Karas Ukrainoje. Šiaurės Korėjos kariai veržiasi į „mėsmalę“ Ukrainoje, nors supranta, kad gyvi negrįš: patys tai laiko išskirtine galimybe – žiniasklaida

Svarbiausios dienos naujienos:

Ukrainos kariuomenės operacija Kurske

(8 nuotr.)

Ukrainos kariuomenės operacija Kurske (nuotr. SCANPIX)

Ukrainos kariuomenės operacija Kurske (nuotr. SCANPIX)

Ukrainos kariuomenės operacija Kurske (nuotr. SCANPIX)

+4

Ukrainos kariuomenės operacija Kurske (nuotr. SCANPIX)

Ukrainos kariuomenės operacija Kurske (nuotr. SCANPIX)

Ukrainos kariuomenės operacija Kurske (nuotr. SCANPIX)

Ukrainos kariuomenės operacija Kurske (nuotr. SCANPIX)

Ukrainos kariuomenės operacija Kurske (nuotr. SCANPIX)

+4

19:06 | Žiniasklaida: Šiaurės Korėjos kareiviai veržiasi į karą su Ukraina, nors daugelis jų negrįš gyvi

Šiaurės Korėja nusiuntė į Rusiją tūkstančius jaunų kareivių, kurie priklauso elitinėms specialiosioms pajėgoms, tačiau, anot ekspertų, jie greičiausiai masiškai žus kare, kadangi neturi kovinės patirties, nepažįsta vietovės ir bus mesti į įnirtingiausias kautynes.

TAIP PAT SKAITYKITE:

Dauguma jų – paaugliai: Pietų Korėja paskelbė naujus duomenis apie Kim Jong Uno karius Rusijoje

Andrius Kubilius: Europa turi būti pasirengusi bet kokiai karinei agresijai

Rusai smogė į UNESCO įtrauktam pastatui Charkive

Kaip rašo leidinys „The Independent“, kuriuo remiasi UNIAN, buvę Šiaurės Korėjos kariškiai pažymi, kad šie kariai tikriausiai nesuvokia savo liūdnos ateities ir didžiuodamiesi laiko kelionę į Rusiją reta galimybe gerai užsidirbti, pirmą kartą pamatyti svetimą šalį ir pelnyti privilegijuotą padėtį savo šeimoms tėvynėje.

„Jie dar pernelyg jauni ir nesupranta, ką tai reiškia. Jie tiesiog laikys garbe tai, kad iš daugybės Šiaurės Korėjos kareivių buvo išrinkti vykti į Rusiją. Bet aš manau, kad daugelis jų vargu ar grįš į namus gyvi“, – sako Lee Woong-gilas, buvęs KLDR kariškis, pabėgęs į Pietų Korėją.

Savo ruožtu buvęs Šiaurės Korėjos armijos pirmasis leitenantas Ahn Chan-ilas mano, kad šiems kareiviams greičiausiai bus pasiūlyta įvairių paskatų, kurios pagerins jų socialinę padėtį, pavyzdžiui, narystė valdančiojoje Darbo partijoje ir teisė persikelti į Pchenjaną. Net į Rusiją išsiųstų karių šeimų nariai gali gauti tokių lengvatų, kaip kokybiški namai ar priėmimas į gerus universitetus.

„Šiaurės Korėjos kariai laiko kelionę į Rusiją vieną kartą gyvenime pasitaikančia galimybe“, – teigia Ahn Chan-ilas.

Nors dideli KLDR kariuomenės nuostoliai būtų rimtas politinis smūgis šalies vadovui Kim Jong-unui, ekspertai mano, kad diktatorius tai laiko būdu gauti užsienio valiutos ir užsitikrinti Rusijos paramą saugumo srityje.

„Kim Jong-unas ryžtasi didelei avantiūrai. Jei nebus daug aukų, jis tam tikru mastu gaus tai, ko nori. Tačiau viskas labai pasikeis, jei mūšyje žus daug jo karių“, - sako Ahn Chan-ilas.

Anksčiau televizijos kanalas CNN pranešė, kad dalis Šiaurės Korėjos kariškių jau yra Ukrainoje.

