos kancleris Olafas Scholzas ir Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pirmadienį susitiko su žiniasklaidos atstovais.
Spaudos konferencijos metu V. Zelenskis riebiai kirto į Rusijos pusę ir pasiuntė ją „ant trijų raidžių“.
„Kur reikėtų eiti Rusijai? Pageidautina, ant trijų raidžių“, – teigė V. Zelenskis.
20:47 | AFP analizė: lapkritį Rusija užėmė daugiausiai Ukrainos teritorijos nuo 2022 m. kovo
Naujienų agentūros AFP pirmadienį atlikta JAV Karo tyrimų instituto analizė rodo, kad lapkritį Rusija užėmė daugiausiai Ukrainos teritorijos nuo pat 2022 m. kovo.
Kremliaus pajėgos puldamos užėmė 725 kvadratinius kilometrus Ukrainos teritorijos, pagrinde į rytus nuo Pokrovsko miesto – daugiau nei spalį, kai rusams pavyko užimti 610 kvadratinių kilometrų Ukrainos.
19:23 | Stoltenbergo nuomone, Ukraina galėtų „laikinai atsisakyti“ teritorijų paliauboms pasiekti
Buvęs NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas mano, kad taiką Ukrainoje neprarandant teritorijos pasiekti nėra realu ir siūlo „laikiną sprendimą“.
Savo mintimis jis pasidalino duodamas interviu portalui „Table.Briefings“.
J. Stoltenbergo teigimu, Kyjivo vyriausybei svarbu gauti saugumo garantijų, net jei manais tektų laikinai atsisakyti tam tikrų teritorijų. Tarp tokių garantijų galėtų būti narystė aljanse, tačiau yra ir „kitokių būdų apginkluoti ukrainiečius ir jiems padėti“, – sakė būsimasis Miuncheno saugumo konferencijos vadovas.
„Jeigu paliaubų linija reiškia, kad Rusija toliau kontroliuos visas okupuotas teritorijas, tai nereiškia, kad Ukraina turėtų šių teritorijų atsisakyti visiems laikams“, – teigė J. Stoltenbergas.
Jis iš esmės pritaria prezidento Volodymyro Zelenskio reikalavimui, kad paliaubų atveju jokios teritorijos negali būti atiduotos Rusija, tačiau mano, kad šiuo metu dėl sunkios karinės padėties Ukrainoje tai yra mažai tikėtina.
„Paliaubų linija yra būtina“, – pabrėžė J. Stoltenbergas, atkreipdamas dėmesį, kad paliaubos turėtų galioti visose teritorijose, įskaitant ir tas, kurias šiuo metu kontroliuoja Rusija. „Tačiau mes matome, kad artimiausioje ateityje tai greičiausiai būtų nerealu“, – pridūrė jis.
Penktadienį duodamas interviu Didžiosios Britanijos televizijos kanalui „Sky News“ V. Zelenskis pasakė, jog tam, kad būtų užbaigti karo veiksmai, NATO turėtų apsaugoti Ukrainos šiuo metu kontroliuojamą teritoriją. Po to okupuotos teritorijos galėtų būti susigrąžintos diplomatiniais kanalais, sakė jis.
18:44 | Zaporižia ruošiasi galimam rusų puolimui: žmonės yra sukrėsti ir galvoja bėgti
Pasirodžius žiniai apie galimą Rusijos puolimą Zaporižioje, laikinai merės pareigas einanti Regina Charčenko teigė, kad miesto gyventojai gyvena baimėje ir svarsto bėgti iš miesto, tačiau kol kas nėra pastebima, kad gyventojai evakuotųsi.
Apie tai ji kalbėjo „Laisvės radijui“, cituoja UNIAN.
Anot jos, informacija apie artėjantį frontą negali nepaveikti Zaporižios gyventojų nuotaikų. Laikinoji merė patikino, kad frontui artėjant prie Zaporižios, gyventojai bus informuoti apie realią grėsmę.
