V. Orbanas nerimsta: grasina, kad blokuos sprendimus dėl skiriamos paramos Ukrainai
Vengrijos ministras pirmininkas Viktoras Orbanas toliau šantažuoja Europos Sąjungą (ES), rašo UNIAN.
Teigiama, kad šįkart V. Orbanas parašė laišką Europos Vadovų Tarybos pirmininkui, kuriame grasina blokuoti visą ES skiriamą paramą Ukrainai, rašo „Politico“.
“ Europos Vadovų Taryba turi įvertinti dabartinės politikos įgyvendinimą ir veiksmingumą Ukrainos atžvilgiu, įskaitant įvairias pagalbos programas“, – sakoma V. Orbano laiške.
Ukrainos gynybos ministras: per šešias savaites – beveik 36 tūkst. nukautų rusų karių
Ukrainos gynybos ministras Rustemas Umerovas teigė, kad Rusijos Federacija per pastarąsias 6 savaites kare neteko beveik 36 tūkst. karių.
UNIAN rašo, kad Ukrainos gynybos ir saugumo pajėgos išstūmė Rusijos karo laivus iš Juodosios jūros ir palaipsniui atkuria laivybos laisvę.
„Rusija neabejotinai neketina sustoti. Vienintelė kalba, kurią gali suprasti Maskva, yra jėgos panaudojimas. Ir mes šią kalbą išmokome labai puikiai“, – kalbėjo R. Umerovas.
Gynybos ministras taip pat atkreipė dėmesį, kad Vakarų perduoti ginklai leidžia pakeisti situaciją karo fronte.
„Mūsų žmonės laukia galimybės susigrąžinti savo namus. Atstatyti savo namus. Ir vėl susitikti su savo šeimos nariais“, – sakė Ukrainos atstovas.
Italijos premjerė: „Rusijai užtenka tik išvesti savo karius“
Italijos ministrė pirmininkė Giorgia Meloni trečiadienį teigė, kad Rusijos diktatoriui Vladimirui Putinui virtualiai dalyvauti G–20 aukščiausiojo lygio susitikime buvo lengva, nes jam nereikėjo išvykti iš Maskvos, sakė G. Meloni, kuri taip pat dalyvavo šiame virtualiame susitikime.
G. Meloni palankiai įvertino V. Putino pasiūlymą siekti taikos Ukrainoje, tačiau pridūrė, kad „neturime pamiršti, jog Ukrainoje yra agresorius ir šalis buvo užpulta“.
„Rusijai užtenka tik išvesti savo karius iš užimtos teritorijos“, – pridūrė ji.
V. Putinas nenuvyko į praėjusius du nevirtualius G-20 susitikimus – rugsėjį Indijoje ir pernai Indonezijoje – vietoje savęs pasiųsdamas užsienio reikalų ministrą Sergejų Lavrovą.
Tarptautinis Baudžiamasis Teismas (TBT) šiais metais išdavė arešto orderį V. Putinui dėl neteisėto ukrainiečių vaikų deportavimo ir nuo to laiko Rusijos lyderis retai išvyksta į užsienį.
G-20 sudaro 19 didžiausių pasaulio ekonomikų ir Europos Sąjunga bei Afrikos Sąjunga.
Suomija teigia uždarysianti visus sienos perėjimo punktus su Rusija
Suomijos ministras pirmininkas trečiadienį pareiškė, kad šalis uždarys visus, išskyrus šiauriausią sienos su Rusija perėjimo punktą, dėl padidėjusio migrantų srauto, kurį, Suomijos teigimu, Rusija sąmoningai stumia prie sienos.
Nuo rugpjūčio pradžios apie 700 prieglobsčio prašytojų be vizų atvyko į Suomiją per jos rytinę sieną.
„Šiandien vyriausybė nusprendė uždaryti daugiau pasienio kontrolės punktų. Veiks tik Raja-Jooseppi pasienio kontrolės punktas“, – spaudos konferencijoje sakė ministras pirmininkas Petteri Orpo.
Suomija praėjusią savaitę dėl migrantų antplūdžio iš Rusijos uždarė pusę iš aštuonių sienos perėjimo punktų.
„Deja, šiomis priemonėmis šio reiškinio sustabdyti nepavyko“, – sakė P. Orpo.
