Svarbiausios dienos naujienos:
22:55 | Zelenskis pareiškė, kad Trumpui meluojama apie Ukrainą
JAV prezidento Donaldo Trumpo aplinkoje yra žmonių, kurie jam perduoda dezinformaciją ir prorusišką poziciją dėl Ukrainos. Tai antradienį pareiškė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, praneša UNIAN.
Pasak jo, su D. Trumpu jis palaiko tikrai gerus santykius, tačiau Ukrainos prezidentas įžvelgia, kad pastarajam gali būti meluojama dėl karo.
„Šiandien turime tokį pragmatišką laiką, ir mums labai svarbu, kad papildomi balsai, kurie kartais supa prezidentą D. Trumpą, perteikia dezinformaciją arba prorusišką poziciją. <...> Mums labai svarbu, kad Europa būtų girdima, kad aplink prezidentą Trumpą būtų daugiau balsų, kad jis aiškiai suprastų detales ir rizikas, kurios gali būti ateityje, ir labai greitai“, – ukrainiečių leidinys cituoja V. Zelenskį.
22:07 | Žiniasklaida: Vilniuje pardavinėjami žemėlapiai, kuriuose Krymas – Rusijos dalis
Viename iš Vilniaus knygynų pardavinėjami žemėlapiai, kuriuose Maskvos aneksuotas Krymas ar net kai kurios Ukrainos sritys rytuose vaizduojamos kaip faktinės Rusijos federacijos teritorijos, praneša LRT. Pažymima, jog žemėlapiuose Rusijai priskiriama ir dalis šiuo metu Kyjivo kontroliuojamų teritorijų
Tokius žemėlapius pardavinėjančio „Knygų pasaulio“ teigimu, rusiški atlasai yra paklausūs, be to, pažymi knygynas, šių žemėlapių platinimas neprieštarauja įstatymams.
Tiesa, LRT teigimu, nei viename iš šių atlasų nėra pateiktas paaiškinimas, kaip Krymas, Doneckas, Luhanskas, dalis Zaporižios ir Chersono sričių tapo Rusijos regionais.
Informacijos, kad tai klaidinantys žemėlapiai, kaip praneša LRT, nėra nei lentynoje, nei kainos etiketėje. Knygynas priklauso bendrovei (UAB) „Grifnus“.
2014 m. Rusija įvykdė Krymo aneksiją, o 2022-aisiais pradėjo plataus masto karą, kurio metu okupavo dalį rytinių Ukrainos teritorijų.
21:38 | Zelenskis pasisakė apie Irano dalyvimą kare
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis antradienį Pasaulio ekonomikos forume (PEF) Davose pareiškė, kad „Iranas jau dalyvauja kare“, tiekdamas Rusijai tolimojo nuotolio dronus ir licencijas jiems gaminti. Jis taip pat pasisakė, ar šios šalies kariai dalyvauja mūšiuose fronto linijose, rašo UNN.
„Rusijos pajėgų nepakako mus išstumti. Šiandien ten yra daugiau kaip 60 tūkst. rusų karių. Be to, ten buvo 12 tūkst. šiaurės korėjiečių, iš kurių 4 tūkst. žuvo. Tokia buvo Putino strategija – įtraukti dar vieną šalį.
Nesigilinau, ką jis pasirašė su Iranu. Kol kas neradome punkto, kad jis gali į šį karą įtraukti Irano kariuomenę, nors manau, kad globaliai Iranas jau yra įsitraukęs į šį karą po to, kai pradėjo smogti mūsų infrastruktūrai, ligoninėms, mokykloms, žudyti mūsų žmones savo tolimojo nuotolio bepiločiais lėktuvais ir davė licencijas gaminti šiuos bepiločius Rusijoje“, – sakė V. Zelenskis.
21:20 | Orbanas smerkia neva „priešiškus“ Ukrainos pareiškimus, grasina imtis atsakomųjų priemonių
Vengrijos ministras pirmininkas Viktoras Orbanas antradienį perspėjo Ukrainą dėl, anot jo, priešiškų ir agresyvių pareiškimų ir pagrasino neįvardytomis atsakomosiomis priemonėmis, jei Kyjivas nepakeis kurso.