„Yra keli planai, susiję su įvairiomis ekstremaliomis situacijomis. Būsime sąžiningi gyventojų atžvilgiu, teiksime informaciją apie realią grėsmę. Žmonių gyvybės yra neįkainojamos, todėl turime padaryti viską, kas įmanoma, kad apsaugotume kiekvieną... Tai, žinoma, yra vietos valdžios uždavinys, ir mes turime būti tam pasiruošę. Ar mes dabar pasiruošę? Taip, mes pasiruošę, bet nenoriu, kad tai kada nors įvyktų“, – sakė R. Charčenko.
Laikinoji merė įsitikinusi, kad tie, kurie 2022-aisiais nepaliko miesto, liks Zaporižioje tol, kol leis saugumo situacija.
„Manau, kad žmonės, nusprendę likti 2022-ųjų kovą, bus mieste tol, kol bus viskas gerai su būstu, darbu ir kol jie jausis naudingi ir reikalingi. Tai „plieniniai“ žmonės, tai žmonės, kurie gali miegoti dvi valandas, eiti į smūgių vietas, likviduoti padarinius, o po to dar eiti į darbą“, – kalbėjo R. Charčenko.
Laikinoji merė tvirtina, kad kol kas masinio gyventojų bėgimo iš miesto nėra. Pasak jos, iš Zaporižios kasdien kursuoja evakuaciniai traukiniai, tačiau jie kol kas nėra paklausūs tarp gyventojų.
18:15 | Scholzas: Rusija negali primesti taikos sąlygų kare Ukrainoje
Kyjive viešintis Vokietijos kancleris Olafas Scholzas pirmadienį pareiškė, kad Rusijai per bet kokias derybas negalima leisti diktuoti taikos sąlygų, kuriomis turi būti užbaigtas karas Ukrainoje.
O. Scholzas nurodė, kad siekiant „sąžiningos, teisingos ir ilgalaikės taikos“ jokie sprendimai neturi priimami be Kyjivo, o visos šalys turi laikytis požiūrio, kad be Ukrainos negalima spręsti jokių su šia valstybe susijusių klausimų.
Pasak kanclerio, Rusijos smūgiai energetikos infrastruktūrai Ukrainoje rodo, kad prezidentas Vladimiras Putinas „nori, kad žmonės žiemą sušaltų“.
„Rusija toliau kryptingai ir negailestingai taikosi į Ukrainos energetikos infrastruktūrą. Putinas nori sušaldyti žmones“ bei pakenkti ekonomikai, teigė O. Scholzas.
„Neleisime, kad jo ciniški skaičiavimai suveiktų“, – pridūrė jis.
18:00 | Kyjive lankantis O. Scholzui, V. Zelenskis prašo daugiau oro gynybos sistemų
Kyjive lankantis Vokietijos kancleriui Olafui Scholzui, Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ragino tiekti jo šaliai daugiau oro gynybos sistemų. „Kaip tik dabar ieškome apsaugos 20 specialių objektų. Dėl intensyvių (Rusijos) raketų smūgių apsaugos neužtenka“, – sakė V. Zelenskis bendroje spaudos konferencijoje. Jis nenorėjo pateikti detalių apie objektus, kuriems reikalinga apsauga. Tačiau tai Kyjivui esą yra labai rimtas klausimas.
V. Zelenskis prieš tai pabrėžė Vokietijos indėlį tiekiant tokias oro gynybos sistemas, kaip „Patriot“, „Iris-T“ ir kitas. „Būtent Vokietija suteikė Ukrainai didžiąją dalį oro gynybos sistemų“, – kalbėjo prezidentas ir dar kartą padėkojo O. Scholzui ir Vokietijai už šią pagalbą. „Tai istorinis Vokietijos indėlis saugant gyvybes“, – pridūrė jis.
