Svarbiausios dienos naujienos:
19:00 | Zelenskis prakalbo apie planą „B“ kare Ukrainoje: viskas priklausys nuo Amerikos
Jei po rinkimų lapkričio mėnesį pasikeis JAV karinės pagalbos politika, bus pereita prie plano „B“, penktadienį pareiškė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.
„Situacija tokia, kad pagrindinis donoras pagalbai Ukrainai yra JAV. Ir jei jų politika po rinkimų pasikeis, tai šie pokyčiai ir yra planas „B“. Tai reiškia, kad JAV politika savaime turės įtakos šios karo plėtrai arba karo pabaigos vystymuisi“, – V. Zelenskio žodžius cituoja UNIAN.
Kartu V. Zelenskis sako nežinantis, kokie gali būti šie JAV politikos pokyčiai, nes rinkimų rezultatų iš anksto numatyti neįmanoma. Ukrainos prezidentas taip pat pabrėžia, kad priešrinkiminiu laikotarpiu kandidatai gali daryti įvairius pareiškimus, remiančius arba nukreiptus prieš Ukrainą.
„Niekas nežino, kas bus po to. Nes šiandien jie kovoja ne už Ukrainą, jie kovoja už savo rinkimus, kurie yra teisingi jų šaliai. Mums tai ne tiek jau daug. Manome, kad turime išlikti susitelkę, nes esame kare“, – sakė V. Zelenskis.
18:37 | Danija pranešė apie naują karinės pagalbos Ukrainai paketą
Danija pranešė skirianti 2,4 mlrd. kronų (apie 322 mln. eurų) karinei pagalbai Ukrainai.
Kaip rašo „Ukrinform“, tai sakoma Ukrainos gynybos ministerijos pranešime socialiniame tinkle X.
Pažymima, kad tai jau 21-asis Danijos karinės pagalbos Ukrainai paketas. Jį sudaro nauji įrangos pirkimai, papildomos lėšos industriniam pului ir technika iš Danijos gynybos ministerijos sandėlių.
„Esame dėkingi mūsų draugams danams už nepaliaujamą palaikymą! Kartu mes stipresni!“, – rašoma Ukrainos gynybos ministerijos pranešime.
Kaip anksčiau pranešė „Ukrinform“, ketvirtadienį Norvegijos užsienio reikalų ministras Espenas Barthas Eide pareiškė, kad Norvegija skirs 250 mln. eurų pagalbos paketą sugriautiems Ukrainos energetikos objektams atstatyti ir moderniai energetikos infrastruktūrai kurti.
18:07 | „Medaus mėnuo baigėsi“: Saudo Arabija gali suduoti galingą smūgį Rusijos ekonomikai
Aplink Rusija glaudžiantis vis daugiau sąjungininkų – pasirašyta arba netrukus bus pasirašoma strateginio bendradarbiavimo sutartis su Šiaurės Korėja ir Iranu – kai kurios šalys pradeda demonstruoti šaltumą. Viena jų yra Saudo Arabija, kuri pastaruoju metu tapusi Kremliaus „kišenės“ gelbėtoja – palaiko Rusiją naftos rinkoje.
16:50 | Ukraina susigrąžino dar 501 žuvusio gynėjo palaikus
Realizavus repatriacijos priemones, į Ukrainą grąžinti 501 žuvusio gynėjo palaikai.
Kaip rašo „Ukrinform“, tai penktadienį „Telegram“ kanale pranešė Koordinacinis elgesio su karo belaisviais štabas.
382 iš šių Ukrainos gynėjų žuvo Avdijivkos ruože, 56 – Bachmuto, 45 – Marjinkos, 6 – Vuhledaro, 4 – Zaporižios, 7 - Luhansko ruože.
Taip pat pavyko susigrąžinti vieną kūną iš morgo Rusijos teritorijoje.
Ukrainos ginkluotosios pajėgos nugabens repatrijuotus kūnus ir palaikus į paskirtas valstybines institucijas, vėliau teisėsaugininkai ir teismo medicinos ekspertai nustatys žuvusiųjų tapatybę. Po atpažinimo gynėjų palaikai bus perduoti jų šeimoms deramai palaidoti.
