Šis pasiūlymas yra pirmas oficialus ženklas, kurį V. Putinas pateikė nuo pirmųjų karo mėnesių prieš trejus metus, kad Rusija galėtų atsisakyti savo maksimalistinių reikalavimų nutraukti invaziją.
Nesiruošia sustoti: iki metų pabaigos Rusija ketina mobilizuoti kelis šimtus tūkstančių karių
Rusija stiprina savo ginkluotąsias pajėgas ir iki 2025 m. pabaigos ketina mobilizuoti dar 300–400 tūkst. karių.
Apie tai interviu „Radio NV“ sakė Aukščiausiosios Rados Nacionalinio saugumo, gynybos ir žvalgybos komiteto narys Fediras Venislavskis, praneša „Ukrinform“.
Pasak jo, Rusija didina savo ginkluotąsias pajėgas, dalyvaujančias kare prieš Ukrainą, o žvalgyba apie tai nuolat praneša.
„Jei prieš šešis mėnesius buvo 570 000 kariškių, tai dabar – 610–615 000 kariškių. Iki 2025 m. pabaigos Rusija ketina mobilizuoti dar 300–400 tūkst. karių“, – sakė F. Venislavskis.
Deputatas pažymėjo, kad tai rodo Rusijos ketinimą toliau kariauti.
Kovo mėnesį Ukrainos gynybos žvalgybos agentūros vadovo pavaduotojas Vadimas Skibickis teigė, kad Rusija nori iki 2025 m. pabaigos karui mobilizuoti 343 000 karių.
„Tačiau iš 2024 m. patirties žinome, kad šie planai keičiasi“, – tuomet sakė jis.
Kaip anksčiau skelbė „Ukrinform“, anot A. Skibickio, rusams nekyla problemų versti žmones eiti į karą prieš Ukrainą.
Zelenskis sako norįs susitikti Trumpu popiežiaus Pranciškaus laidotuvėse
Ukrainiečių prezidentas Volodymyras Zelenskis antradienį pareiškė norintis susitikti JAV vadovu Donaldu Trumpu šeštadienį vyksiančiose popiežiaus Pranciškaus laidotuvėse.
„Taip, norėčiau, esu tam pasirengęs. Esame visada pasiruošę susitikti su mūsų partneriais iš Jungtinių Valstijų“, – spaudos konferencijoje sakė ukrainiečių lyderis.
88-erių argentinietis pontifikas mirė pirmadienį nuo insulto, praėjus mažiau nei mėnesiui po to, kai grįžo namo iš ligoninės, kur penkias savaites buvo gydomas nuo sunkaus plaučių uždegimo.
Zelenskis: Ukraina pasirengusi tiesioginėms deryboms su Rusija po paliaubų
Ukrainiečių prezidentas Volodymyras Zelenskis antradienį pareiškė, kad Ukraina pasirengusi tiesioginėms deryboms su Rusija po paliaubų.
„Taip pat esame pasirengę užfiksuoti, kad po paliaubų esame pasirengę susėsti prie stalo bet kokiu formatu“, – spaudos konferencijoje sakė ukrainiečių lyderis.
Jis taip pat teigė, kad Ukraina nesitarė su JAV dėl jokių naujų pagalbos paketų.
„Dar neturėjome galimybės susitarti su JAV dėl naujos pagalbos ar aptarti detalių“, – pridūrė jis.
Kallas: JAV neišnaudoja visų turimų svertų Rusijos atžvilgiu
Europos Sąjungos (ES) užsienio politikos įgaliotinė Kaja Kallas apkaltino Jungtines Valstijas, kad šios, siekdamos paliaubų Ukrainoje, neišnaudoja visų Vašingtono turimų svertų. „Jos turi instrumentų, kuriais gali daryti spaudimą, – sakė K. Kallas antradienį naujienų agentūrai AFP. – Jos šiais instrumentais nepasinaudojo“.
Rusija žaidžia „visus tuo žaidimėlius, vilkiną laiką ir iš tikrųjų nenori taikos“, kalbėjo K. Kallas, turėdama omenyje prezidento Vladimiro Putino šeštadienį paskelbtas 30 valandų velykines paliaubas. Tai esą buvęs tik triukas, kad JAV prezidentas Donaldas Trumpas „neprarastų kantrybės“.
D. Trumpas nuo savo kadencijos pradžios sausį reikalauja paliaubų Ukrainoje. Tačiau V. Putinas atmeta ugnies nutraukimą be išankstinių sąlygų. Penktadienį D. Trumpas pagrasino, kad JAV pasitrauks iš derybų, jei Kyjivas ir Maskva nepasieks greitos pažangos.
K. Kallas teigė nesuprantanti JAV administracijos elgesio: „Jei jie dabar pasitrauks, neišnaudoję instrumentų, kuriuos turi, tai mano didelis klausimas yra: kodėl? Kodėl jie nepanaudoja priemonių, kad iš tikrųjų užbaigtų karą?“
Prieš svarbų sąjungininkų susitikimą – Zelenskio įspėjimas: tai yra formatas, kurio nori Rusija
Trečiadienį Londone susitinkantys Ukrainos ir Europos pareigūnai susidurs su sparčiai judančiu JAV pasiūlymu pripažinti neteisėtą Rusijos įvykdytą Krymo aneksiją ir įšaldyti fronto liniją kaip taikos susitarimo dalį, teigia keli su vidiniais svarstymais susipažinę asmenys, skelbia „The Washington Post“.
Ukrainos sąjungininkai tikisi mainais į bet kokias tokias teritorines nuolaidas išsikovoti saugumo garantijas ir atstatymo programas kovojančiai šaliai.