18:57 |  Zelenskis sako, kad Rusijos įtaka Sakartvele didėja

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis trečiadienį pareiškė, kad Rusijos įtaka Sakartvele didėja.

Jis tokią pastabą išsakė po to, kai Sakartvelo valdančioji partija „Sakartvelo svajonė“, kuri yra kaltinama nusigręžiant nuo proeuropietiško šalies kurso ir siekiant šalį vėl glaudžiau susaistyti su Rusija, praėjusį savaitgalį laimėjo ginčijamus parlamento rinkimus. Keletas Europos Sąjungos (ES) valstybių po balsavimo ėmėsi kritikuoti „pažeidimus“ ir paragino atlikti tyrimą.

„Kalbant apie šią dieną, Sakartvele laimėjo Rusija. (Rusija) iš jų atėmė laisvę“, – tvirtino V. Zelenskis.

2008 m. tarp Rusijos ir Sakartvelo buvo įsiplieskęs karas. Rusija vis dar kontroliuoja Sakartvelo atsiskyrusius Abchazijos ir Pietų Osetijos regionus.

„Iš pradžių jie paėmė dalį Sakartvelo. Tada jie pakeitė policiją, pakeitė vyriausybę ir dabar jie turi prorusišką vyriausybę“, – kalbėjo V. Zelenskis.

Jis nurodė, kad kartvelai vietoj narystės ES pasirinko „draugystę su Rusija“.

Sakartvelo siekis įstoti į ES ir NATO yra įtvirtintas šalies konstitucijoje. Anot apklausų, jį palaiko dauguma gyventojų. Tačiau kritikai kaltina „Sakartvelo svajonę“ žlugdant pastangas prisijungti prie bloko ir grąžinant šalį į Kremliaus orbitą.

17:01 | Rusijos kariuomenė apšaudė Kupjanską, nukentėjo moteris ir du policininkai

 Rusijos kariuomenė apšaudė Kupjanską iš reaktyvinių salvinės ugnies sistemų. Buvo sužeisti du policininkai ir civilė.

Tai „Telegram“ kanale pranešė Charkivo srities karinė administracija, kuria remiasi „Ukrinform“.

„Okupantai rusai vėl apšaudė Kupjanską, naudodami reaktyvines salvinės ugnies sistemas. Per apšaudymą buvo apgadintas policijos tarnybinis automobilis. Du pareigūnai buvo sužeisti. Taip pat nukentėjo 57 metų civilė“, – rašoma pranešime.

Pažymima, kad moteris nugabenta į ligoninę.

Kaip anksčiau buvo pranešta, Rusijos kariškiai yra už 2,5–3 kilometrų nuo Kupjansko.

16:50 | Fico davė interviu rusų propagandistei ir kritikavo ES šalis už paramą Ukrainai

Slovakijos ministras pirmininkas Robertas Fico davė interviu propagandinio Rusijos televizijos kanalo „Rossija 1“ laidų vedėjai Olgai Skabejevai.

Tai praneša „Laisvės radijas“, kuriuo remiasi „Ukrinform“.

Interviu ištraukas Skabejeva, įtraukta į ES, JAV ir daugelio kitų šalių sankcijų sąrašą, paskelbė „Telegram“ kanale. Jas taip pat publikuoja Slovakijos žiniasklaida, pažymėdama, kad Fico tapo pirmuoju pareigas einančiu Europos Sąjungai priklausančios šalies valstybės ar vyriausybės vadovu, prabilusiu per Rusijos televiziją prasidėjus plataus masto invazijai į Ukrainą.

Vėliau interviu buvo parodytas Skabejevos laidoje „60 minučių“ per televizijos kanalą „Rossija 1“.

Slovakijos premjeras interviu kritikavo ES šalis, kurių daugelis yra Slovakijos sąjungininkės NATO, tvirtindamas, kad esą jų parama Ukrainai tik pratęsia karą. Jis gynė ir kitus Rusijos valdžios teiginius – kad esą Vakarų spaudžiama Ukraina atsisakė taikos susitarimų Stambule ir kad Vakarų sankcijos Rusijai „neveikia“.