Vyriausybė teigė, kad „akivaizdu, jog užsienio pareigūnai ir kiti subjektai atliko tam tikrą vaidmenį palengvinant sieną kertančių asmenų atvykimą į Suomiją“.
„Situacija taip pat susijusi su tarptautiniu nusikaltimu“, – teigiama vyriausybės pareiškime.
Spalio pradžioje Suomijos sienos apsaugos tarnybai pradėjo kelti nerimą pasikeitusi Rusijos politika, pagal kurią migrantams leidžiama kirsti Suomijos sieną neturint tinkamų kelionės dokumentų.
„Tai sistemingi ir organizuoti Rusijos pareigūnų veiksmai“, – pirmadienį sakė P. Orpo.
P. Orpo pavadino „migracijos instrumentalizavimą“ bandymu „daryti įtaką vidaus padėčiai ir sienų saugumui Suomijoje ir ES“.
Suomijos vidaus reikalų ministerija trečiadienį pareiškė, kad migrantų iš Rusijos antplūdis „kelia rimtą grėsmę nacionaliniam saugumui ir viešajai tvarkai“.
„Nepritariame tokiems veiksmams“, – sakė P. Orpo.
Sienos perėjimo punktai bus uždaryti nuo penktadienio iki gruodžio 23 dienos.
Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė spaudai Marija Zacharova atmetė kaltinimus, kad Rusija sąmoningai stumia migrantus prie Suomijos sienos.
„Suomijos pareigūnai pradeda netaktiškai teisintis, taip kurstydami rusofobiškas nuotaikas“, – sakoma jos pareiškime.
Suomijos santykiai su savo rytine kaimyne pasidarė įtempti nuo 2022 metų vasario, kai Maskva įsiveržė į Ukrainą. Nuo to laiko Helsinkis atsisakė dešimtmečius trukusio karinio neprisijungimo ir balandį įstojo į Aljansą.
O. Scholzas paragino V. Putiną nutraukti puolimą Ukrainoje
Vokietijos kancleris Olafas Scholzas trečiadienį pareiškė, kad paragino Vladimirą Putiną nutraukti Maskvos pradėtą karą Ukrainoje ir išvesti visus karius iš šalies.
Rusijos prezidentas pirmą kartą nuo konflikto pradžios vaizdo ryšiu kalbėjo virtualiame Didžiojo dvidešimtuko (G-20) lyderių susitikime.
„Paraginau prezidentą (Vladimirą) Putiną nutraukti puolimą prieš Ukrainą ir išvesti karius iš Ukrainos teritorijos, kad šis karas pagaliau baigtųsi“, – spaudos konferencijoje sakė O. Scholzas.
Ukrainos kariuomenė: sudavus smūgį per ceremoniją žuvo dešimtys rusų jūrų pėstininkų
Praėjusią savaitę per apdovanojimų ceremoniją okupuotoje Donecko srityje nuo ukrainiečių smūgio žuvo kelios dešimtys rusų jūrų pėstininkų, trečiadienį pranešė Ukrainos kariuomenės strateginės komunikacijos padalinys.
Padalinys patvirtino įvykus smūgį prieš jūrų pėstininkus ir teigė, kad „rusų propagandistai tvirtina, jog per smūgį sunaikinta iškart kelios dešimtys okupantų“.
Pasak ukrainiečių portalo „The Kyiv Independent“, išvakarėse Ukrainos 59-osios brigados vadas Robertas Brovdis pranešė, kad žuvo 25 rusų jūrų pėstininkai ir daugiau kaip 100 buvo sužeisti.
Kaip pranešama, smūgis surengtas tuo metu, kai Rusijos 810-osios jūrų pėstininkų brigados nariai dalyvavo apdovanojimų ceremonijoje netoli Starobeševės, Donecko srityje, Rusijos raketinių pajėgų ir artilerijos dienos proga.
Maskva detaliau nekomentavo šio incidento, bet rusų žiniasklaida skelbė apie vienos aktorės, pasak ukrainiečių, pasirodžiusios toje ceremonijoje, žūtį.