Pasak trijų su šiuo klausimu susipažinusių asmenų, praėjusią savaitę Paryžiuje Ukrainai pateiktuose JAV pasiūlymuose numatyta, kad Vašingtonas oficialiai pripažins aneksuotą Krymą Rusijos teritorija ir galiausiai panaikins sankcijas Rusijai pagal būsimą susitarimą. Mainais už tai Maskva nutrauktų karo veiksmus Ukrainoje tuo metu, kai Rusijos kariuomenė turi pagreitį mūšio lauke ir didelį pranašumą karių skaičiumi bei ginkluote.
Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio patarėjas sakė, kad amerikiečių pasiūlymuose yra idėjų, su kuriomis Kyjivas sutinka, o su kitomis – ne. Vakarų pareigūnas sakė, kad Ukrainai daromas spaudimas yra „stulbinantis“. Kaip ir kiti, jie kalbėjo su anonimiškumo sąlyga, kad būtų galima aptarti jautrius diplomatinius pokalbius.
Formatas, kurio nori Rusija
Savo ruožtu V. Zelenskis antradienį pareiškė, kad kalbėdami apie Krymo pripažinimą okupantams, įžengiame į formatą, kurio nori Rusija.
„Dėl visko greitai susitarti nepavyks. Mes kariaujame jau 12 metų, tai jau yra atsakymas, ar apskritai įmanoma susitarti su Rusija. Tai retorinis klausimas, ar įmanoma greitai susitarti su Rusija. Ne. Tai neįmanoma be spaudimo Maskvai“, – sakė Ukrainos prezidentas.
Pasak valstybės vadovo, Ukraina nori greitos, teisingos taikos ir besąlygiškų paliaubų, kurios būtų pirmas žingsnis jos link.
Putinas naujais įstatymais griežtina susidorojimą su kitaminčiais
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pirmadienį pasirašė daugybę įstatymų, toliau griežtindamas susidorojimą su kitaminčiais.
Pagal naująjį teisės aktą „diskredituoti“ kariuomenę arba raginti taikyti sankcijas Rusijai laikoma nusikalstama veika.
Juo taip pat draudžiama „padėti įgyvendinti“ tarptautinių organizacijų, kurioms Maskva nepriklauso, sprendimus.
Tai galėtų būti taikoma, pavyzdžiui, Tarptautiniam baudžiamajam teismui (TBT), kuris 2023-iųjų balandį išdavė V. Putino arešto orderį.
Teisės akte teigiama, kad jis gali būti naudojamas prieš asmenis, veikiančius „samdos“ arba pelno tikslais.
Kitas naujas įstatymas draudžia „užsienio agentams“ – režimo ir puolimo Ukrainoje kritikams – vykdyti bet kokią švietimo veiklą ar būti valstybinių įmonių valdybų nariais.
„Užsienio agentų“ sąraše šiuo metu yra apie tūkstantis asmenų ir organizacijų, įskaitant žinomus atlikėjus, rašytojus ir žurnalistus.
Pirmadienį V. Putino pasirašytuose įstatymuose taip pat numatyta konfiskuoti nuteistųjų turtą.
Vokietija kreipiasi į įmones: ieško, kas suteiktų paramą, jei tektų dislokuoti karius rytiniame NATO flange
Vokietijos ginkluotosios pajėgos kreipiasi į kelias stambias ginkluotę gaminančias įmones dėl logistinės paramos tiekimo, jei šaliai tektų dislokuoti karius ir įrangą prie rytinės NATO sienos, teigiama pranešimuose.
Laikraštis „Handelsblatt“, kurį cituoja „Sky News“ teigė, kad Berlynas siekia išsiaiškinti, kas galėtų padėti perkelti karius, šaudmenis ir karinę įrangą, jei Rusija užpultų NATO teritoriją.
Vokietija įsipareigojo per 30 dienų nuo bet kokio didesnio konflikto, kuriame dalyvautų NATO, pradžios skirti 35 tūkst. karių ir daugiau kaip 200 orlaivių bei laivų.
Pasak „Handelsblatt“, tarp įmonių, į kurias kreipėsi kariuomenė, buvo gynybos milžinė „Rheinmetall“, oro linijų bendrovė „Lufthansa“ ir valstybinis geležinkelių valdytojas „Deutsche Bahn“.
JAV valstybės departamento atstovė įvertino Putino pasirengimą derėtis su Ukraina: „Tai labai geras ženklas“
JAV valstybės departamento atstovė Tammy Bruce teigiamai įvertino Rusijos pasirengimą derėtis su Ukraina. Tokį pareiškimą ji padarė „Fox Business“ eteryje, rašoma „Unian“.
T. Bruce komentavo Rusijos prezidento Vladimiro Putino pareiškimą, kad Maskva yra pasirengusi dvišalėms deryboms su Ukraina. „Tai labai geras ženklas“, – sakė ji.
Po sprogimo Rusijos srityje paskelbta nepaprastoji padėtis
Rusijos Vladimiro srityje po sprogimo paskelbta nepaprastoji padėtis. Kas sukėlė sprogimą nėra aišku, rašoma „Sky News“.
Rusijos saugumo tarnyboms artimi „Telegram“ kanalai pranešė, kad sprogimas įvyko netoli ginklų arsenalo, esančio šalia Barsovo kaimo.
Vladimiro srities gubernatorius Aleksandras Avdejevas patvirtino sprogimą, tačiau kol kas detalesnių duomenų pateikti nenorėjo.
Jis savo „Telegram“ kanale rašė, kad incidento nuotraukų ir vaizdo medžiagos platinimas yra draudžiamas.
Pasak liudininkų, dėl besitęsiančių sprogimų evakuoti keli kaimai, esantys netoli amunicijos bazės. Oficialiai patvirtinta, kad evakuotas Barsovo kaimas.