Be kita ko, Fico pareiškė abejojąs versija, kad „Nord Stream“ dujotiekio susprogdinimas buvo privati kai kurių Ukrainos piliečių ​​iniciatyva, ir užsiminė apie tariamas specialiųjų tarnybų sąsajas su šiuo incidentu.

Fico pažymėjo, kad mielai atvyktų į Maskvą pergalės Antrajame pasauliniame kare 80-mečio proga ir padėkotų Raudonajai armijai. Jis neturėjo jokių kritinių pastabų Rusijos adresu, bet kritikavo Vakarus už tai, kad esą jie nori parklupdyti Rusiją, o ne užtikrinti taiką. „Nuo pirmos dienos sakau: priverskime Rusiją, Ukrainą ir JAV pradėti derybas“, – pareiškė Slovakijos premjeras.

Panašių teiginių Fico yra pažėręs ir anksčiau, jo retorika dėl karo Ukrainoje dažnai sutampa su jo sąjungininko, Vengrijos premjero Viktoro Orbáno retorika. Bet Maskvoje lankęsis ir su Putinu susitikęs Orbánas per Rusijos televiziją nekalbėjo.

Liberalioji Slovakijos opozicija jau sukritikavo ministrą pirmininką dėl interviu, pareikšdama, kad Fico turi laiko „tarnauti Putinui“, bet neturi jo Slovakijos problemoms spręsti.

„Ukrinform“ primena, kad spalio 7 d. prie Užhorodo įvyko Ukrainos ir Slovakijos ministrų pirmininkų Denyso Šmyhalio ir Roberto Fico susitikimas. Vyriausybių vadovai aptarė bendradarbiavimą energetinio saugumo srityje ir infrastruktūros projektus.

14:26 | Zelenskis pratrūko dėl nutekintos informacijos: „Kaip suprasti šias žinutes?“

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis patvirtino, kad Ukraina slaptai prašė raketų „Tomahawk“, rašo UNIAN. V. Zelenskis pasipiktino paskelbta informacija ir pareiškė, kad ji buvo konfidenciali tarp Ukrainos ir Baltųjų rūmų.

„Kai daugelis šalių pradėjo remti pergalės planą, matote, kas dabar vyksta žiniasklaidoje – jie sakė, kad Ukraina nori arba norėjo gauti daug raketų, pavyzdžiui, „Tomahawk“ ir taip toliau“, – sakė jis.

V. Zelenskis pabrėžė, kad tai buvo konfidenciali informacija tarp Ukrainos ir JAV, ir išreiškė pasipiktinimą, kad ši informacija buvo nutekinta žiniasklaidai.

„Kaip suprasti šias žinutes? Vadinasi, tai reiškia, kad tarp partnerių nėra nieko konfidencialaus“, – pridūrė V. Zelenskis.

13:59 | Žiniasklaida: Putino apsaugos darbuotojai netyčia išdavė jo buvimo vietą

Naudojantis programėle „Strava“ buvo galima sekti Rusijos režimo lyderio Vladimiro Putino apsaugos darbuotojų judėjimą. Apie tai skelbia „Le Monde“, rašo UNIAN.

13:12 | Šiaurės Korėjos ir Rusijos užsienio reikalų ministrai susitinka „strateginėms“ deryboms

Šiaurės Korėjos užsienio reikalų ministrė Choe Son Hui atvyko į Maskvą surengti „strateginių“ derybų su Rusijos užsienio reikalų ministru Sergejumi Lavrovu, trečiadienį pranešė valdžios institucijos.

Vizitas vyksta Vakarų šalims perspėjant, kad tūkstančiai Šiaurės Korėjos karių dalyvauja mokymuose Rusijoje ir gali būti dislokuoti kare prieš Ukrainą.

„Choe Son Hui atvyksta į Maskvą su oficialiu vizitu surengti strateginių konsultacijų su Rusijos užsienio reikalų ministru Sergejumi Lavrovu“, – sakė Rusijos URM atstovė spaudai Marija Zacharova.