Kritusių gynėjų grąžinimu rūpinosi Koordinacinis štabas, bendradarbiaudamas su Ukrainos saugumo tarnyba, Ukrainos ginkluotosiomis pajėgomis, Vidaus reikalų ministerija, Aukščiausiosios Rados žmogaus teisių įgaliotinio biuru, Ypatingomis aplinkybėmis dingusių asmenų įgaliotinio sekretoriatu, Valstybinės nepaprastųjų situacijų tarnybos Vyriausiąja valdyba ir kitomis Ukrainos saugumo ir gynybos sektoriaus struktūromis.
Koordinacinis štabas išreiškė ypatingą padėką Tarptautiniam Raudonojo Kryžiaus komitetui už pagalbą grąžinant žuvusių karių kūnus.
Kaip anksčiau pranešė „Ukrinform“, rugpjūtį Ukraina susigrąžino 250 kritusių gynėjų palaikus.
15:07 | Ukrainos ministras: niekas mums nesiūlė mainyti teritorijų į NATO, o jeigu pasiūlytų – daryčiau labai blogus dalykus
Ukrainos gynybos ministras pateikė dviprasmį atsakymą į ukrainiečių žiniasklaidos klausimą dėl pasiūlymų „mainyti narystę NATO į teritorijų atsisakymą“.
Rustamo Umerovo teigimu, tokių pasiūlymų Vakarų partneriai nebuvo pateikę, o jeigu jų sulauktų, tai „darytų blogus dalykus“.
„Ne, tokių (pasiūlymų) nebuvo. Jeigu Ukrainai būtų siūloma narystė NATO mainais į okupuotas teritorijas, aš tikrai… daryčiau labai blogus dalykus“, – pareiškė Ukrainos gynybos ministras.
Vakaruose vis pasirodo siūlymai pateikti Ukrainai „vokiško modelio“ taikos planą. Jo esmė būtų ta, kad Ukraina atsisako bandymų jėga atsikovoti Rusijos okupuotas teritorijas, mainais į narystę aljanse. Tai taip pat nereikštų, kad Donbasas ir Krymas yra pripažįstami Rusijos dalimi, tiesiog sustabdomi karo veiksmai ir bandoma iškelti šių teritorijų susigrąžinimo klausimą po kažkiek metų.
Ukrainos prezidentas V. Zelenskis pareiškė, kad Vakarų valdininkai, kurie vysto tokį scenarijų, su juo nesikonsultavo. Jo teigimu, Vakaruose politikai bijo apie tai atvirai kalbėti.
Išvakarėse V. Zelenskis pareiškė, kad Ukraina turi arba gauti branduolinį ginklą, arba įstoti į NATO.
Tuo metu penktadienį, spalio 18-ąją, susitikę J. Bidenas ir O. Scholzas pareiškė, kad nenutrauks pagalbos Ukrainai, tačiau Vokietijos kancleris paskelbė, kad NATO įsitraukimo į karą Ukrainoje, kaip to pageidauja V. Zelenskis, reikia išvengti.
„Mūsų pozicija yra aiški. Mes maksimaliai palaikome Ukrainą. Tuo pat metu mes užtikriname, kad NATO netaptų konflikto šalimi, kad šis karas netaptų dar didesne katastrofa. Mes puikiai suvokiame šią atsakomybę, ir niekas jos mums nenuims“, – aiškino Vokietijos lyderis.
14:53 | Scholzas: NATO remia Ukrainą, bet neturi tapti karo šalimi
Vokietijos kancleris Olafas Scholzas penktadienį pareiškė, kad NATO karinis aljansas privalo ir toliau remti Rusijos invaziją atremiančią Ukrainą, bet neturi tiesiogiai įsitraukti į konfliktą.
Kalbėdamas žurnalistams su viešinčiu JAV prezidentu Joe Bidenu, O. Scholzas sakė: „Mes palaikome Ukrainą kiek tik galime ir tuo pačiu metu užtikriname, kad NATO netaptų karo šalimi, kad šis karas neperaugtų į dar didesnę katastrofą“.