Bidenas ir Xi Jinpingas praleis susitikimą, kur kalbą sakys Putinas
Trečiadienį Indijos Ministras Pirmininkas Narendra Modi rengia virtualų 20 grupės vadovų susitikimą, tačiau jame nedalyvaus Kinijos Prezidentas Xi Jinpingas ir JAV vadovas Joe Bidenas.
Kinijos užsienio reikalų ministerija antradienį skelbė, kad premjeras Li Qianas dalyvaus minėtame virtualiame susitikime vietoje Xi Jinpingo.
Teigiama, kad organizuojamas virtualus susitikimas rengiamas praėjus dienai po to, kai N. Modi savo ruožtu praleido kitą virtualų susitikimą su besiformuojančios rinkos ekonomikos šalių vadovais. Šiame susirinkime taip pat dalyvavo ir Xi Jinpingas, aptarta situacija dėl Izraelio ir „Hamas“ konflikto.
Remiantis Indijos žiniasklaidoje pasirodžiusia informacija, šiame susirinkime tąkart dalyvavo Indijos užsienio reikalų ministras Subrahmanyamas Jaishankaras.
Indijos užsienio reikalų sekretorius Vinay Kwatra antradienį teigė, kad trečiadienį vyksiančiame virtualiame susitikime dalyvaus „didžioji dauguma“ G 20 vadovų, be to, priduriama, kad Rusijos diktatorius šio susitikimo metu kreipsis į pasaulio lyderius.
Tačiau pastebima, kad minėtame susitikime nedalyvaus nei Kinijos lyderis Xi Jinpingas, nei JAV prezidentas Joe Bidenas.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis praėjusią savaitę optimistiškai įvertino neseniai įvykusį JAV prezidento Joe Bideno ir jo kolegos iš Kinijos Xi Jinpingo susitikimą.
„Suprantame, kad šis faktas, t. y. jų susitikimas, yra mums naudingas“, – Kyjive žurnalistams sakė V. Zelenskis po JAV ir Kinijos vadovų derybų Kalifornijoje, kuriose jie susitarė atkurti karinius ryšius.
Kinija atsisakė pasmerkti Rusijos invaziją į Ukrainą ir nuo karo pradžios 2022-ųjų vasarį sustiprino ekonominį bendradarbiavimą ir diplomatinius ryšius su Maskva.
Tuo tarpu Jungtinės Valstijos, teikdamos daugybę finansinės ir karinės paramos paketų, vadovavo Vakarų paramai Ukrainai mūšio lauke.
V. Zelenskio patarėjas Mychaila Podoliakas anksčiau ketvirtadienį išreiškė atsargų optimizmą dėl Xi Jinpingo ir Joe Bideno susitikimo, kurį aptemdė JAV prezidento žodžiai, kad Kinijos lyderis yra diktatorius.
Šis susitikimas „yra puikus signalas pasauliui – dialogas, o ne konfrontacija, nauja pasaulinė tvarka, būtinai reikalingos taisyklės, stabilumas ir nuspėjamumas“, – socialinėje žiniasklaidoje pareiškė M. Podoliakas.
V. Zelenskis sakė negalįs patvirtinti, kad J. Bidenas ir Xi Jinpingas aptarė konfliktą Ukrainoje, tačiau žurnalistams sakė, kad kažkokiu būdu klausimas apie beveik dvejus metus trunkančią Rusijos invaziją buvo iškeltas.
Zelenskis pripažino: Ukrainos gynėjai susiduria su sudėtingomis sąlygomis
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pripažino, kad šalies gynėjai mūšio lauke susiduria su sudėtingomis sąlygomis, ypač kai kuriose rytinio fronto dalyse.
Kaip rašo „SkyNews“, rusų kariai rudenį prdėjo puolimą palei rytinę fronto liniją, tikėdamiesi pasistūmėti link suniokoto Avdijivkos miesto, taip pat aplink šiaurės rytuose esančius Lymano ir Kupjansko miestus.
„Sudėtingos oro sąlygos, sudėtinga gynyba Lymano, Bachmuto, Donecko ir Avdijivkos frontuose“, – „Telegram“ paskyroje“ rašė V. Zelenskis.
Tačiau prezidentas pridūrė, kad Ukrainos pajėgos pietinėje fronto dalyje vis dar vykdo kontrpuolimą.