Rusija ir Ukraina apsikeitė šimtais karo belaisviais
Netrukus po to, kai savaitgalį buvo paskelbtos Rusijos prezidento Vladimiro Putino „Velykų paliaubos“, Rusija ir Ukraina apsikeitė šimtais karo belaisvių, rašoma „Sky News“.
Iš viso iš Rusijos nelaisvės grįžo 277 ukrainiečiai – į šį skaičių įeina 31 sužeistas karo belaisvis, perkeltas mainais už 15 sužeistų Rusijos karių, kuriems reikia skubios medicininės pagalbos.
Rusijos gynybos ministerija pranešė, kad iš viso buvo susigrąžinti 246 Rusijos kariai.
Peskovas: Kremlius nėra susipažinęs su Trumpo taikos plano turiniu
Rusijos prezidento Vladimiro Putino spaudos atstovas Dmitrijus Peskovas teigia, jog Kremlius nėra susipažinęs su JAV prezidento Donaldo Trumpo taikos plano turiniu. Apie tai praneša „Telegram“ kanalas „Unian“.
„Niekas jo neskelbtų“, – sakė Rusijos diktatoriaus atstovas spaudai.
Anksčiau „New York Post“ šaltiniai teigė, kad į JAV prezidento planą gali būti įtrauktas Europos karių dislokavimas Ukrainoje, jei bus pasiektas susitarimas dėl paliaubų.
Be to, svarstoma galimybė sukurti atskiras taikos palaikymo pajėgas paliauboms stebėti, kurios atrodytų kaip bendra komisija, sudaryta iš rusų, ukrainiečių ir trečios ne NATO šalies.
Pastaroji šalis, rašoma leidinyje, turėtų stebėti fronto liniją ir užtikrinti, kad abi pusės sudėtų ginklus.
Zelenskis pakartojo raginimus nutraukti ugnį civilinei infrastruktūrai
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis dar kartą paragino nutraukti ugnį ir sustabdyti smūgius civilinei infrastruktūrai, rašoma „Sky News“.
„Ukraina pasiūlė pratęsti paliaubas po Velykų ir padaryti jas ilgalaikes“, – sakė jis, atkreipdamas dėmesį į Rusijos ir toliau vykdomas atakas.
„Mūsų pasiūlymas sustabdyti smūgius civilinei infrastruktūrai taip pat lieka svarstomas. Reikia tik tikro Rusijos pasirengimo dalyvauti šiame pokalbyje“, – pridūrė jis.
Putino padėjėjas: Witkoffas šią savaitę turėtų atvykti į Maskvą
JAV prezidento Donaldo Trumpo pasiuntinys Steve‘as Witkoffas turėtų atvykti į Rusiją deryboms, sakė vienas iš Vladimiro Putino aukšto rango padėjėjų, rašoma „Sky News“.
Rusijos naujienų agentūra „Interfax“ cituoja Jurijų Ušakovą, kuris teigė, kad S. Witkoffas vyks į Maskvą ketvirtą kartą nuo D. Trumpo sugrįžimo į prezidento postą.
Prieš tai S. Witkoffas surengė tris ilgus susitikimus su V. Putinu dėl karo Ukrainoje pabaigos perspektyvų.
Šaltiniai „NBC News“ sakė, kad Baltieji rūmai šią savaitę laiko „lemiama“ siekiant užtikrinti ilgalaikę taiką – D. Trumpo administracija grasina pasitraukti iš savo tarpininkavimo vaidmens, jei nebus pasiekta pažanga.
Rusija didina hibridinių atakų prieš Europą skaičių
Nyderlandų žvalgybos duomenimis, Rusija „didina“ hibridines atakas prieš Europą. Pranešama, jog Maskva už šiuos veiksmus atsakomybės neprisiima, rašoma „Sky News“.
„Matome, kad Rusijos grėsmė Europai didėja, taip pat ir po galimos karo su Ukraina pabaigos“, – teigė Nyderlandų karinės žvalgybos direktorius.
Peteris Reesinkas pažymėjo, kad Maskvos programišiai jau gali būti nusitaikę į Nyderlandų viešųjų paslaugų sektorių, tačiau detalių nepateikė.
Rusija slopina lūkesčius dėl tiesioginių derybų su Ukraina
Rusija slopina viltis dėl tiesioginių taikos derybų su Ukraina, praneša agentūra „Reuters“.
Konkretūs pokalbiai šiuo metu neplanuojami, antradienį Maskvoje sakė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas. Tačiau jei Ukraina pašalins tam tikras kliūtis, jie esą galėtų įvykti. Kokios tai kliūtys, D. Peskovas nepasakė.
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pirmadienį pareiškė esąs atviras tiesioginiams pokalbiams su Ukrainos vyriausybe. Tai buvo reakcija į Ukrainos pasiūlymą 30 dienų nutraukti civilinių taikinių apšaudymą. D. Peskovas dabar sakė, jog pirmiausiai reikia tiksliau žinoti Ukrainos poziciją, kokie objektai laikomi civiliniais. Atsakymo į tai esą kol kas nėra. Todėl šiuo metu nėra ir konkrečių planų dėl susitikimo, kalbėjo D. Peskovas.
V. Putinas pastaruoju metu ne kartą pabrėžė savo tariamą pasirengimą derėtis. Tačiau Kremlius vis atkreipia dėmesį į tai, kad V. Zelenskis pats uždraudė derybas su juo. Čia turimas omenyje Ukrainos prezidento dekretas, kurį jis pasirašė 2022 m. rugsėjį po to, kai Rusija aneksavo keturias iš dalies užimtas Luhansko, Donecko, Zaporižios ir Chersono sritis.