Nacionalistinių pažiūrų lyderis ir vienas artimiausių JAV prezidento Donaldo Trumpo bei Maskvos partnerių Europos Sąjungoje (ES) supeikė Kyjivą dėl sprendimo sustabdyti rusiškų dujų tranzitą į Vidurio Europą.
D. Trumpo sugrįžimas į Baltuosius rūmus padrąsino nacionalistiškai nusiteikusius politikus visame pasaulyje.
„Tai, kaip ukrainiečiai atsisakė tai išspręsti derybų būdu, yra tiesiog nepriimtina. Iš Kyjivo sklinda agresyvūs ir priešiški pareiškimai, o tai nėra būdas išspręsti šiuos klausimus“, – sakė V. Orbanas po derybų su Slovakijos ministru pirmininku Robertu Fico.
21:01 | Padėtis kritinė: Ukraina praranda vieną iš nedaugelio savo pranašumų fronto linijoje
Ukraina pamažu praranda vieną iš nedaugelio savo pranašumų fronto linijoje. Dar visai neseniai šalies bepiločių orlaivių operatoriai galėjo veiksmingai naikinti rusų įrangą, tačiau padėtis pasikeitė, rašo „The Telegraph“.
Pavyzdžiui, vienas tokių – šaukiniu „Darvinas“ – neseniai pasiekė asmeninį rekordą – per vieną dieną sunaikino arba apgadino devynias rusų kovos mašinas. Tačiau dabar to nepakanka.
Per pastaruosius mėnesius Rusija gerokai patobulino savo pajėgumus – išmoko blokuoti bepiločius orlaivius, kuriuos, pasak minimo dronų operatoriaus, buvo naudojami prie Kupjansko fronto linijos šiaurės rytų Ukrainoje ir kurie turėjo tokį pražūtingą poveikį.
20:56 | Ukraina sulaikė kariuomenės aukšto rango medicinos pareigūną, įtariamą kyšininkavimu
Ukraina antradienį pranešė sulaikiusi kariuomenės aukšto rango medicinos pareigūną, įtariamą nedeklaravus maždaug 1 mln. dolerių (0,97 mln. eurų) pajamų, gautų nuo Rusijos didelio masto invazijos pradžios.
Tyrimas vykdomas Kyjivui pradėjus kampaniją prieš sisteminę korupciją ir vykdant reformas, kurios padėtų įstoti į Europos Sąjungą (ES).
Ukrainos saugumo tarnyba (SBU) sakė, jog sulaikė kariuomenės vyriausiąjį psichiatrą – komisijos, sprendžiančios, ar asmenys yra tinkami karinei tarnybai, narį.
„Šis pareigūnas nepaaiškinamai sukaupė daugiau nei 1 mln. dolerių turtą nuo didelio masto invazijos pradžios“ 2022-ųjų vasarį, nurodoma SBU pranešime.
Priduriama, jog pareigūnas nedeklaravo turto, užrašyto jo artimiausių šeimos narių vardu.
19:12 | Paluckas: mūsų parama Ukrainai tęsis iki pergalės ir po jos
Lietuvos parama Ukrainai tęsis ne tik iki šalies pergalės prieš Rusiją, bet ir po to, antradienį, lankydamasis Pasaulio ekonomikos forume Davose, pareiškė Vyriausybės vadovas Gintautas Paluckas.
„Brutalus, neišprovokuotas ir neteisėtas plataus masto Rusijos karas artėja link trejų metų žymos. Skaičiuojame šias dienas, mėnesius ir metus su giliu liūdesiu, tačiau būdami tikri, kad mūsų parama Ukrainai yra laikui nepavaldi ir ji tęsis iki pergalės ir po jos. Nes tai yra mūsų visų laisvės gynyba“, – Vyriausybės pranešime cituojamas premjeras.
Forumo išvakarėse susitikęs su lietuvių bendruomenės Šveicarijoje nariais, antradienį ministras pirmininkas kalbėjosi su Kosovo Vyriausybės vadovu, dalyvavo Ukrainos paviljono ir parodos atidaryme, susitiko su Europos Tarybos vadovu, tarptautinių finansinių, technologijų bei mokslo organizacijų lyderiais.