Publikacijoje pastebima, kad Ukrainos gynėjai susiduria su itin šaltomis oro sąlygomis, manoma, kad tolimesnės operacijos mūšio lauke gali būti dar labiau apsunkintos.
ES skyrė Ukrainai dar vieną makrofinansinės paramos dalį – 1,5 mlrd. eurų
Europos Komisija trečiadienį patvirtino dar vieną Europos Sąjungos makrofinansinės paramos Ukrainai išmoką – 1,5 mlrd. eurų iš 2023 metais numatyto 18 mlrd. eurų sumos paketo.
Lėšos skiriamos kaip ilgalaikė lengvatinė paskola 35 metų laikotarpiui, o ši išmoka yra priešpaskutinį šiais metais.
Išmokos gavimą netrukus patvirtino Ukrainos finansų ministerija.
„Šiandien skiriame dar 1,5 mlrd. eurų. Mūsų parama Ukrainai šiuo metu pasiekė 85 mlrd. eurų“, – „X“ socialiniame tinkle parašė Europos Komisijos vadovė Ursula von der Leyen (Urzula fon der Lajen).
Ji taip pat pristatė tolesnės finansinės paramos Ukrainai planus – iki 2027-ųjų skirti 50 mlrd. eurų.
Ukraina: Nyderlandai sugrąžins skitų auksą iš Krymo
Nyderlandai sugrąžins Ukrainai senovines Krymo skitų vertybes, laikytas nuo 2014 metų, kai Rusija neteisėtai atplėšė šį pusiasalį nuo Ukrainos ir jį aneksavo, trečiadienį paskelbė ukrainiečių Kultūros ministerija.
Ukrainos kultūros ministras Rostyslavas Karandjejevas pasirašė galutinį susitarimą su Amsterdamo universiteto bibliotekos direktoriaus pareigas einančiu Fredu Weermanu dėl vertybių sugrąžinimo, savo interneto svetainėje paskelbė ministerija.
„Skitų auksu“ vadinamos vertybės buvo paskolintos Allardo Piersono muziejui Amsterdame prieš pat Maskvai 2014 metais aneksuojant Krymą.
Tiek Kyjivas, tiek keturi okupuotame Kryme esantys muziejai reikalavo, kad pasibaigus parodai Amsterdame vertybės būtų grąžintos jiems, tačiau Allardo Piersono muziejus pareiškė, kad to nedarys, kol teisėjas nenuspręs, kuriai šaliai jos turėtų atitekti.
Kol vyko teismai, muziejus laikė eksponatus saugykloje.
Birželį Nyderlandų Aukščiausiasis Teismas po beveik dešimtmetį trukusios teisinės kovos nusprendė, kad neįkainojama Krymo aukso kolekcija turi būti perduota Ukrainai.
Žiniasklaida: prieš maištą Prigožinas sukūrė planą atgauti Putino palankumą
Buvęs Rusijos privačios karinės bendrovės „Wagner“ vadas Jevgenijus Prigožinas rezgė planą susigrąžinti Rusijos prezidento Vladimiro Putino palankumą. Kaip skelbia nepriklausomas rusų leidinys „The Moscow Times“, J. Prigožinas dar prieš savo surengtą sukilimą planavo kalbėti per apskritojo stalo posėdį Valstybės Dūmoje.
Rusija skelbia apie krizę Arkties pasienyje su Suomija
Rusija trečiadienį pranešė, kad viename iš jos kontrolės punktų Arkties ir Suomijos pasienyje, kur, pasak jos, šimtai migrantų įstrigo šaltyje, susidarė kritinė humanitarinė situacija.
Suomijos visuomeninio transliuotojo YLE duomenimis, nuo lapkričio prie sienos iš Rusijos atvyko daugiau kaip 500 prieglobsčio prašytojų, daugiausia iš Irako, Jemeno, Somalio ir Sirijos.
Helsinkis apkaltino Maskvą, kad ji tyčia stumia migrantus į Arkties regioną, bet Rusija tai neigia.
„Pasienyje su Suomija, Salos kontrolės punkte, susidarė padėtis, kurią galima pavadinti humanitarine krize“, – sakė su Suomija besiribojančios Rusijos Murmansko srities gubernatorius Andrejus Čibisas.