Nors, remiantis formuluote, dekretas nedraudžia derybų su V. Putinu, tačiau jame nurodoma, kad dėl padėties jos šiuo metu neįmanomos. Vėliau V. Zelenkis yra sakęs, jog yra pasirengęs derėtis su V. Putinu, jei tai padės pasiekti taiką ir išgelbėti ukrainiečių gyvybes.
JAV pareigūnas teigia, kad ši savaitė yra „labai svarbi“ paliaubų sudarymui
Šią savaitę vyksiantis taikos derybų raundas bus „labai svarbus“, „NBC News“ sakė JAV pareigūnas, kurį cituoja „Sky News“.
Rytoj Londone JAV, Prancūzijos, Jungtinės Karalystės ir Ukrainos atstovai susirinks į lemiamas derybas dėl karo nutraukimo.
Pareigūnas sakė, kad šios derybos yra „kritiškai svarbios“ po to, kai praėjusios savaitės pabaigoje Marco Rubio pasiūlė, kad Vašingtonas gali pasitraukti iš derybų, jei artimiausiu metu nepamatys apčiuopiamų pažangos ženklų.
JAV prezidentas Donaldas Trumpas taip pat sakė, kad šią savaitę tikisi veiksmų dėl Rusijos ir Ukrainos taikos susitarimo.
Rusams atakavus dronais ligoninę Chersone, sužeisti šeši žmonės
Rusų pajėgos antradienį atakavo vieną šiaurės rytinio Ukrainos Chersono miesto ligoninę, o per išpuolį buvo sužeisti šeši žmonės.
Chersono srities karinės administracijos vadovas Oleksandras Prokudinas socialiniame tinkle „Telegram“ paskelbė, kad bent du nukentėjusieji buvo nugabenti į ligoninę.
Pranešama, kad per ataką nukentėjo viena ligoninių, taip pat greitosios pagalbos automobiliai ir kitos transporto priemonės.
Pasak Chersono miesto karinės administracijos, keturi nukentėjusieji yra laidojimo namų darbuotojai, o kiti du – medicinos darbuotojai.
Kremlius įspėja neskubinti derybų dėl Ukrainos
Kremlius antradienį perspėjo neskubinti derybų dėl karo Ukrainoje, praėjus kelioms dienoms po to, kai JAV prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė, kad tam tikras susitarimas tarp Maskvos ir Kyjivo gali būti pasiektas šią savaitę.
„Ši tema yra tokia sudėtinga, susijusi su susitarimu, kad, žinoma, tikriausiai neverta nustatyti jokių griežtų terminų ir bandyti pasiekti susitarimą, realų susitarimą, per trumpą laiką“, – valstybinei televizijai sakė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas.
Masinė Rusijos ataka Charkive: miestas paskendo dūmuose
Rusijos pajėgos po trumpo Velykų atokvėpio tęsia atakas Ukrainos miestuose. Netrukus po rytinio puolimo Zaporižioje dronais buvo atakuotas Charkivas.
Sužeistųjų skaičius dėl masinio rusų dronų išpuolio Charkove išaugo iki 7, pareiškė regiono vadovas Olehas Sinehubovas.
Ukrainos informavimo priemonėse pažymima, kad po Rusijos dronų smūgių miestas paskendo dūmuose.
Vienas rusų prokremliškas telegramo kanalas atkreipė dėmesį į pakeistą rusų dronų puolimo taktiką: dabar dronai skrenda grupėmis 2000-2500 m aukštyje, kur būna nepasiekiami mobiliosioms ukrainiečių kovos su bepiločiais grupėms, o tuomet staigiai pikiruoja, apie 90 m/s greičiu, į taikinį.
Kyjivo pareigūnas: Ukrainos sąjungininkių susitikimas Londone įvyks trečiadienį
Ukrainos sąjungininkės Londone aptarti paliaubų susitiks trečiadienį, naujienų agentūrai AFP pranešė aukšto rango pareigūnas iš Kyjivo.
Anonimiškai kalbėjęs šaltinis nenurodė, kas iš Ukrainos dalyvaus šiame susitikime.
JAV, Ukrainos, Jungtinės Karalystės (JK) ir Prancūzijos atstovai rengia naują susitikimą po praėjusią savaitę Paryžiuje vykusių derybų, kuriose dalyvavo valstybės sekretorius Marco Rubio ir Donaldo Trumpo specialusis pasiuntinys Steve'as Witkoffas.
M. Rubio tąsyk pristatė Vašingtono planą dėl karo Ukrainoje pabaigos.
JAV prezidentas ragino visas puses sutikti su paliaubomis, tačiau, nepaisant pakartotinių derybų ir trumpų paliaubų, kurias per Velykas paskelbė Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, jam nepavyko iš Kremliaus išsireikalauti jokių didesnių nuolaidų.
Kai 2022-ųjų vasarį Rusija pradėjo plataus masto invaziją į Ukrainą, Jungtinės Valstijos ir Europa suskubo jai į pagalbą, suteikdamos ginklų ir lėšų, kad padėtų Ukrainai apsiginti nuo Maskvos kariuomenės.
Tačiau D. Trumpas jau ilgą laiką smerkė šią paramą. Kuriam laikui jis net buvo nutraukęs žvalgybos duomenų ir ginkluotės tiekimą Kyjivui.
Jis siekia susitarimo, kuris, kaip baiminasi daugelis Ukrainos gyventojų, gali faktiškai apdovanoti Rusiją už jos agresiją.
D. Trumpui grįžus į Baltuosius rūmus, Prancūzija ir Britanija bandė sutelkti Europą, kad ši labiau remtų Ukrainą.
Jos vadovauja pastangoms suburti „norinčiųjų koaliciją“ – šalis, pasirengusias siųsti karius į Ukrainą, kad šie užtikrintų bet kokias būsimas paliaubas.
Derybos surengtos po to, kai Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas suabejojo Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio pasiūlymu nutraukti oro atakas prieš civilinę infrastruktūrą.