14:11 | Bideno žinutė Vakarams: Ukrainos laukia labai sunki žiema
Ukrainos laukia labai sunki žiema, pareiškė JAV prezidentas Joe Bidenas, rašo UNIAN. Penktadienį jis vieši Vokietijoje.
J. Bidenas paragino sąjungininkus toliau remti Ukrainą, kol ji pasieks „teisingą ir tvarią taiką“.
„NATO išlieka stipri ir vieninga kaip niekada anksčiau. Mūsų laukia labai sunki žiema. Negalime nuleisti rankų“, – nurodė jis.
13:47 | Tuskas: Ukrainos Pergalės planas bus naujai įvertintas po JAV prezidento rinkimų
ES vadovai „nesutaria“ vertindami Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio Briuselyje pristatytą Pergalės planą, kuris turės būti naujai įvertintas po JAV prezidento rinkimų, kalbėdamas per spaudos konferenciją po Briuselyje įvykusio Europos Tarybos posėdžio pasakė Lenkijos vyriausybės vadovas Donaldas Tuskas.
Lenkijos premjeras pastebėjo, kad tai, jog skirtingų ES šalių vadovai Ukrainos Pergalės planą vertina skirtingai, „nėra netikėta“, nes skiriasi ir jų nuostatos dėl Kyjivo narystės NATO – pirmojo šio plano punkto.
D. Tuskas priminė, kad Ukrainos narystės klausimas buvo pirmąkart iškeltas dar Lecho Kaczyńskio prezidentavimo laikais (2005–2010 m.) ir Varšuva jau tada palaikė idėją „atverti Ukrainai narystės perspektyvas“.
„Niekas nepasikeitė – mes solidarizuojamės su Ukraina šiuo klausimu“, – pabrėžė Lenkijos vyriausybės vadovas.
D. Tusko teigimu, šiandien sunku įvertinti, koks realistiškas yra V. Zelenskio planas, nes daug kas priklausys nuo JAV prezidento rinkimų baigties.
„Šiuo metu laukiame JAV prezidento rinkimų rezultatų, niekas to neslepia“, – kalbėjo D. Tuskas.
Reikia tikėtis, kad V. Zelenskio plane numatyta strategija „bus naujai įvertina po rinkimų Amerikoje“, – pridūrė jis.
Prezidentas V. Zelenskis Ukrainos Pergalės planą pristatė Briuselyje vykusiame Europos Sąjungos viršūnių susitikime.
12:42 | Ukraina evakuoja iš Kupiansko tūkstančius žmonių
Praėjusią parą iš Charkivo srities Kupiansko ir Borovos rajonų buvo evakuoti 245 žmonės, įskaitant 29 vaikus, feisbuke pranešė Charkivo srities karinės administracijos vadovas Olehas Syniehubovas.
„Regione vyksta privaloma Kupiansko ir Borovos rajonų gyventojų evakuacija. Per naktį į vieną iš logistikos centrų atvyko beveik 245 žmonės, 29 jų – vaikai“, – sakė O. Syniehubovas ir pridūrė, kad visiems be išimties suteikiama pirmoji pagalba: karštas maistas, drabužiai, medicininė, teisinė ir psichologinė pagalba. Evakuoti žmones iš kairiojo Oskilo upės kranto Kupiansko rajone padeda Charkivo srities savanoriai, 17 nevyriausybinių organizacijų, policija, tarptautiniai partneriai.
Priverstinė evakuacija paskelbta prieš kelias dienas, nes Kupiansko sektoriuje plečiasi aktyvių karo veiksmų zona. Ukraina atsiėmė Kupianską praėjus maždaug pusmečiui nuo Rusijos plataus masto invazijos pradžios. Miestas yra svarbus geležinkelio mazgas šiaurės rytinėje Charkivo srityje, pastaraisiais mėnesiais rusų nuolat apšaudomas. Maskvos pajėgos jau priartėjo prie Kupiansko per kelis kilometrus.
„Iš viso reikia evakuoti apie 10 tūkst. žmonių. Evakuacijos tempai kasdien didėja“, – penktadienį „Telegram“ paskyroje paskelbtame vaizdo įraše sakė O. Syniehubovas.