„Apie 300 žmonių iš daugiau nei 10 užsienio šalių laukia ne kelias valandas, o dienas, kad galėtų kirsti sieną“, – sakė jis.
Jis kaltino Suomiją, kad ši jų neįsileido.
Rusai fronte priversti imtis gudrybių
Kaip „Radio Svoboda“ pasakojo Ukrainos Tauridės gynybos pajėgų atstovas Oleksandras Štupunas, ties Avdijivka, kur rusams žiemos sąlygomis nėra galimybių užsimaskuoti, jie priversti imtis gudrybių.
„Tokiomis sąlygomis priešas griebiasi gudrybių, visų pirma apsimeta mirusiu arba prisidengia anksčiau likviduotų rusų karių lavonais“, – tvirtino O. Štupunas.
Be Avdijivkos, rusų pajėgos aktyviai veikia Marijinsko, Staromajorsko ir kai kurių kitų gyvenviečių apylinkėse.
Pasak Ukrainos ginkluotųjų pajėgų atstovo, šiomis dienomis rusų pajėgos vėl suintensyvino puolamąsias operacijas, kurių skaičius išaugo 30 proc.
Lenkijoje išardytas Rusijos šnipų tinklas
Lenkijoje išardytas Rusijos šnipų tinklas, kurio nariai, kaip rodo tyrimas, be kitų dalykų, rinko duomenis apie ypatingos svarbos infrastruktūrą, įskaitant karinius objektus ir jūrų uostus.
„Kaltinamieji, užsieniečiai iš už rytinės sienos, vykdė žvalgybinę veiklą, taip pat propagandinę veiklą prieš Lenkiją ir rengė diversinius veiksmus Rusijos žvalgybos naudai“, – pranešė Nacionalinė prokuratūra.
Tinklas veikė nuo šių metų sausio iki kovo Palenkės Bialoje, Chelme, Medykoje, Peremislyje, Žešuve, Varšuvoje ir kitose Lenkijos vietose.
16 asmenų kaltinami priklausymu organizuotai nusikalstamai grupei ir darbu užsienio žvalgybai, kenkiant Lenkijos interesams. 15 iš jų yra sulaikyti.
Lavrovas pagrasino rusifikuoti visas Rusijos Federacijos kaimynes
Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas paskelbė, kad Maskva yra suinteresuota, jog rusų kalba skambėtų visur, ir skatins tai valstybiniu lygmeniu. Jis pagrasino rusifikuoti visas Rusijos Federacijos kaimynines šalis.
Rusija sako sunaikinusi Ukrainos dronų, artėjusių prie Krymo
Rusija trečiadienį pareiškė, kad Juodojoje jūroje sunaikino keturis Ukrainos karinio jūrų laivyno dronus, artėjančius prie Krymo, ir numušė tris bepiločius orlaivius virš aneksuoto pusiasalio.
Ukraina siekia padidinti spaudimą Rusijos pajėgoms Juodojoje jūroje, rengdama dronų ir raketų atakas prieš karinius objektus pusiasalyje ir aplink jį.
„Vakarinėje Juodosios jūros dalyje buvo aptikti keturi bepiločiai Ukrainos karinių jūrų pajėgų laivai, plaukiantys Krymo pusiasalio link“, – sakoma Gynybos ministerijos pranešime.
Atskirame pareiškime teigiama, kad „budintys oro gynybos daliniai virš Krymo Respublikos teritorijos sunaikino tris Ukrainos bepiločius orlaivius“.
Baltieji rūmai: Iranas gali tiekti Rusijai balistines raketas, skirtas naudoti Ukrainoje
Baltieji rūmai antradienį išreiškė susirūpinimą, kad Iranas gali aprūpinti Rusiją balistinėmis raketomis jos karui prieš Ukrainą, nurodė JAV nacionalinio saugumo pareigūnas.
Nacionalinės saugumo tarybos atstovas spaudai Johnas Kirby pažymėjo, kad Iranas jau tiekia Rusijai dronus, valdomas bombas ir artilerijos šaudmenis. J. Kirby nurodė, kad spėjama, jog Teheranas planuoja žengti dar vieną žingsnį pagalbos Maskvai link.
Jis taip pat paminėjo rugsėjo mėnesį įvykusį susitikimą, kuriame iraniečiai priėmė Rusijos gynybos ministrą Sergejų Šoigu ir pademonstravo įvairias balistinių raketų sistemas. Šis susitikimas sukėlė Vašingtono susirūpinimą.