Pasaulio ekonomikos forumas Šveicarijos mieste Davose prasidėjo sausio 20 d. Jo tema – „Bendradarbiavimas intelekto amžiuje“.
18:46 | Zelenskis: Ukrainoje yra 608 tūkst. Rusijos kareivių
Šiuo metu Ukrainos teritorijoje yra 608 tūkst. Rusijos kareivių, tris kartus daugiau nei prasidėjus invazijai 2022 metais.
Tai antradienį Pasaulio ekonomikos forume Davose pareiškė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, praneša „Ukrinform“ korespondentas.
„Jei prisiminsime Rusijos plataus masto invazijos pradžią 2022 metais, tai tada Rusijos grupuotę sudarė apie 200 tūkstančių kareivių plius tam tikras skaičius separatistų, kurie kontroliavo ir dabar kontroliuoja laikinai okupuotus rytus. Turiu omenyje Donecko ir Luhansko sričių dalis. Mums buvo labai sunku be pagalbos. Esu labai dėkingas, kad tada prisijungė Amerika ir Europa. Bet jūs turite žinoti, kad šiandien Ukrainoje yra 608 tūkst. Rusijos kareivių. Tai tris kartus daugiau“, – pabrėžė V. Zelenskis.
Jis pažymėjo, kad Rusijos karinė gamyba taip pat išaugo kelis kartus.
„Putinas turi apie 30 karinių gamyklų, Europa – 45, o jis pagamina beveik dvigubai daugiau nei Europa. Jis tam skiria viską, o Europa – nepakankamai. Nors Europos galimybės didesnės“, – sakė Ukrainos prezidentas.
Šiame kontekste V. Zelenskis pabrėžė: svarbu, kad Europa ir JAV išliktų sąjungininkės.
Pasak prezidento, Ukraina taip pat aktyviai plečia savo karinį-pramoninį kompleksą. 40 proc. to, ką Gynybos pajėgos dabar naudoja mūšio lauke, yra pagaminta Ukrainoje.
Kaip rašė „Ukrinform“, 2024 metų rugsėjį Vladimiras Putinas nusprendė 180 tūkst. žmonių padidinti Rusijos kariškių skaičių, kuris pasieks 1,5 mln.
17:35 | Zelenskis abejoja Trumpo įsipareigojimais NATO
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis antradienį kalbėdamas Pasaulio ekonomikos forume (PEF) Davose, suabejojo savo kolegos iš JAV Donaldo Trumpo įsipareigojimu užtikrinti NATO ir Europos šalių saugumą.
„Ar prezidentas Trumpas apskritai pastebės Europą? Ar jis mato, kad NATO yra reikalinga? Ar jis gerbs ES (Europos Sąjungos) institucijas?“, – klausė V. Zelenskis savo kalboje, raginančioje Europą tapti labiau savarankiškesne.
V. Zelenskis antradienį taip pat sakė, kad Europa turėtų parengti bendrą gynybos politiką ir būti pasirengusi didinti išlaidas, kad galėtų užtikrinti savo saugumą.
„Mums reikia vieningos Europos saugumo ir gynybos politikos“, – sakė Ukrainos vadovas ir pridūrė, kad „visos Europos šalys turi būti pasirengusios išleisti tiek, kiek iš tikrųjų reikia saugumui“ ir kad „Europa turi būti pajėgi pati sau užtikrinti taiką ir saugumą“.
16:59 | Rusų kariuomenės vadas aplankė savo karius fronte netoli Pokrovsko
Rusijos kariuomenės vadas Valerijus Gerasimovas aplankė karius, kovojančius netoli Rytų Ukrainoje esančio Pokrovsko Donecko srityje, antradienį pranešė Gynybos ministerija.
Ministerija sakė, kad V. Gerasimovas aplankė tankų diviziją ir motorizuotąją šaulių brigadą, kovojančias netoli miesto, kurį Rusija nori užimti. Pokrovskas – svarbus logistikos punktas, per kurį aprūpinamos ukrainiečių pajėgos Donecko srityje.