Prieš karą Kupianske gyveno gyveno beveik 30 tūkst. žmonių. Per Rusijos artilerijos smūgius daugelis pastatų apgriauti, žuvo dešimtys civilių. Rusija jau kelis mėnesius veržiasi į priekį Rytų Ukrainoje, užėmė dešimtis mažų miestelių ir kaimų. Ukrainos pajėgos išsekusios, trūksta kareivių.
12:37 | Apklausa: kas ketvirtas Ukrainos pabėgėlis nori likti užsienyje
Beveik kas ketvirtas Europoje esantis Ukrainos pabėgėlis ilguoju laikotarpiu nenorėtų grįžti į tėvynę. Remiantis penktadienį paskelbtais Miuncheno „Ifo“ instituto atliktos apklausos rezultatais, beveik 25 proc. respondentų nurodė, jog ketina likti užsienyje. 35 proc. teigė norintys grįžti į Ukrainą, kai tik ten vėl bus saugu, praneša agentūra „Reuters“.
„Tik 4 proc. planuoja sugrįžti netrukus, nepriklausomai nuo tenykštės saugumo situacijos“, – sakė „Ifo“ Migracijos tyrimų centro vadovas Panu Poutvaara. Beveik 11 proc. pabėgėlių jau grįžo į Ukrainą. Dar 25 proc. nėra apsisprendę, kaip elgsis.
„Mūsų rezultatai rodo, kad daug pabėgusių ukrainiečių norėtų grįžti į savo šalį, tačiau didžiajai daliai jų lemiamas veiksnys yra karo eiga, – kalbėjo „Ifo“ migracijos tyrinėtoja Yvonne Giesing. – Kuo ilgiau truks konfliktas, tuo daugiau jų gali savo ateitį matyti ne Ukrainoje“.
Apklausa, kurios rezultatai apibendrinti dabar, buvo atlikta praėjusį birželį. Netrukus po savo pasitraukimo iš šalies tik 10 proc. ukrainiečių teigė, kad ketina likti užsienyje. Iki 2023 m. pabaigos ši dalis didėjo vidutiniškai 1,6 procentinio punkto kas 100 dienų. Tuo tarpu dalis tų, kurie iš karto po pabėgimo sakė vėl grįšiantys į Ukrainą, kai ten bus saugu, sudarė beveik 60 proc. Bėgant laikui, šis dalis smarkiai mažėjo – vidutiniškai 4,7 procentinio punkto kas 100 dienų.
Rusija užpuolė Ukrainą 2022 m. vasarį. Karo pabaigos kol kas nematyti.
11:44 | Ukraina perspėja Baltarusiją: rusai įvykdys provokaciją
Rusija įvykdys provokaciją prieš Baltarusiją, įsitikinęs Dezinformacijos prevencijos centro prie Ukrainos nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos vadovas Andrijus Kovalenka, rašo UNIAN.
11:05 | Ukraina praneša numušusi 80 iš 135 rusų dronų
Ukrainos ginkluotosios pajėgos praneša naktį į penktadienį numušusios 80 Rusijos paleistų dronų iš 135. Bepiločiai sunaikinti Odesos, Sumų, Čerkasų, Kyjivo, Žytomyro, Kirovohrado, Černihivo, Poltavos, Chmelnyckio, Rivnės, Charkivo, Chersono, Voluinės ir Vinycios srityse.
44 bepiločiai nukrypo nuo kurso pasitelkus elektroninių trikdžių priemones ir nukrito Ukrainos teritorijoje. Du dronai nuskrido Baltarusijos kryptimi, 10 dar yra Ukrainos oro erdvėje centrinėje šalies dalyje.
Institucijos paragino žmones neignoruoti oro pavojaus ir trauktis į saugias vietas.
10:20 | Budanovas: Rusija karui ruošia 11 000 Šiaurės Korėjos karių
Rusijos Federacijos rytuose rengiama apie 11 000 Šiaurės Korėjos kariškių, pareiškė Ukrainos karinės žvalgybos vadovas Kirilas Budanovas.