V. Putinas apkaltino Kyjivą naudojant civilinius objektus kariniais tikslais, tačiau paliko atvirą galimybę surengti dvišales derybas ir aptarti šią idėją.
Abi pusės pranešė, kad per Velykų paliaubas, kovos veiksmų sumažėjo ir, pasak V. Zelenskio, nebuvo jokių perspėjimų apie Rusijos oro smūgius.
Kyjivas ir jo sąjungininkai kaltino V. Putiną, kad šis paliaubas naudoja kaip rinkodaros operaciją, ir teigė, kad Kremlius neturi nuoširdaus noro sustabdyti invaziją.
Rusijos numestos bombos Ukrainoje sužalojo 15 žmonių
Rusijos pajėgoms Ukrainos Zaporižios srityje numetus dvi valdomas aviacines bombas nukentėjo 15 žmonių.
Apie tai antradienį paskelbė Zaporižios srities karinės administracijos vadovas Ivanas Fiodorovas.
„Sužeistųjų skaičius dėl Rusijos atakos prieš Zaporižią išaugo iki 15. Šešiems iš jų medicininė pagalba buvo suteikta vietoje. Visi kiti nukentėjusieji buvo nuvežti į ligoninę“, – sakė I. Fiodorovas.
Jis žurnalistus įvykio vietoje informavo, kad priešas numetė dvi valdomas aviacines bombas. Viena iš jų sprogo prie infrastruktūros objekto, o kita – prie gyvenamojo pastato tankiai apgyvendintoje vietovėje.
Nepaisant išpuolio mieste veikia visos komunalinės paslaugos. Gelbėjimo operacija tęsiasi.
Anksčiau pranešta, kad per Rusijos ataką prieš Zaporižią antradienį žuvo 69 metų moteris, o du vaikai buvo sužeisti.
Rusijoje vyriškiui, Ukrainos kariuomenei paaukojusiam 27 JAV dolerius, skirta 12 metų kalėjimo bausmė
Rusijos Sverdlovsko regiono teismas skyrė 12 metų laisvės atėmimo griežtojo režimo kolonijoje bausmę 27-erių vyriškiui, kuriam buvo pareikšti kaltinimai neva pervedus pinigų Ukrainos kariuomenei, pranešė „Meduza“.
Atsakovas Jevgenijus Varaksinas buvo apkaltintas tuo, kad 2022 m. balandį būdamas Lenkijoje pervedė 100 zlotų (maždaug 23 eurus), mokėjimo paskirtyje nurodydamas, kad tai yra „parama Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms“. Prokurorų teigimu, jis kaltę iš dalies pripažino.
Be įkalinimo bausmės teismas jam skyrė ir 300 000 rublių (maždaug 3 200 eurų) baudą bei nustatė pusantrų metų lygtinės bausmės laikotarpį. Byla buvo nagrinėjama uždarame posėdyje.
J. Varaksinas buvo sulaikytas 2024 m. liepą. Paskelbiant nuosprendį teismas pastebėjo, kad jis niekur nedirba, nors nepriklausoma žiniasklaida praneša, kad 2022 m. jis dirbo savo gimtojo Lesnojaus miesto gamykloje „Elektrochimpribor“, kurios internetinėje svetainėje nurodoma, jog tai yra „viena iš didžiausių valstybinės korporacijos „Rosatom“ branduolinės ginkluotės komplekso įmonių“. Gamykloje taip pat gaminama civilinės paskirties energetikos bei naftos dujų pramonės, geofizikos, medicinos ir branduolinio sektoriaus produkcija.
Bylą nagrinėjo teisėjas Andrejus Minejevas, kuris 2024 m. liepą 16 metų kalėti nuteisė leidinio „The Wall Street Journal“ reporterį Evaną Gershkovichių. E. Gershkovichius rugpjūčio pradžioje buvo paleistas per Rusijos ir Vakarų šalių apsikeitimą kaliniais.
Trumpo taikos planas – kas žinoma? Viešinama neoficiali sąlygų informacija
Donaldo Trumpo taikos plane, kurį JAV prezidentas gali pristatyti per artimiausias kelias dienas, numatyta Ukrainoje dislokuoti Europos karius. Tačiau susitarimo sąlygos vis dar nėra galutinės ir toliau svarstomos, praneša leidinys „New York Post“, remdamasis neįvardintu JAV administracijos pareigūnu.
Pasak leidinio pašnekovo, Europos saugumo pajėgų dislokavimo Ukrainoje klausimas yra pats sudėtingiausias.
Europos kariai gali būti dislokuoti Ukrainoje
Pažymima, kad nors būsimo susitarimo sąlygos dar nėra galutinai apibrėžtos, „nes Kyjivas ir Maskva aptarinėja planą pas save“, vienas administracijos pareigūnas teigė, kad į jas gali būti įtrauktas Europos karių dislokavimas Ukrainoje. Tai būtų aktualu, jei būtų pasiektos paliaubos.
Teritorijos atsisakymas
Nors laikraštis „The New York Post“ negalėjo nepriklausomai patikrinti šio pranešimo, penktadienį vienas aukšto rango administracijos pareigūnas sakė, kad Kyjivui per praėjusią savaitę vykusias derybas su JAV delegacija didžiausią nerimą kėlė susitarimo dalis dėl „žemės“, turint omenyje Rusijos okupuotų Ukrainos dalių pripažinimą suverenia Maskvos teritorija.
Pareigūnas teigė, kad Ukraina, atrodo, „yra pasirengusi atsisakyti 20 proc. savo teritorijos“, jei tai bus laikoma teritorijos pripažinimu „de facto“, o ne „de jure“.