Vaizdo įraše matyti, kaip aukščiausio rango generolas atskrido sraigtasparniu ir įteikė medalius kariams.
15:49 | Ukrainos parlamentaras: derybos su D. Trumpo komanda gali įvykti vasarį
Aukščiausiosios Rados „Liaudies tarno“ frakcijos vadovas Davidas Arachamija pareiškė, kad Ukrainos atstovų ir JAV prezidento Donaldo Trumpo komandos derybos gali įvykti vasario mėnesį.
Parlamentaras tai pareiškė per televiziją, praneša „Ukrinform“.
„Vasario pradžioje Vašingtone bus surengta „Ukrainos savaitė“. Manau, kad ten iš tikrųjų ir vyks pagrindiniai procesai ir derybos su naująja D. Trumpo komanda. Todėl laukiame“, – sakė D. Arachamija.
Kaip anksčiau pranešė „Ukrinform“, pirmadienį JAV prezidento pareigas oficialiai pradėjęs eiti D. Trumpas pareiškė ketinąs susitikti su Vladimiru Putinu ir kuo greičiau užbaigti karą Ukrainoje.
14:55 | Rusai bepiločiu orlaiviu atakavo Kupjanską – sužeisti trys policininkai ir du civiliai
Charkivo srities Kupjansko mieste per bepiločio orlaivio „Molnija-2“ smūgį buvo sužeisti trys policininkai ir du civiliai.
Tai „Telegram“ kanale pranešė Nacionalinės policijos Vyriausioji valdyba Charkivo srityje, kuria remiasi „Ukrinform“.
„Sausio 21 d. apie 9.00 val. okupantai dronu „Molnija-1“ atakavo policininkus, budėjusius Kupjansko mieste. Trys policijos pareigūnai patyrė įvairaus sunkumo skeveldrinių sužeidimų. Jiems teikiama medicininė pagalba. Nukentėjo tarnybinis automobilis“, – sakoma pranešime.
Nuo apšaudymo nukentėjo ir civilinis automobilis. „Sužeistieji – 64 metų moteris ir jos 68 metų vyras, Kupjansko gyventojai“, – pranešė policija.
Iškelta baudžiamoji byla pagal Ukrainos baudžiamojo kodekso 438 straipsnio 1 dalį (karo nusikaltimai).
Kaip informavo feisbuke Nacionalinės policijos Vyriausiosios valdybos Charkivo srityje Tyrimų valdybos viršininkas Serhijus Bolvinovas, rusai paryčiais šešis kartus apšaudė Kupjanską, naudodami pakartotinių smūgių gelbėjimo tarnyboms taktiką.
„Pakartotinis smūgis dronu „Molnija“ buvo smogtas, medikams atvykus į įvykio vietą. Apgadintas greitosios pagalbos automobilis, tačiau medikams pavyko išgabenti sužeistą moterį“, – pažymėjo S. Bolvinovas.
Jo duomenimis, 64 metų vietos gyventojai sužalotos abi kojos.
Policininkai – Kupjansko rajono skyriaus patrulių policijos reagavimo skyriaus seržantas ir leitenantas – patyrė skeveldrinių sužeidimų, o Luhansko valdybos jungtinio būrio leitenantas – akubarotraumą.
„Nepaisydama daugybės atakų, policija tęsia darbą. Smūgių vietoje renkame nuolaužas ir Rusijos karo nusikaltimų įrodymus", – pridūrė Tyrimų valdybos vadovas.
„Ukrinform“ primena, kad sausio 20 d. Charkivo srities Kupjansko rajone per Rusijos bepiločio orlaivio smūgį buvo sužeisti du policijos pareigūnai.
14:38 | Zelenskis atvyko į Davosą siekti paramos savo šaliai
Prezidentas Volodymyras Zelenskis atvyko į Davosą, kur vyksta Pasaulio ekonomikos forumas, pranešė prezidentūra.