Vis dėl to, pasak V. Zelenskio, Rusijos atakos reikalauja tolesnių tiekimų. Jis prisiminė Rusijos dronų ataką Ternopilyje Vakarų Ukrainoje praėjusią naktį, per kurią žuvo vienas žmogus ir trys buvo sužeisti.
V. Zelenskis, turėdamas omenyje būsimą valdžios pasikeitimą JAV, paragino apskritai nemažinti paramos. „Mums principo reikalas yra, kad Vokietija, kaip lyderė, jos nemažintų ir kitais metais, nemažintų ir finansinės paramos – tai bus teisingas signalas visiems mūsų partneriams“, – akcentavo V. Zdelenkis.
O. Scholzas pirmadienį antrą kartą nuo karo pradžios prieš daugiau kaip pustrečių metų atvyko į Ukrainą.
17:47 | Scholzas Kyjive: Ukraina gali pasikliauti Vokietija
Vokietijos kancleris Olafas Scholzas per savo vizitą Kyjive pažadėjo Ukrainai „nepalaužiamą paramą“ jos gynybinėje kovoje su Rusija. Svarbiausia žinia yra: „Vokietija tvirtai remia Ukrainą. Mes sakome, ką darome ir darome, ką sakome“, – po susitikimo su prezidentu Volodymyru Zelenskiu bendroje spaudos konferencijoje kalbėjo O. Scholzas.
Ukraina gali pasikliauti Vokietija, pažymėjo kancleris. Parama esą nemažės. O. Scholzas paskelbė, kad Ukrainai ir kitais metais bus teikiama karinė pagalba. Jis minėjo oro gynybą, haubicas, kovinius bei žvalgybinius dronus ir artilerijos amuniciją.
„Čia, Kyjive, šiandien labai aiškiai sakau Putinui: esame ištvermingi. Remsime Ukrainą tiek, kiek reikės“, – teigė O. Scholzas. Visi nori, kad brutalus karas baigtųsi. „Nepalaužiama parama“ yra viena medalio pusė, tęsė kancleris. Kita yra ieškoti būdų, kaip pasiekti teisingą ir ilgalaikę taiką Ukrainoje.
17:29 | Vokietijos vyriausybė planuoja modernizuoti „Taurus“ sparnuotąsias raketas
Vokietijos vyriausybė planuoja modernizuoti Bundesvero sparnuotąsias raketas „Taurus“. Tam numatyta skirti 829,8 mln. eurų, sakoma Finansų ministerijos laiške Bundestago Biudžeto komitetui. Komitetas turi pritarti lėšų skyrimui.
Žinių žurnalo „Politico“ duomenimis, kalbama apie 479 sparnuotąsias raketas „Taurus“. Jos ateityje turėtų gebėti ilgai skristi žemame aukštyje bei pasiekti taikinį ir esant vietiniams GPS trikdžiams.
Vokietijoje jau seniai vyksta diskusijos dėl „Taurus“ raketų perdavimo Rusijos užpultai Ukrainai. Kancleris Olafas Scholzas nenori jų tiekti. Kyjivas raketų, kurių veikimo nuotolis siekia 500 km, prašo nuo 2023 m. gegužės.
16:58 | Nuo kitų metų pradžios Ukraina taps visateise TBT nare
23-ojoje Tarptautinio baudžiamojo teismo (TBT) valstybių narių asamblėjos sesijoje Ukraina dalyvauja stebėtojos teisėmis. Visateisio dalyvio teises Asamblėjoje ji įgis, kai 2025 metų sausio 1 dieną oficialiai taps valstybe nare.
Tai patvirtino TBT atstovas spaudai Fadi El Abdallah išskirtiniame komentare „Ukrinform“ korespondentui Hagoje.
„Ukraina ratifikavo Romos statutą... Dabartinėje TBT Asamblėjos sesijoje Ukraina ir kitos valstybės stebėtojos gali dalyvauti posėdžiuose, tačiau negali dalyvauti priimant sprendimus. Nuo kitų metų sausio 1 dienos Ukraina galės naudotis visomis savo teisėmis“, – sakė jis.