„Todėl esame susirūpinę, kad Iranas svarsto galimybę aprūpinti Rusiją balistinėmis raketomis, kurios būtų naudojamos Ukrainoje“, – žurnalistams teigė J. Kirby.
„Mainais už šią paramą Rusija Teheranui siūlo precedento neturintį bendradarbiavimą gynybos srityje, įskaitant raketas, elektroniką ir oro gynybą“, – pridūrė jis.
ISW: Rusijoje bandoma nuraminti isteriją
JAV Karo studijų instituto (ISW) analitikai naujausioje savo ataskaitoje rašo, kad Kremlius mėgina numalšinti „isteriją Rusijoje“ dėl Ukrainos operacijų kairiajame Dnipro upės krante Chersono srityje.
Rusijos gynybos ministras Sergejus Šoigu antradienį kreipėsi į Gynybos ministerijos kolegiją ir pareiškė, kad Rusijos pajėgos neva užkirto kelią visiems Ukrainos bandymams vykdyti sėkmingas „amfibines operacijas Chersono kryptimi“. Jis taip pat patikino, kad Rusija Ukrainai daro „kolosalius“ nuostolius.
Pasak ISW analitikų, tokiais S. Šoigu pareiškimais tikriausiai bandoma sumenkinti kai kurių Rusijos tinklaraštininkų susirūpinimą dėl Rusijos nesugebėjimo ryžtingai atremti Ukrainos atakas rytiniame Dnipro upės krante, „tačiau vargu ar jis nuramins vis augančius skundus Rusijos informacinėje erdvėje“.
Rusijos tinklaraštininkai ir toliau pripažįsta Ukrainos buvimą rytiniame Chersono srities krante ir skundžiasi, kad Rusijos pajėgos nepajėgia nuslopinti Ukrainos operacijų šioje srityje.
Pavyzdžiui, antradienį vienas Rusijos tinklaraštininkas pareiškė, kad Ukrainos pajėgos netoli Krynkų (30 km į šiaurės rytus nuo Chersono miesto ir 2 km nuo Dnipro upės) nukovė visą Rusijos puolimo grupę. O lapkričio 17 d. Rusijos šaltinis teigė, kad per Ukrainos smūgį žuvo 76 Rusijos kariai iš 35-osios motorizuotosios šaulių brigados 1-ojo bataliono.
Trečiasis pasaulinis karas vos po 6–10 metų: ekspertai pasakė, kam ruošiasi Rusija
Jei Rusija nepatirs karinio pralaimėjimo Ukrainoje ir nepradės vidinių politinių permainų, per 6–10 metų ji visiškai atsigaus po Ukrainoje patirtų nuostolių. Be to, atsižvelgiant į Rusijoje vykstančius procesus, ji tuomet bus pajėgi padidinti savo karinį potencialą iki tokio lygio, kad galės pradėti plataus masto karą prieš NATO.
Rusų nuostoliai
Ukrainos oro pajėgos trečiadienį pranešė, kad per praėjusią naktį buvo sunaikinti visi 14 rusų paleistų dronų.
Dronai numušti Dnipropetrovsko, Zaporižios, Kyjivo, Žytomyro, Vinycios ir Chmelnyckio srityse, sakoma socialiniame tinkle „Telegram“ paskelbtoje žinutėje.
Rusai taip pat paleido sparnuotąją raketą Ch-22, tačiau ji, pasak Ukrainos oro pajėgų, nepasiekė savo tikslo ir nukrito Zaporižios srityje atviroje vietovėje. Nukentėjo keletas privačių namų, bet sužeistųjų ir žuvusiųjų, preliminariais duomenimis, pavyko išvengti.
Ukrainiečiai numušė 14 rusų dronų
Nuo antradienio vakaro Ukrainos ginkluotosios pajėgos numušė 14 rusų paleistų dronų.
Tuo metu rusų paleista raketa Ch-22 nepasiekė taikinio, ji nukrito Zaporižios srityje atviroje teritorijoje, sprogimo banga apgadino privačius gyventojų namus.