„Apie detales informuosime papildomai“, – sakė ji.

Jungtinės Valstijos pirmadienį pareiškė, kad 10 000 Šiaurės Korėjos karių dalyvauja mokymuose Rusijoje ir per „kelias savaites“ gali būti dislokuoti kare prieš Ukrainą.

JAV prezidentas Joe Bidenas pavadino šį dislokavimą „labai pavojingu“, o Pietų Korėja pareiškė, kad tai yra „neteisėtas“ žingsnis, keliantis didelę grėsmę pasaulio saugumui.

Pchenjanas ir Maskva suartėjo nuo 2022 metų, kai Rusija pradėjo karą Ukrainoje. Šiaurės Korėjos lyderis Kim Jong Unas gyrė Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną kaip savo šalies „brangiausią draugą“.

Praėjusią savaitę Rusijos įstatymų leidėjai vieningai balsavo už gynybos sutarties su Šiaurės Korėja ratifikavimą, kurioje numatoma „abipusė pagalba“, jei kuri nors iš šalių susidurtų su agresija.

11:38 | Rusijai žengiant į priekį, Kyjivas skelbia naują mobilizacijos kampaniją

Maskvai užėmus Ukrainos kalnakasybos centrą Selydovę, Kyjivas antradienį paskelbė apie naują mobilizacijos bangą. 

Tuo tarpu JAV perspėjo, kad Šiaurės Korėjos karių jau yra Rusijos Kursko srityje, ir įspėjo, kad dar tūkstančiai jų yra pakeliui.

Apie 18 km į pietryčius nuo Pokrovsko esančio Selydovės miestelio užėmimas yra naujausias Rusijos, pastaraisiais mėnesiais užėmusios dideles teritorijas Donecko regione, laimėjimas. Iki karo pradžios 2022 metų vasario mėnesį šiame miestelyje gyveno apie 21 tūkst. žmonių. 

Anksčiau šį mėnesį Kyjive ir Vakaruose išaugo susirūpinimas dėl Pchenjano į Rusiją apmokymams išsiųstų karių. 

NATO ir Vašingtonas patvirtino, kad Pchenjano kariai šiuo metu treniruojasi Rusijoje, ir perspėjo, kad jei jie įsitrauktų į kovą prieš Kyjivą, tai galėtų reikšti pavojingą karo eskalaciją.

Maskva ir Pchenjanas šiuos teiginius neigia.

Pentagonas antradienį nurodė, kad nedidelė dalis Pchenjano karių jau yra dislokuoti Kursko srityje. Ukraina ten nuo rugpjūčio pradžios vykdo sausumos puolimą. 

Anksčiau antradienį Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis surengė derybas su Pietų Korėjos vadovu ir susitarė dėl glaudesnio bendradarbiavimo. 

Pastaraisiais mėnesiais Ukraina susiduria su karių trūkumu, taip pat dalyvauja diskusijose dėl to, kaip pritraukti naujų žmonių į karių gretas. 

Antradienį Kyjivo pareigūnai pranešė, kad per ateinančius tris mėnesius Ukraina planuoja papildyti savo kariuomenę dar 160 tūkst. karių.

„Planuojama pašaukti daugiau kaip 160 tūkst. žmonių“, – parlamentui sakė Ukrainos nacionalinio saugumo tarybos sekretorius Oleksandras Lytvynenka.

11:29 | Per rusų dronų ataką Kyjive sužeisti devyni žmonės

Per rusų dronų ataką Kyjive praėjusią naktį buvo sužeisti devyni žmonės, tarp jų 11 metų mergaitė, trečiadienį pranešė pareigūnai.

Ukrainos sostinės valdžia ir gelbėjimo tarnybos nurodė, kad miesto centre kilo gaisras viename devynaukštyje ir kad buvo apgadintas vienas vaikų darželis.

„Sužeisti devyni žmonės. Taip pat kilo gaisras aštuonių aukštų administraciniame pastate“, – socialiniuose tinkluose parašė Kyjivo meras Vitalijus Klyčko. Pasak jo, žalą padarė vieno sunaikinto drono nuolaužos.