Gruodžio 2-7 dienomis Hagoje vyksta 23-oji TBT valstybių narių asamblėjos sesija. Rugpjūčio 21 dieną Ukrainos Aukščiausioji Rada priėmė prezidento Volodymyro Zelenskio inicijuotą teisės aktą dėl Romos statuto ir jo pataisų ratifikavimo.
Spalio mėnesį prezidento kanceliarijos vadovo pavaduotoja Iryna Mudra JT sekretoriatui pateikė Ukrainos ratifikavimo dokumentą, taip patvirtindama visišką šalies integraciją į TBT sistemą.
Visateisė narystė leis Ukrainai aktyviai dalyvauti TBT sprendimų priėmimo procesuose, įskaitant rinkimus ir pataisas, taip dar labiau sustiprinant jos įsipareigojimą vykdyti tarptautinį teisingumą ir atskaitomybę.
16:30 | Rusija: Vakarų šalys nori paliaubų Ukrainoje, kad galėtų geriau apginkluoti jos pajėgas
Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas pirmadienį apkaltino Vakarų šalis, esą jos nori paliaubų Ukrainoje, kad galėtų apginkluoti Kyjivą pažangiais ginklais.
Vakarų šalys „pradeda kalbėti apie paliaubas, kad suteiktų Ukrainai atokvėpį ir galėtų dar kartą aprūpinti Ukrainą moderniais tolimojo nuotolio ginklais. Tai, žinoma, nėra kelias į taiką“, per susitikimą su Maskvoje viešinčiu Vengrijos užsienio reikalų ministru Peteriu Szijjarto (Pėteriu Sijartu) sakė S. Lavrovas.
14:57 | „Nesuprantu, kaip mes išvis išsilaikom“: Ukrainos atsargos generolas-majoras apie korupciją šalyje
Verslas šalyje jau „nuleidžia rankas“ dėl korupcijos ir vis mažiau padeda kariuomenei. „Korupcija pas mus paprasčiausiai visur ir ji globali“, – UNIAN cituojamas atsargos generolas-majoras D. Marčenka.
„Paprasčiausiai globali korupcija visur. Aš nesuprantu, kaip mes išvis dar laikomės tokiomis sąlygomis. Mykolajive verslui jau svyra rankos. Jeigu anksčiau jie labai padėjo kariuomenei, tai dabar kai skambinu ir sakau – žiūrėk, reikia padėti brigadai, tai man jis atsako: „viskas, aš daugiau nepadėsiu, mane melžia, man kelia riziką, o aš dabar tik vieno noriu – uždaryti verslą, viską parduoti ir išvažiuoti į užsienį, dirbti ten. Tai nusivylimas, žmonėms svyra rankos. Karo pradžioje mes kariavome, mes mušėmės, rodėme iniciatyvą, turėjome tikslą ir matėme, už ką. O dabar kas vyksta, tai normaliems žmonėms svyra rankos“, – aiškino jis.
D. Marčenka yra gyva Ukrainos kariuomenės legenda. 2014-aisiais desantininkas dalyvavo žvalgybinėse karinėse operacijose Kryme ir Ukrainos rytuose, o taip pat buvo vienas iš „kiborgų“ – ukrainiečių desantininkų, gynusių Donecko oro uostą.
Nuo 2015-ųjų kariuomenėje buvo atsakingas už materialinį aprūpinimą, būtent jį Ukrainos žiniasklaida vadina vienu iš pagrindinių žmonių, kurie padėjo reformuoti kariuomenės inventoriaus tiekimą.
2019-aisiais jam pačiam buvo pateikti kaltinimai korupcija, paskirtas areštas, bet vėliau tyrimas buvo nutrauktas.
2022-aisiais jis sėkmingai vadovavo Mykolajivo gynybai, atlaikė Rusijos pajėgų šturmą.
2024-ųjų lapkritį jis išėjo į atsargą dėl sveikatos problemų.