CNN: „Wagner“ gavo nurodymus perduoti oro gynybos sistemas Iranui
JAV nacionalinio saugumo tarybos atstovas spaudai Johnas Kirby pranešė, kad, JAV žvalgybos žiniomis, „Wagner“ gavo nurodymus iš Kremliaus perduoti oro gynybos sistemas Iranui arba Libano teroristinei grupuotei „Hezbollah“. Pasak amerikiečių pareigūno, Vašingtonas stebės šios situacijos raidą.
„Esame pasirengę taikyti savo antiteroristines sankcijas Rusijos fiziniams ar juridiniams asmenims, vykdantiems šiuos destabilizuojančius pervedimus“, – patikino J. Kirby, skelbia CNN.
Jis taip pat pažymėjo, kad Maskvos ir Teherano, taip pat jo įgaliotinių bendradarbiavimas ginklų srityje toliau intensyvėja.
CNN pažymėjo, kad esama įrodymų, jog „Hezbollah“ ir „Wagner“ samdiniai vis labiau bendradarbiauja. Galimybė, kad „Hezbollah“ netrukus gali gauti naują priešlėktuvinės gynybos sistemą, atsirado baiminantis, kad kovotojai gali atidaryti naują frontą Izraelyje, kuris šiuo metu kovoja su „Hamas“ Gazoje.
Kremlius atsisako peržiūrėti malonės suteikimą kaliniams už dalyvavimą kare Ukrainoje
Kremlius trečiadienį pareiškė, kad nekeičia savo politikos, pagal kurią suteikia malonę kaliniams mainais už dalyvavimą kovose Ukrainoje, po to, kai vietos žiniasklaida pranešė, kad buvo paleistas „satanistas“ žudikas.
33-ejų Nikolajus Ogolobiakas buvo nuteistas 20 metų laisvės atėmimo bausme už 2008-aisiais įvykdytą ritualinę keturių paauglių žmogžudystę. Antradienį vietos žiniasklaida pranešė, kad anksčiau šį mėnesį jis buvo paleistas į laisvę po kovų Ukrainoje.
„Dabar visi labai atidžiai nagrinėja malonės sąrašus“, – žurnalistams sakė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas.
„Tačiau dar kartą kartoju, kad kalbame apie tam tikras sąlygas, susijusias su buvimu fronto linijoje“, – sakė jis ir pridūrė, kad šį tvarka nebuvo peržiūrėta.
Už šiurpias žmogžudystes, įvykdytas prieš 15 metų Rusijos Jaroslavlio srityje, N. Ogolobiakui ir dar šešiems kultu pasiskelbusios grupės nariams buvo skirtos ilgos laisvės atėmimo bausmės.
Kaip praneša rusų portalas „76“, bausmę kalėjime jis turėjo atlikti iki 2030 metų, tačiau praėjusių metų vasarį Rusijai pradėjus plataus masto invaziją į Ukrainą, N. Ogolobiakas buvo pašauktas į vieną iš Rusijos nusikaltėlių ir nuteistųjų batalionų „Štorm-Z“.
„Po sužeidimo jis yra neįgalus“, – portalui teigė jo tėvas.
Nepriklausomos kalinių teisių grupės vadovė Olga Romanova tvirtina, kad Rusija tikriausiai yra užverbavusi apie 100 tūkst. žmonių iš kalėjimų tam, kad jie dalyvautų kovose Ukrainoje.
Pasak Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio, Maskva dabar naudoja nuteistuosius, kad pakeistų didžiąją dalį kovose prarastų karių.
„Šiuo metu Rusijos kariuomenė pagrindiniu šaltiniu papildyti mūšio lauke patirtus nuostolius padarė kalinius“, – sakė jis trečiadienį vykusioje spaudos konferencijoje, remdamasis žvalgybos duomenimis.
Tokia praktika vertinama itin prieštaringai. Kiek anksčiau vietos žiniasklaida pranešė apie keletą sunkių nusikaltimų, įskaitant žmogžudystes, kuriuos buvo įvykdę iš fronto grįžę paleisti kaliniai.
Anksčiau šį mėnesį Kremlius pripažino, kad šio karo metu į frontą siunčiami kaliniai, tačiau pareiškė, kad nuteistieji gali „savo nusikaltimą išpirkti krauju mūšio lauke“.