Rusijos pajėgos dronais ir raketomis Ukrainos miestus atakuoja nuo pat didelio masto invazijos pradžios 2022 metų vasarį.

Ukrainos oro pajėgos trečiadienį paskelbė, kad praėjusią naktį virš 10 šalies regionų ir Kyjivo numušė 33 iš 62 rusų dronų.

Tuo metu rusų Gynybos ministerija trečiadienį paskelbė, kad praėjusią naktį Rusijos teritorijoje buvo numušti 23 ukrainiečių dronai.

10:49 | Per Rusijos smūgius Kyjivui sužeisti devyni žmonės

Per Rusijos oro antskrydį prieš Ukrainos sostinę Kyjivą, vietos institucijų duomenimis, nukentėjo devyni žmonės. Numušto drono nuolaužos daugiabučiame name vakariniame Solomianskio rajone sukėlė gaisrą, taip pat apgadino vaikų darželį, pranešė institucijos.

Tarp sužeistųjų yra 11 metų mergaitė. Visiems nukentėjusiesiems pagalba suteikta vietoje. Tai buvo jau 19-oji ataka prieš sostinę šį mėnesį, tinkle „Telegram“ teigė Kyjivo karinės administracijos vadovas Serhijus Popko.

Ukrainos pajėgos paskelbė, kad Rusija naktį 62 dronais atakavo kelis regionus. 33 bepiločiai esą buvo numušti. Dar 25 tikriausiai eliminavo elektroninė oro gynyba. Apie likusius kol kas žinių nėra.

Karas Ukrainoje

(13 nuotr.)

Ukrainos kariai (nuotr. SCANPIX)

Ukrainos kariai (nuotr. SCANPIX)

Ukrainos kariai (nuotr. SCANPIX)

+9

Ukrainos kariai (nuotr. SCANPIX)

Ukrainos kariai (nuotr. SCANPIX)

Ukrainos kariai (nuotr. SCANPIX)

Ukrainos kariai (nuotr. SCANPIX)

Ukrainos kariai (nuotr. SCANPIX)

Ukrainos kariai (nuotr. SCANPIX)

Karas Ukrainoje (nuotr. SCANPIX)

Ukrainos kariai (nuotr. SCANPIX)

Ukrainos kariai (nuotr. SCANPIX)

Karas Ukrainoje (nuotr. SCANPIX)

+9

10:00 | „Financial Times“ puslapiuose – perspėjimas Vakarams: rizikuojate nuvertindami Šiaurės Korėją

Vakarai rizikuoja nuvertindami Šiaurės Korėją, sako „Financial Times“ autorius Gideonas Rachmanas.

Anot jo, sausį du pagrindiniai Šiaurės Korėjos stebėtojai Robertas Carlinas ir Siegfriedas Heckeris perspėjo, kad „Kim Jong Unas priėmė strateginį sprendimą pradėti karą“. R. Carlinas dešimtmečius vadovavo JAV valstybės departamento komandai, dirbusiai su Šiaurės Korėja, o S. Heckeris yra buvęs Los Alamos laboratorijos vadovas. Abu vyrai ne kartą lankėsi Šiaurės Korėjoje.

Savo bendrame straipsnyje jie perspėjo, kad Kim Jong Unas atsisakė gerinti santykius su Amerika ir pasirinko konfrontacijos su Pietų Korėja ir JAV politiką.

Autoriai padarė niūrią išvadą: „Šiaurės Korėja turi didelį branduolinį arsenalą..., galintį turėti 50 ar 60 kovinių galvučių... Naujausi (Kim Jong Uno – red. past.) žodžiai ir veiksmai rodo, kad karinis sprendimas gali būti priimtas naudojant šį arsenalą“.

Kaip rašo G. Rachmanas, Vakaruose pastebima apgailėtina tendencija Šiaurės Korėją vertinti kaip juokdarį. Vis dėlto nereikia manyti, kad režimas yra visais atvejais atsilikęs.