13:11 | Kardinalūs pokyčiai: Zelenskis pripažino, kad kariuomenė negali atkovoti Rusijos okupuotų teritorijų
Interviu „Kyodo News“ V. Zelenskis pareiškė, kad šalies kariuomenė neturi reikiamų jėgų, kad susigrąžintų prarastas teritorijas. Jo teigimu, karas pasiekė „sunkų periodą“, o Rusija aktyviai puola Donbase. Anot jo, todėl reikia ieškoti diplomatinio, o ne karinio sprendimo.
Nepaisant to, jis patikino, kad apie kapituliaciją nėra ir kalbos, paragino kviesti Ukrainą į NATO.
Anksčiau V. Zelenskis nuolat kartojo, kad Ukraina turi kovoti tol, kol susigrąžins visas savo teritorijas pagal 1991-ųjų sienas, įskaitant dar 2014-aisiais Rusijos okupuotą Krymo pusiasalį.
Pastarosiomis savaitėmis tiek V. Zelenskis, tiek Ukrainos valdžios aparato atstovai pripažino, kad pasiekti karinėmis priemonėmis dabartinėmis sąlygomis tai būtų faktiškai neįmanoma.
„Mums trūksta jėgų, kad susigrąžintume Krymą. Mūsų kariuomenei dabar trūksta jėgų, taip ir yra. Taip, reikia ieškoti diplomatinio sprendimo. Tačiau tik po to, kai mes suprasime, kad esame tiek stiprūs, kad jie nepradės naujos agresijos, tada bus galima galvoti apie naujus diplomatinius žingsnius“, – pareiškė V. Zelenskis interviu.
Pirmadienį netikėto vizito į Ukrainą atvyko Vokietijos kancleris O. Scholzas. Oficialiai buvo teigiama, kad jis atvyko su tikslu paskelbti apie paramą ir „atvežti palaikymą Ukrainai“, tačiau „Bild“ teigimu, Vokietijos lyderis atvažiavo į Ukrainą „sužinoti, kiek nusileisti yra linkęs V. Zelenskis derybų su Rusija metu“.
11:51 | Zelenskis: jau yra nukautų Šiaurės Korėjos karių, jie taps „patrankų mėsa“
Kai kurie Šiaurės Korėjos kariai, dislokuoti kovoti už Rusiją, jau žuvo, sekmadienį interviu Japonijos naujienų agentūrai „Kyodo“ teigė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, neatskleisdamas jų skaičiaus.
10:48 | Rusijos dronui pataikius į gyvenamąjį namą Ternopilyje žuvo vienas žmogus
Per naktinį Rusijos dronų smūgį gyvenamajame name Ternopilyje kilo gaisras, per kurį žuvo žmogus, pirmadienį pranešė vietos pareigūnai.
Ternopilio meras Serhijus Nadalis sakė, kad dronas pataikė į viršutinį daugiabučio namo aukštą. Per kelis aukštus siautėjęs gaisras apgadino kitus butus.
Valstybinė nepaprastųjų situacijų tarnyba pranešė, jog atakos metu žuvo mažiausiai vienas žmogus, o dar trys buvo sužeisti.
Įvykio vietoje visą naktį dirbo gelbėtojai, o daugiabučio gyventojams buvo suteiktas laikinas apgyvendinimas.
„Gydytojai daro viską, kas įmanoma, kad išgelbėtų sužeistuosius“, – nurodė miesto meras.
Prieš karą Vakarų Ukrainoje esančiame Ternopilyje gyveno apie 225 tūkst. žmonių. Įsikūręs už 100 km nuo fronto linijos, jis nėra dažnas Rusijos atakų taikinys.
08:53 | Scholzas pirmą sykį per kelerius metus atvyko į Kyjivą derybų su Zelenskiu
Vokietijos kancleris Olafas Scholzas pirmą kartą per pustrečių metų atvyko į Kyjivą derybų su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu, jo vizitas saugumo sumetimais iš anksto nebuvo paskelbtas.