Anot jo, jie bus pasirengę karui Ukrainoje iki lapkričio 1 d. Kare prieš Ukrainą jie turėtų naudoti rusišką techniką ir amuniciją.
2 500 karių turėtų būti siunčiami į Kurską.
10:11 | Zelenskis NATO šalims: ruoškite savo brigadas, mūsiškiai jau pavargo
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pasiūlė NATO šalims ruošti karinius dalinius, kurie galės pakeisti „pavargusias“ Ukrainos pajėgas mūšio lauke.
9:59 | 40 šalių pažadėjo paramą Ukrainai neutralizuojant minas
Daugiau kaip 40 šalių pažadėjo paramą Ukrainai neutralizuojant minas ir sprogmenis. Šveicarijoje vykstančioje dviejų dienų konferencijoje valstybės įsipareigojo imtis konkrečių priemonių vykdant humanitarinį išminavimą Ukrainoje, pranešė organizatoriai.
Pirmąją konferencijos Lozanoje dieną šalių atstovai pažadėjo „greitai ir saugiai atkurti žemės ūkio paskirties žemę“. Be to, bus remiama nukentėjusiųjų „ekonominė ir socialinė reintegracija“. Taip pat pažadėta parama išminavimo įrangos gamybai Ukrainoje.
„Ukraina tapo labiausiai užminuota pasaulio šalimi“, – sakė Ukrainos premjeras Denysas Šmyhalis. Nuo Rusijos invazijos 2022 m. vasarį užminuota ketvirtadalis šalies teritorijos.
„Iššūkio mastas iš tikrųjų didžiulis, – pabrėžė D. Šmyhalis. – Kalbame apie 140 000 kvadratinių kilometrų dydžio teritoriją – tris kartus didesnę nei Šveicarija“. Premjeras paminėjo ekspertų vertinimą, kad gali žūti iki 9 000 civilių, jei nebus imtasi išminavimo priemonių.
Pasaulio banko skaičiavimu, išminavimo Ukrainoje kaštai yra apie 34 mlrd. eurų. Anot D. Šmyhalio, suma dar gali didėti.
9:04 | Rusų armija Ukrainoje per pastarąją parą prarado dar 1 530 karių
Laikotarpiu nuo 2022 m. vasario 24 d. iki 2024 m. spalio 18 d. Ukrainoje jau sunaikinta arba išvesta iš rikiuotės maždaug 675 800 rusų okupantų, iš jų 1 530 – vien per pastarąją parą.
Apie tai feisbuke pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.
Be to, nuo karo pradžios Ukrainos gynėjai sunaikino 9 027 priešų tankus (+13 per pastarąją parą), 18 053 šarvuotąsias kovos mašinas (+51), 19 533 artilerijos sistemas (+23), 1 232 raketų paleidimo sistemas, 978 oro gynybos sistemas, 369 karo lėktuvus, 329 sraigtasparnius, 17 152 nepilotuojamus orlaivius (+48), 2 620 kruizinių raketų, 28 karo laivus / katerius, 1 povandeninį laivą, 26 908 transporto priemones ir kuro cisternas (+93), 3 448 specialiosios įrangos vienetus (+2).
Naujausi duomenys apie priešų nuostolius nuolat tikslinami.
Pranešama, kad desantininkai Kurachovės sektoriuje atrėmė nuožmų masinį puolimą ir sunaikino 33 šarvuotosios priešų technikos vienetus.
8:53 | Įvardijo dažniausią rusų karių mirties priežastį
Karo medikų apklausa atskleidė, kokia yra dažniausia rusų karių mirties priežastis, rašo „Newsweek“.
8:15 | Didžiulė dronų ataka prieš Ukrainą
Naktį iš ketvirtadienio į penktadienį rusai surengė galingą dronų ataką visoje Ukrainoje, rašo UNIAN.
Ukrainos gynybos pajėgos sunaikino visus Kyjivo link judėjusius dronus, pranešė Kyjivo miesto karinė administracija.
Ukrainos kariai daugiau kaip 4,5 valandos vykdė kovines operacijas sostinės oro erdvėje ir jos prieigose. Aukų išvengti pavyko.