Ugnies nutraukimą stebės speciali komisija
Be to, svarstoma galimybė sukurti atskiras paliaubų stebėsenos pajėgas. Tai turėtų atrodyti kaip „bendra komisija“, kurią sudarytų rusai, ukrainiečiai ir trečia ne NATO šalis.
Šios komisijos užduotis – stebėti fronto liniją. Ji turėtų užtikrinti, kad abi pusės sudėtų ginklus.
Pasak pareigūno, JAV taip pat galėtų dalyvauti užtikrinant taikos vykdymą. Tačiau jų vaidmuo bus ne kaip karinės pajėgos vietoje, o kaip „finansinės pajėgos kartu su trečiąja šalimi“.
JAV pasiūlymai dėl taikos susitarimo
D. Trumpo administracijos pasiūlymuose ne tik atmetama galimybė Ukrainai įstoti į NATO, bet ir numatoma, kad JAV gali pripažinti Rusijos įvykdytą Krymo aneksiją. Kita JAV idėja – apibrėžti teritoriją aplink Zaporižios AE kaip neutralią, kontroliuojamą JAV.
WSJ duomenimis, šiuos pasiūlymus Vašingtonas balandžio 17 d. Paryžiuje konfidencialiame dokumente perdavė Kijevui. Juos taip pat gavo taikos procese dalyvaujančių Europos šalių atstovai.
Prancūzija: V. Putino paskelbtos Velykų paliaubos buvo rinkodaros ir apžavų operacija
Prancūzijos užsienio reikalų ministras Jeanas-Noelis Barrot antradienį pavadino Rusijos prezidento Vladimiro Putino paskelbtas Velykų paliaubas Ukrainoje „rinkodaros operacija“, kuria siekta pamaloninti JAV lyderį Donaldą Trumpą.
„Velykų paliaubos, kurias jis paskelbė kiek netikėtai, buvo rinkodaros operacija, apžavų operacija, kuria buvo siekiama neleisti prezidentui D. Trumpui tapti nekantriam ir piktam“, – sakė J.-N. Barrot transliuotojui „FranceInfo“.
Pirmadienį Rusija nutraukdama trapias Velykų paliaubas surengė oro atakas prieš Ukrainą.
Naujos atakos verčia abejoti D. Trumpo viltimis dėl platesnio masto paliaubų tarp abiejų pusių po to, kai jis pareiškė, kad susitarimas gali būti sudarytas šią savaitę.
D. Trumpas grasino nutraukti pastangas užtikrinti taiką trejus metus trunkančiame kare, jei nematys pažangos.
JAV, Ukrainos, Jungtinės Karalystės (JK) ir Prancūzijos atstovai po praėjusią savaitę Paryžiuje vykusio susitikimo, kuriame dalyvavo valstybės sekretorius Marco Rubio ir D. Trumpo specialusis pasiuntinys Steve'as Witkoffas, šią savaitę susitiks Londone tolesnių derybų dėl paliaubų.
Putino padėjėjas pažadėjo įtraukti Trumpo taikos planą Ukrainai į mokyklinius vadovėlius
JAV prezidento Donaldo Trumpo planas užbaigti karą Ukrainoje bus įtrauktas į Rusijos mokyklinius vadovėlius, pareiškė Rusijos prezidento padėjėjas ir vienas iš vadovėlių autorių Vladimiras Medinskis.
„Bloomberg“: Londone vyksiančiose derybose JAV atstovaus M. Rubio, S. Witkoffas ir K. Kelloggas
Londone vyksiančiose derybose dėl paliaubų tarp Ukrainos ir Rusijos JAV delegaciją, be kita ko, sudarys valstybės sekretorius Marco Rubio ir prezidento Donaldo Trumpo specialieji pasiuntiniai Steve‘as Witkoffas bei Keithas Kelloggas.
Naujienų agentūra „Ukrinform“, remdamasi „Bloomberg“, praneša, kad JAV delegacija turėtų susitikti su aukšto rango Jungtinės Karalystės, Prancūzijos, Vokietijos ir Ukrainos užsienio reikalų ministerijų pareigūnais. Pažymima, kad galutinės susitikimo detalės vis dar derinamos ir gali kisti.
Londone vyksiantys pokalbiai bus derybų, kurios praėjusią savaitę buvo surengtos Paryžiuje ir kuriose dalyvavo prezidentas Emmanuelis Macronas, tęsinys. Tie patys JAV pareigūnai Prancūzijos sostinėje apibrėžė galimas paliaubų sutarties ir platesnio Kyjivo ir Maskvos taikos susitarimo struktūras. JAV kaip galimo taikos plano dalį pasiūlė panaikinti kai kurias sankcijas Rusijai ir oficialiai pripažinti jos kontrolę Kryme.
Kaip jau skelbė „Ukrinform“, ankstesnis JAV, Europos ir Ukrainos atstovų derybų ratas balandžio 17 d. vyko Paryžiuje. Ukrainai atstovavo prezidento kanceliarijos vadovas Andrijus Jermakas, užsienio reikalų ministras Andrijus Sybiha ir gynybos ministras Rustemas Umerovas.
Rusijos kariuomenė per praėjusią parą Ukrainoje neteko dar 1 130 karių
Nuo 2022 m. vasario 24 d. iki 2025 m. balandžio 22 d. Rusijos pajėgos per karą Ukrainoje neteko apie 943 060 karių, įskaitant dar 1 130 kariškių, kurie buvo likviduoti vien per pastarąsias 24 valandas, socialiniame tinkle „Facebook“ pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinis štabas.
Štabas pažymėjo, kad, nuolat atnaujinant žvalgybinę informaciją, buvo pakoreguoti kai kurie bendri skaičiai, įskaitant duomenis apie personalą, šarvuočius, artilerijos sistemas ir reaktyvinės salvinės ugnies sistemas. Kasdieniai nuostoliai pateikiami įprastu formatu.