Tikimasi, kad šiandien V. Zelenskis kalbės Pasaulio ekonomikos forume. Taip pat planuojama surengti dvišales derybas su pasaulio lyderiais, susitikti su didžiojo verslo atstovais ir dalyvauti kituose renginiuose.
Antradienį Šveicarijos kurorte Davose prasidėjusiame Pasaulio ekonomikos forume vyrauja kelios didelės geopolitinės krizės. Nepraėjus nė parai po Donaldo Trumpo prisaikdinimo JAV prezidentu, V. Zelenskis ketina siekti paramos savo šaliai per galingiausių pasaulio žmonių susitikimą Šveicarijos Alpėse.
Tarp kitų kalbėtojų pirmąją forumo dieną – Izraelio prezidentas Isaacas Herzogas, Vokietijos kancleris socialdemokratas Olafas Scholzas ir konservatorių bloko kandidatas į jo vietą kanclerio poste Friedrichas Merzas.
55-asis Pasaulio ekonomikos forumas Davose subūrė daugybę pasaulio lyderių, pagrindinių įmonių vadovų ir galingų nevyriausybinių organizacijų atstovų. Ketvirtadienį kalbą turėtų pasakyti ir D. Trumpas.
14:19 | Latvija ketina įstatymu uždrausti Rusijos ir Baltarusijos piliečiams pirkti nekilnojamąjį turtą šalyje
Latvijos parlamentui pateiktas įstatymo projektas riboti šalies nacionaliniam saugumui grėsmę keliančius sandorius, uždrausti Rusijos ir Baltarusijos piliečiams ar juridiniams asmenims pirkti nekilnojamąjį turtą Latvijoje.
Tokiu įstatymu siekiama užkirsti kelią veiksmams, žalingiems ar pavojingiems Latvijos valstybės interesams, bei neleisti apeiti tarptautiniu mastu nustatytų sankcijų.
Naujieji teisės aktai bus taikomi abiejų valstybių agresorių fiziniams ir juridiniams asmenims bei juridiniams asmenims, įsteigtiems Rusijoje ar Baltarusijoje arba kurių tikrieji savininkai yra tų valstybių piliečiai. Apribojimai nėra skirti asmenims, turintiems nuolatinio Europos Sąjungos (ES) gyventojo statusą arba leidimą nuolat gyventi Latvijoje.
Įstatymo projektą pateikė Latvijos centro dešiniųjų politinių partijų susivienijimas „Naujoji vienybė“, jis parengtas bendradarbiaujant su Teisingumo ir Užsienio reikalų ministerijomis. „Naujoji vienybė“ teigia, kad įstatymas sustiprins Latvijos vidaus saugumą, neleis Latvijai priešiškiems fiziniams ar juridiniams asmenims didinti savo įtaką ir buvimą šalyje įsigyjant nekilnojamąjį turtą.
13:34 | Ukrainos deputatas: Trumpas gali užbaigti karą per pusę metų
Naujasis JAV prezidentas Donaldas Trumpas gali užbaigti Rusijos karą prieš Ukrainą per šešis mėnesius, sako Ukrainos parlamento narys Jehoras Černevas. Apie tai jis kalbėjo „LB Live“, rašo UNIAN.
Anot jo, Vakarai šiandien Ukrainą suvokia kaip tam tikrą „buferinę zoną“ tarp Vakarų civilizacijos ir autoritarinės Rusijos. Todėl, jo įsitikinimu, ukrainiečiai turės įdėti daugiau pastangų, kad įrodytų, jog Ukraina yra Vakarų dalis.
J. Černevo įsitikinimu, pirmoji priežastys yra ta, kad D. Trumpui reikalingas kažkoks rezultatas. Jam reikia parodyti, kad jis gali įvykdyti savo pažadus.
„Antroji priežastis yra ta, kad šiuo metu vyksta tam tikras darbas dėl to, kokios galėtų būti šių taikos derybų sąlygos. Jie (JAV – UNIAN) galvos, kaip laikytis šių šešių mėnesių. Ir trečias faktas yra tas, kad šie metai taip pat labai svarbūs Rusijos Federacijai. Jie tai supranta, remdamiesi ekonomikos būkle“, – sako J. Černevas.