Atvykęs Vokietijos vadovas paskelbė apie papildomą ginklų pristatymą Ukrainos gynybai nuo Rusijos iki gruodžio pabaigos už 650 mln. eurų.
„Norėčiau aiškiai pasakyti, kad Vokietija išliks stipriausia Ukrainos rėmėja Europoje“, – sakė specialiu traukiniu į Ukrainos sostinę vykęs O. Scholzas.
Pastarąjį kartą O. Scholzas lankėsi šalyje 2020 m. birželio mėnesį.
Jis pažadėjo, kad didžiausia Ukrainos rėmėja Europoje iki metų pabaigos suteiks su Rusijos invazija kovojančiai šaliai papildomos karinės paramos už 650 mln. eurų.
„Šiąnakt keliavau į Kyjivą: traukiniu per šalį, kuri jau daugiau kaip 1 tūkst. dienų ginasi nuo Rusijos agresijos karo“, – rašė O. Scholzas socialiniame tinkle „X“.
Pareiškime jis pridūrė, kad „Ukraina didvyriškai ginasi nuo negailestingo Rusijos agresijos karo“.
O. Scholzas, kurio vasarį laukia nauji rinkimai, nurodė, kad jo vizito tikslas – išreikšti solidarumą su Ukraina.
„Norėčiau būdamas čia aiškiai pasakyti, kad Vokietija išliks tvirčiausia Ukrainos rėmėja Europoje“, – sakė kancleris.
„Susitikime su prezidentu Volodymyru Zelenskiu paskelbsiu apie tolesnę 650 mln. eurų vertės karinę įrangą, kuri bus pristatyta gruodžio mėnesį, – nurodė jis. – Ukraina gali pasikliauti Vokietija – mes sakome, ką darome. Ir darome tai, ką sakome.“
07:40 | Ukrainos pajėgos perėmė apie 20 dronų, kėlusių grėsmė Kyjivui
Naktį Ukrainos gynėjai aptiko ir numušė apie 20 Rusijos dronų, kėlusių grėsmę Kyjivui, „Telegram“ kanale pranešė Kyjivo miesto karinė administracija.
„Sostinėje oro antskrydžio pavojus truko keturias su puse valandos. Daug dronų skrido bangomis iš įvairių krypčių“, – parašė Serhijus Popko. Jo teigimu, Ukrainos gynybos pajėgos įvairiais metodais aptiko ir perėmė priešo nepilotuojamus orlaivius, sostinėje žalos ar aukų nebuvo, pranešimai atnaujinami ir tikslinami.
07:26 | Zelenskis apie NATO klausimą: nesu tikras, ar Putinas tai supranta
Tai, kad į NATO neįmanoma pakviesti Ukrainos be okupuotos teritorijos V. Zelenskis pažymėjo sekmadienį kalbėdamas Kyjive. Jis pažymėjo, jog Ukraina niekada teisiškai nepripažins Rusijos įvykdytos teritorijų okupacijos.
„Aš nesu tikras, kad Putinas supranta, tačiau noriu, kad civilizuotas pasaulis iš esmės tai suprastų“, – „Meduza“ cituojamas Ukrainos prezidentas.
Tuo pačiu jis pažymėjo, jog Kyjivas puikiai supranta, jog NATO penktasis straipsnis negali galioti karo metu visai Ukrainos teritorijai. Savaitgalį kalbėdamas su „Sky News“ V. Zelenskis aiškino, kad „karštąją karo su Rusija fazę“ galima užbaigti jeigu Kyjivo kontroliuojama teritorija patektų po NATO skydu, o prarastas Rusijai teritorijas Ukraina bandytų atsiimti politiniu keliu ateityje.
tuo tarpu kacapai Sirijoje tampą gruz200 o Asadas pilnai prišiktais pampersais pabėgo į Maskvą! Seno pirdylos pucino imperija byra!
Šlovė Sirijai!