Atnaujinti Rusijos nuostoliai apima: 10 683 tankus (+4), 22 296 šarvuotąsias kovos mašinas (+19), 26 689 artilerijos sistemas (+26), 1 367 reaktyvinės salvinės ugnies sistemas, 1 140 oro gynybos sistemų (+1), 370 lėktuvų, 335 sraigtasparnius, 33 388 bepiločius orlaivius (+118), 3 148 kruizines raketas, 28 laivus, 1 povandeninį laivą, 45 458 automobilius (+134) ir 3 859 specialiosios technikos vienetus.
Šie duomenys nuolat atnaujinami.
Putinas siūlo tiesiogines derybas su Ukraina
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pasiūlė surengti tiesiogines derybas su Ukraina dėl galimybės pratęsti atakų, nukreiptų prieš tam tikrus taikinius, moratoriumą.
Trumpas per ateinančias tris dienas padarys pareiškimą dėl Ukrainos
JAV prezidentas Donaldas Trumpas ketina per ateinančias tris dienas pateikti komentarą dėl karo Ukrainoje ir tarpininkavimo pastangų. Tai jis pareiškė per Velykų šventę Baltųjų rūmų sode paklaustas, ar JAV siūlo, kad Ukraina pripažintų Krymą Rusijos dalimi. Rusija 2014 m. užėmė Ukrainos Juodosios jūros pusiasalį ir tada jį neteisėtai aneksavo.
Pokalbiai gerai juda į priekį, pridūrė D. Trumpas, tačiau daugiau detalių nepateikė.
Sekmadienį D. Trumpas savo socialiniame tinkle „Truth Social“ didžiosiomis raidėmis parašė: „Tikiuosi, kad Rusija ir Ukraina šią savaitę pasieks susitarimą“. Jis pridūrė: „Tuomet abi užsiims dideliu verslu su Jungtinėmis Amerikos Valstijomis, kurios klesti ir uždirba turtus“, – pridūrė jis.
D. Trumpas neseniai paragino Ukrainą ir Rusiją parodyti norą siekti kompromiso kare, kurį plataus masto įsiveržimu į Ukrainą prieš daugiau nei trejus metus pradėjo Rusija.
JAV vyriausybė leido suprasti, kad priešingu atveju gali nebedėti pastangų užbaigti karą.
Rusai atakavo Odesą, sužeisti trys žmonės, apgadinta civilinė infrastruktūra
Rusai atakavo Odesą smogiamaisiais bepiločiais orlaiviais. Per ataką buvo sužeisti trys žmonės ir buvo apgadinta civilinė infrastruktūra, įskaitant gyvenamuosius pastatus, švietimo įstaigą ir transporto priemones. Be to, kilo gaisrai.
Apie tai tinkle „Telegram“ pranešė Odesos srities karinės administracijos vadovas Olehas Kiperis.
„Mieste buvo apgadinta civilinė infrastruktūra, įskaitant gyvenamuosius pastatus, švietimo įstaigą ir transporto priemones. Kilo gaisrai“, – sakoma paskelbtoje žinutėje.
Zelenskis pateikė Rusijai siūlymą, Putino atsakas – „Pagalvosim“
Ukraina vis dar siūlo Rusijai moratoriumą dėl smūgių civilinei infrastruktūrai, pareiškė Volodymyras Zelenskis, o Vladimiras Putinas atsakė į tai: „Įvertinsim ir apsvarstysim“.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sekmadienio vakare kalbėdamas pareiškė, kad Ukraina vis dar siūlo Rusijai moratoriumą smūgiams civilinei infrastruktūrai.
Ukrainos prezidentas šį pasiūlymą pateikė dar per vadinamąsias „velykines paliaubas“, tačiau pirmadienį Vladimiras Putinas atsisakė jį priimti be jokių sąlygų. Rusijos vadovas sakė, kad Maskva turėtų išnagrinėti pasiūlymą, o smūgius civiliniams objektams pavadino pateisinamais, jei jie naudojami kariniams tikslams.
„Iš tiesų per Velykas nebuvo jokių oro pavojaus signalų ir kai kuriose fronto vietose buvo tylu. Taigi įmanoma - įmanoma, kai būtent Rusija eina mažinti žudynių“, - sakė V. Zelenskis. - Nepaisant to, Ukraina laikosi savo siūlymo nesuduoti smūgių bent jau civilinei infrastruktūrai. Ir mes laukiame aiškaus atsakymo iš Maskvos. Esame pasirengę bet kokiam pokalbiui, kaip tai užtikrinti“.
V. Zelenskis pridūrė, kad būtent ugnies nutraukimas bus pagrindinis Ukrainos delegacijos tikslas šią savaitę Londone vyksiančiose derybose su JAV ir Europos šalimis.
Atsakydamas į Kijevo pasiūlymą susilaikyti nuo smūgių civiliniams objektams, V. Putinas sakė, kad Rusija turėtų „viską apgalvoti ir atidžiai įvertinti, pažvelgti į rezultatus...“
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
simboliškai per Velykas pasimirė ir popiežius-jau plinta sąmonkslo teorijos neva vancas švancas kaltas dėl o mirties, bet iš tikro kalta senatvė. Tai nebuvo mano mėgstamiausias popiežius, nes jis labiau gynė kacapus(Jonas Paulius2 pats geriausias) bet vis tiek jam linkiu ilsėtis ramybėje. Tuo tarpu senas pirdyla Trampas parašė, kad ''nekantrauja nuvykti į popiežiaus laidotuves(skamba kaip psichopatas)
Tuo tarpu kacapų propagandistės Simonian vyro irgi greit laukia myrcis-mačiau klipą kaip ji verkia, kad netukus jos armėniškas kacapas padvės, tad to ir linkiu, jei jis nesulauks gegužės 9d. tai bus malonus bonusas.