8:07 | Vokietija į Ukrainą siunčia dar 20 šarvuotųjų transporterių
Vokietija Ukrainai perdavė dar 20 pėstininkų kovos mašinų „Marder“, ketvirtadienį pranešė Vokietijos vyriausybė.
Atnaujintame Vokietijos vyriausybės pristatytos ginkluotės sąraše matyti, kad Ukraina taip pat gavo dar aštuonis tankus „Leopard 1“.
Pėstininkų kovos mašinos „Marder“ pasirodė ypač veiksmingos Ukrainoje, šiai besiginant nuo plataus masto Rusijos invazijos: priešų dronų stebimi pėstininkai jomis gali saugiai judėti mūšio lauke.
Vokietijos vyriausybės ginkluotės sąraše yra ir po vieną oro gynybos sistemą „IRIS-T SLM“ bei „IRIS-T SLS“. Apie šių sistemų pristatymą jau yra pranešęs padėties Ukrainoje centro prie Gynybos ministerijos vadovas Christianas Freudingas.
Ukraina taip pat gavo šešias savaeiges šarvuotąsias haubicas „Panzerhaubitze 2000“ ir 24 000 vienetų 155 mm artilerijos sviedinių.
Be ginkluotės pakete yra ir 75 000 turniketų.
Vokietija yra antra svarbiausia pagalbos Ukrainai teikėja po Jungtinių Valstijų. Tačiau, vertinant pagal ekonominę galią, Baltijos ir Šiaurės šalys pagalbos suteikia daugiau.
7:18 | Donaldas Trumpas užsipuolė Volodymyrą Zelenskį: dėl karo kaltas ir jis
JAV Respublikonų partijos kandidatas į prezidentus Donaldas Trumpas pareiškė, kad dėl to, jog Rusija užpuolė Ukrainą, kaltas ir pats Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.
„Jis neturėjo leisti kilti tam karui“, – dalyvaudamas maždaug pusantros valandos trukusioje transliuotojo platformoje „YouTube“ Patricko Bet-Davido tinklalaidėje dėstė D. Trumpas.
2022 m. vasarį Rusija Ukrainoje pradėjo nieko neišprovokuotą, plataus masto invaziją. Nuo to laiko Ukraina mėgina atremti Maskvos pajėgas, o jai šioje kovoje padeda Vakarų valstybės. Didžiausias Ukrainos rėmėjas yra Jungtinės Valstijos, kurių suteiktos karinės pagalbos vertė siekia 50 mlrd. JAV dolerių – gerokai mažiau nei teigia D. Trumpas.
D. Trumpas eilinį kartą suabejojo ir dėl JAV pagalbos Ukrainai.
„Manau, kad Zelenskis yra vienas iš geriausių pardavėjų, kokius man yra tekę matyti. Kaskart, kai jis pasirodo, mes duodame jam 100 milijardų dolerių – kas dar istorijoje yra turėjęs tiek pinigų? To nėra buvę.“
Jis teigė, kad tai nereiškia, jog jis nenori padėti Ukrainai, kadangi jam „labai gaila tų žmonių“. Kartu su D. Trumpu rinkimuose dalyvaujantis ir į būsimo viceprezidento postą pretenduojantis Ohajo valstijos senatorius JD Vance‘as yra kategoriškai pasisakęs prieš tai, kad Ukrainai būtų skiriama kokia nors pagalba.
Duodamas interviu D. Trumpas dar kartą pareiškė, kad jei būtų prezidentu, šis karas nebūtų prasidėjęs. Jis atkreipė dėmesį, kad jo ketverių metų kadencijos Baltuosiuose Rūmuose metu šis karas neprasidėjo „ir nebūtų prasidėjęs“.
Jis pareiškė, kad laimėjęs lapkričio 5 d. rinkimus karą užbaigtų iki sausio 20 d. įvyksiančios inauguracijos. Apklausos rodo, kad D. Trumpą ir jo varžovę – Demokratų partijos kandidatę viceprezidentę Kamalą Harris palaiko vienodas rinkėjų skaičius.
Bet siaip tai 100 balu Trampui. Bus vel saunus PREZIDENTAS