Jo manymu, D. Trumpas gali griežtinti sankcijas Rusijai.
12:08 | Sulaikytas Ukrainos kariuomenės vyr. psichiatras: karo metu staiga tapo milijonieriumi
Ukrainos saugumo tarnyba (SBU) sulaikė Ukrainos kariuomenė vyr. psichiatrą, kuris buvo atsakingas už karių tinkamumą tarnybai ir karo metu neįtikėtinai praturtėjo. Skelbiama, kad visą nusikalstamu būdu įgytą nekilnojamą ir kilnojamą turtą jis buvo užrašęs savo žmonai, vaikams ir kitiems patikėtiniams.
11:31 | Kinijos prezidentas ir Putinas surengė virtualų susitikimą
Kinijos prezidentas Xi Jinpingas antradienį surengė virtualų susitikimą su savo kolega iš Rusijos Vladimiru Putinu, pranešė Pekino valstybinė žiniasklaida.
Kinijos valstybinis transliuotojas CCTV nurodė, kad Xi Jinpingas ir V. Putinas „sausio 21 dienos popietę Pekino Didžiojoje liaudies salėje surengė vaizdo susitikimą“.
11:03 | Rusų ataka Kyjivo regione
Antradienį Rusija atakavo Kyjivo regioną dronais, rašo „Kanal 24“. Krentančios nuolaužos padarė nemažai žalos, kilo gaisras.
Skelbiama, kad oro pavojus regione naktį truko beveik aštuonias valandas.
Ukrainos priešlėktuvinės gynybos pajėgos sėkmingai atrėmė puolimą, sunaikino rusų taikinius ir užkirto kelią smūgiams į kritinę ar gyvenamąją infrastruktūrą. Apie nukentėjusiuosius nepranešama, tačiau buvo padaryta tam tikra žala dėl krintančių nuolaužų. Apgadintas namas ir automobilis, gatvės elektros tinklo įranga.
10:10 | Ukrainos oro pajėgos numušė 72 rusų dronus
Ukrainos oro pajėgos antradienį paskelbė, kad praėjusią naktį numušė 72 rusų dronus.
Jų pranešime socialiniame tinkle „Telegram“ sakoma, kad rusai atakavo Ukrainą 131 dronu, be to, panaudojo keturias balistines raketas „Iskander-M“.
72 dronai buvo numušti Poltavos, Sumų, Charkivo, Čerkasų, Černihivo, Kyjivo, Žytomyro, Chmelnyckio, Vinycios, Kirovohrado, Dnipropetrovsko, Donecko, Mykolajivo, Odesos, Zaporižios ir Rivnės srityse.
Dar 59 dronai nepasiekė taikinių.
Nurodoma, kad Poltavos ir Čerkasų srityse nukentėjo įstaigos, ūkiniai pastatai, privatūs namai.
9:12 | Dronai smogė lėktuvų gamyklai Rusijoje: joje gaminami tokie lėktuvai kaip Su-25
Šiąnakt dronai smogė Rusijos Smoleksmo, Briansko, Rostovo, Saratovo, Voronežo ir Kursko regionams, rašo UNIAN. Pranešama, kad regionus atakavo dronai.
Rusijos žiniasklaida dar pirmadienį skelbė, kad Voronežo srityje vėl užsiliepsnojo naftos saugykla.
Smolenske užsidegė lėktuvų gamykla, o regione suveikusi priešlėktuvinės gynybos sistema apgadino gyvenamąjį daugiaaukštį pastatą. Taip pat pranešama apie Smolenske apgadintą televizijos bokštą ir naftos perdirbimo gamyklą Jarceve.
Kaip rašo „Kanal 24“, Smolensko sričiai smogė vienas dronas. Lėktuvų gamykla, į kurią buvo nukreiptos smūgis, yra svarbus rusų objektas. Šioje gamykloje gaminami ir modernizuojami Rusijos lėktuvai, įskaitant Su-25.
Kovos su dezinformacija centro vadovas Andrejus Kovalenko nurodė, kad sprogimai Smolenske pasigirdo apie vidurnaktį. Vietos gyventojai pranešė, kad virš miesto netoli Jarcevo naftos perdirbimo gamyklos ir lėktuvų gamyklos buvo girdėti daug galingų „sprogimų“.