Tuo tarpu Ukraina iš Švedijos gavo AWACS žvalgybos lėktuvą, tai reiškia, kad dar daugiau kacapų keliaus pas kobzoną.
Slava Ukraini, smert kacapam!
Putinas keičia toną dėl karo baigties: tikslas – jau nebe visa Ukraina
Vladimiras Putinas pasiūlė sustabdyti invaziją į Ukrainą ties dabartine fronto linija, kad būtų galima pasiekti taikos susitarimo su JAV prezidentu Donaldu Trumpu, teigia su tuo susipažinę asmenys, rašo „Financial Times“.
Rusijos prezidentas per susitikimą Sankt Peterburge anksčiau šį mėnesį D. Trumpo specialiajam pasiuntiniui Steve'ui Witkoffui pasakė, kad Maskva galėtų atsisakyti savo pretenzijų į keturių iš dalies okupuotų Ukrainos regionų teritorijas, kurias tebekontroliuoja Kyjivas, sakė trys iš šių žmonių.
Nuo to laiko JAV išsakė idėjas dėl galimo susitarimo, pagal kurį Vašingtonas pripažintų Rusijos nuosavybės teisę į Ukrainos Krymo pusiasalį, pridūrė šie žmonės, taip pat bent jau pripažintų, kad Kremlius de facto kontroliuoja šiuo metu jam priklausančias keturių regionų dalis.
Šis pasiūlymas yra pirmas oficialus ženklas, kurį V. Putinas pateikė nuo pirmųjų karo mėnesių prieš trejus metus, kad Rusija galėtų atsisakyti savo maksimalistinių reikalavimų nutraukti invaziją.
Tačiau Europos pareigūnai, informuoti apie JAV pastangas užbaigti karą, perspėjo, kad Putinas tikriausiai pasinaudos akivaizdžiu nuolaidžiavimu kaip masalu, kad įviliotų D. Trumpą priimti kitus Rusijos reikalavimus ir primesti juos Ukrainai kaip įvykusį faktą.
„Šiuo metu Kyjivui daromas didelis spaudimas atsisakyti tam tikrų dalykų, kad D. Trumpas galėtų skelbti pergalę“, – sakė vienas iš jų.
Trečiadienį Londone Ukrainos pareigūnai turi susitikti su Europos ir JAV pareigūnais ir aptarti naujausius pasiūlymus. Tačiau, pasak JAV ir Europos pareigūnų, iš susitikime nedalyvaus S. Witkoffas ir JAV valstybės sekretorius Marco Rubio. Tikimasi, kad D. Trumpo pasiuntinys Ukrainoje Keithas Kelloggas vis dar dalyvaus. Antradienį V. Putino patarėjas užsienio politikos klausimais sakė, kad S. Witkoffas vėliau šią savaitę apsilankys Maskvoje.
V. Putino atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas sakė FT: „Vyksta įtemptas darbas. Mes kalbamės su amerikiečiais. Darbas sudėtingas ir užima daug laiko, todėl sunku tikėtis greitų rezultatų, be to, darbas negali būti atliekamas viešai“.
Sekmadienį D. Trumpas socialiniame tinkle paskelbė, kad tikisi, jog Ukraina ir Rusija „šią savaitę sudarys susitarimą“ ir tada „pradės daryti verslą su Jungtinėmis Amerikos Valstijomis, kuris klesti, ir uždirbs turtus!“
Praėjusią savaitę Paryžiuje vykusiame susitikime su Europos ir Ukrainos pareigūnais JAV pateikė idėjų, kurios, kaip tikisi Baltieji rūmai, galėtų sudaryti galimo susitarimo kontūrus.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis antradienį sakė, kad iš D. Trumpo negavo pasiūlymo, kuriame būtų išdėstyti konkretūs žingsniai siekiant nutraukti Rusijos pradėtą karą. Tačiau jis sakė, kad kai tik bus sudarytos paliaubos, jis bus pasirengęs tiesioginėms deryboms su V. Putinu.
„Yra signalų, idėjų, diskusijų, bet tai nėra oficialus pasiūlymas“, – sakė V. Zelenskis. Jei toks oficialus pasiūlymas ateis, jis sakė, „mes atsakysime“.
Formatas, kurio nori Rusija
Pagal galimą susitarimą Ukraina įsipareigotų jėga neatgauti Rusijos okupuotos teritorijos, o Rusija sutiktų sustabdyti lėtą savo kariuomenės judėjimą.
Rusija taip pat atmetė kai kuriuos JAV pasiūlymus, įskaitant NATO šalių karinį buvimą Ukrainoje.
Savo ruožtu V. Zelenskis antradienį pareiškė, kad kalbėdami apie Krymo pripažinimą okupantams, įžengiame į formatą, kurio nori Rusija, rašo UNIAN.
„Dėl visko greitai susitarti nepavyks. Mes kariaujame jau 12 metų, tai jau yra atsakymas, ar apskritai įmanoma susitarti su Rusija. Tai retorinis klausimas, ar įmanoma greitai susitarti su Rusija. Ne. Tai neįmanoma be spaudimo Maskvai“, – sakė Ukrainos prezidentas.
„Nėra apie ką kalbėti – tai prieštarauja mūsų Konstitucijai. Tai mūsų teritorija, Ukrainos žmonių teritorija (...) To nebus“, – pabrėžė prezidentas.
Pasak valstybės vadovo, Ukraina nori greitos, teisingos taikos ir besąlygiškų paliaubų, kurios būtų pirmas žingsnis jos link.
Rusija taip pat atmetė kai kuriuos JAV pasiūlymus, įskaitant NATO šalių karinį buvimą Ukrainoje.