„Priešingai, jis liudija, kad Kim Jong Unas visiškai nesirūpina paprastų žmonių gerove, teikdamas pirmenybę karinei plėtrai. Nepaisant režimo izoliacijos, jam pavyko sukurti branduolinį ginklą – to nepavyko pasiekti turtingesnėms ir geresnius ryšius turinčioms šalims, pavyzdžiui, Iranui ir Sirijai. Šiaurės Korėja taip pat sukūrė balistines raketas ir didelius puolamuosius kibernetinius pajėgumus. Kim Jong Unas jau pristatė Rusijai milijonus sviedinių, kurie suteikė Putino režimui pranašumą artilerijos kare su Ukraina. Dabar Šiaurės Korėjos kariai, atrodo, pasirengę įsitraukti į kovą“, – rašoma komentare.

Anot G. Rachmano, 10 tūkst. Šiaurės Korėjos karių vargu ar pakeistų pusiausvyrą kare. Tačiau šalis turi 1,3 mln. aktyvaus karinio personalo, ketvirtas pagal dydį pajėgas pasaulyje. Didžiąją jų dalį sudaro prastai apmokyti ir prastai aprūpinti naujokai. Tačiau V. Putinui visuomet praverstų daugiau patrankų mėsos savo puolimams.

„O kas iš to Kim Jong Unui? Šiuo metu spėliojama apie technologijų perdavimą ir pinigus iš Rusijos. Tačiau Šiaurės Korėjos lyderis taip pat gali žvelgti į galimą būsimą konfliktą Korėjos pusiasalyje. Jei jis remia Rusiją Europos kare, gal vieną dieną Rusija jam atsilygins Azijos konflikte?

Visa tai kelia labai sudėtingus klausimus JAV, ES ir Pietų Korėjai. Visos jos stengėsi išvengti eskalacijos tiek Ukrainoje, tiek Korėjos pusiasalyje. Tačiau netrukus joms gali tekti rinktis. Leisti Rusijai nugalėti Ukrainą, padedant Šiaurės Korėjai, ir tada svarstyti apie pasikeitusį saugumo vaizdą Europoje ir Azijoje. Arba smarkiai padidinti savo pačių paramą Ukrainai ir pasiryžimą rizikuoti susiduriant su priešininkų ašimi“, – perspėja autorius.

9:11 | JAV ramiai reaguoja į Rusijos branduolines pratybas

JAV gynybos departamentas ramiai reaguoja į Rusijos strateginio branduolinio ginklo pratybas Maskvos karo prieš Ukrainą fone. Pentagono supratimu, tai planuotos pratybos, sakė departamento atstovas, pabrėždamas, kad „tai nėra staigmena“. Šiuo metu esą nematyti, kad Rusijos pozicija dėl branduolinio ginklo panaudojimo būtų pasikeitusi.

Prieš tai Rusija, kuri nuo karo pradžios smarkiai sugriežtino savo retorinius ir karinius grasinimus, pradėjo naujas strateginio branduolinio ginklo pratybas. Galimas branduolinio ginklo panaudojimas yra kraštutinė priemonė užtikrinti šalies saugumą, sakė prezidentas Vladimiras Putinas. Kremliaus duomenimis, jis pratybas stebėjo vaizdo ryšiu.

Rusija nesileis į branduolinio ginklavimosi varžybas, Maskvoje kalbėjo V. Putinas. Tačiau šalis esą ir toliau tobulins savo strategines ginkluotąsias pajėgas. Tam, anot prezidento, priemonių yra. Rusijos tarpžemyninės raketos esą apginkluojamos taip, kad galėtų įveikti priešo oro gynybą.

Daug metų įtempti santykiai tarp branduolinės Rusijos ir Vakarų šalių dar labiau pablogėjo po Putino invazijos į Ukrainą 2022 m. V. Putinas per karą keliskart viešai priminė, kad Rusija, kilus pavojui jos egzistencijai, gali imtis branduolinio ginklo.

8:47 | Šaltinis: Ukrainai vienu sprendimu pavyko sumažinti nuostolius iki 30 proc.