8:00 | Įvertino Putino pareiškimus dėl karo pabaigos: ko iš tikrųjų nori Rusija?
Rusijos režimo lyderis pirmadienį Vladimiras Putinas pareiškė esąs pasirengęs deryboms dėl karo Ukrainoje pabaigos su JAV, tačiau su sąlyga, kad Ukraina pasiduos, sako JAV Karo studijų institutas (ISW), rašo UNIAN.
7:12 | Trumpo teigimu, atsisakydamas tartis dėl Ukrainos, Putinas „naikina Rusiją“
JAV prezidentas Donaldas Trumpas pirmadienį pasakė, kad Vladimiras Putinas „naikina Rusiją“, nesiekdamas tartis dėl to, kad būtų baigtas karas Ukrainoje.
„Jis turėtų tartis. Manau, nesitardamas jis naikina Rusiją“, – grįžęs į Ovalųjį kabinetą reporteriams sakė D. Trumpas.
„Manau, Rusijos laukia didelės bėdos.“
Tai neįprastai kritiški D. Trumpo komentarai, išsakyti V. Putino atžvilgiu, kuriuo jis pirmiau žavėdavosi.
D. Trumpas taip pat pasakė, kad rengiasi susitikti su V. Putinu. Jųdviejų susitikimas pirmosios jo kadencijos metu pagarsėjo tuo, kad jame JAV prezidentas rodėsi patikėjo Rusijos lyderio, o ne JAV žvalgybos žodžiais.
„Puikiai su juo sutardavau, tikiuosi, jis norės susitarti“, – teigė D. Trumpas.
„Jis negali džiaugtis tuo, kad jam nesiseka. Turiu omenyje tai, kad jis bando vargais kažką išspausti, bet daugelis manė, kad karas baigsis po maždaug savaitės, o dabar jis tęsiasi jau trejus metus, ar ne?“, – kalbėjo D. Trumpas.
Jo žodžiais tariant, Rusijos ekonomika dėl to ir dėl šalyje susidariusios infliacijos labai kenčia.
D. Trumpas taip pat pasakė, kad Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis jam minėjo, jog nori sudaryti taikos susitarimą, kuriuo būtų užbaigtas karas, prasidėjęs 2022 m. vasarį, kai Rusija užpuolė Ukrainą.
„V. Zelenskis nori tartis“, – sakė D. Trumpas, praeityje ne kartą kritikavęs Ukrainos lyderį.
Savo rinkiminės kampanijos metu D. Trumpas žadėjo greitai užbaigsiąs karą Ukrainoje, o jo padėjėjai užsiminė, kad, grasinant nutraukti JAV pagalbą, Kyjivas gali būti priverstas padaryti nuolaidų.
7:00 | Rusijoje – sprogimai ir liepsnos: atakuota naftos saugykla
Pirmadienio vakarą Rusijoje, Voronežo srityje esančią naftos saugyklą vėl atakavo dronai, rašo UNIAN.
Regiono gubernatorius Aleksandras Gusevas savo „Telegram“ kanale rašė, kad Rusijos oro gynybos ir elektroninės kovos pajėgos „aptiko, sunaikino ir nuslopino“ kelis dronus.
„Vienam iš dronų nukritus ant naftos bazės teritorijos, kilo naujas gaisras. Nukentėjusiųjų nėra. Ugniagesiai ir operatyvinės tarnybos tęs gesinimą, kai tik bus saugu“, – pranešė jis.
Sprogimai šioje gamykloje griaudėjo ir sausio 15 d.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
taip pat tai pirmas žagintojas prezidentas JAV istorijoje, bet kaip sakoma įstatymai sukurti biedniems, o turtingieji gali daryti ką nori
pirdyla žadėjo, kad per 24val. užbaigs karą Ukrainoje, tai iki šio vakaro laukiu taikos balandžių
tuo tarpu kacapas solovievas sako, kad trampo pergalė jam nieko gero nežada-gers abu vodkę su pucinu ir dima