Ukrainai pavyko 30 proc. sumažinti karinius nuostolius, nv.ua pareiškė šaltinis Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generaliniame štabe. Anot jo, Ukraina daliniuose ėmė naudoti robotizuotas sistemas.

8:10 | Joe Bidenas patarė Ukrainai, ką daryti su Šiaurės Korėjos kariais

JAV prezidentas Joe Bidenas pareiškė, kad Ukraina turėtų smogti atsakomuosius smūgius Šiaurės Korėjos kariams, jei jie įžengtų į Ukrainą, rašo „Reuters“.

7:29 | Ukrainos kariuomenė padėtį fronte vadina įtempta

Ukrainos kariuomenė praneša Rytuose ir toliau patirianti didelį spaudimą. Ypač įtempta situacija dviejose fronto atkarpose, savo vakariniame padėties vertinime antradienį pranešė Generalinis štabas. Tai yra Kupjanskas šiaurės rytinėje Ukrainos Charkivo srityje ir Kurachovė Donecko srities pietuose. Iš viso antradienio dieną būta 158 mūšių.

Kupjansko regione, strategiškai svarbiame geležinkelio mazge prie Oskilo upės, rusų daliniai, Ukrainos kariuomenės duomenimis, surengė 22 atakas. 17 jų buvo atremtos, 5 dar tęsėsi, sakoma Generalinio štabo pranešime.

„Pagrindinės priešo pastangos ir toliau nukreiptos į Kurachovės regioną“, – teigiama toliau. Ten esą būta 42 mūšių, 32 buvo atremti. Gretimame Pokrovsko fronto ruože mūšiai vyksta apie Selydovės miestą. Rusų pajėgos prieš tai paskelbė užėmusios miestą.

7:15 | Žiniasklaida: tarp Kyjivo ir Maskvos – ankstyvos derybos

Ukraina ir Rusija tariasi dėl smūgių viena kitos energetikos infrastruktūrai sustabdymo, „Financial Times“ teigia su tuo susipažinę asmenys. Anot leidinio, Kyjivas siekia atnaujinti Kataro tarpininkaujamas derybas, kurios rugpjūtį buvo arti susitarimo, tačiau nutrūko dėl Kyjivo proveržio Kurske.

TAIP PAT SKAITYKITE:

Rusai smogė į UNESCO įtrauktam pastatui Charkive

Karas Ukrainoje.„Kompromisas arba žlugimas“: naujienos iš fronto Ukrainoje niūrios, JAV turi keisti požiūrį – „The Nation“

Anot leidinio, apie tai patvirtino ir aukšto lygio Ukrainos pareigūnai.

„Vyksta labai ankstyvos derybos dėl galimo kažko atnaujinimo“, – sakė vienas apie derybas informuotas diplomatas.

„Dabar vyksta derybos dėl energetikos objektų“, – pridūrė jis.

Susitarimas reikštų karo deeskalaciją. Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis šį mėnesį sakė, kad susitarimas dėl energetikos objektų apsaugos galėtų reikšti Rusijos norą įsitraukti į platesnes taikos derybas.

Pasak aukšto rango Ukrainos pareigūno, Maskva ir Kyjivas pastarosiomis savaitėmis jau sumažino atakų prieš viena kitos energetikos infrastruktūrą dažnumą, kadangi jų žvalgybos agentūros pasiekė susitarimą.

Artėjant žiemai Ukraina susiduria su rimtais iššūkiais dėl Rusijos raketų smūgių, kurie sunaikino beveik pusę jos energijos gamybos pajėgumų.

Tiek Kyjivas, tiek Maskva anksčiau pripažino, kad atakų prieš Ukrainos elektros tinklus ir Rusijos naftos perdirbimo pajėgumus sustabdymas atitinka jų abiejų interesus. Tačiau, pasak buvusio aukšto rango Kremliaus pareigūno, informuoto apie derybas, V. Putinas greičiausiai nesutiks susitarti, kol Rusijos pajėgos neišstums Ukrainos karių iš Kursko srities.

„Kol [ukrainiečiai] trypia žemę Kurske, Putinas smogs Zelenskio energetikos infrastruktūrai“, – sakė šaltinis.