Svarbiausi karo Ukrainoje įvykiai:
23:55 | Ruošiamasi paleisti penktąjį Zaporižios AE bloką
Ruošiamasi paleisti vieną iš šešių šiuo metu sustabdytų Zaporižios atominės elektrinės reaktorių, rašo „The Guardian“.
Šiuo metu elektrinė yra okupuota rusų pajėgų.
„Aukšto rango Ukrainos eksploatacinis personalas informavo TATENA ekspertus, esančius Zaporižios atominėje elektrinėje, kad ruošiamasi paleisti penktąjį bloką sumažintu galingumu, kad būtų gaminamas garas ir šiluma elektrinės reikmėms“, – teigiama Tarptautinės atominės energijos agentūros pranešime.
Anot TATENOS, pasirengimas bloko paleidimui šiek tiek užtruks.
Trečiadienį Rusijos režimo lyderis Vladimiras Putinas elektrinę įsakė perduoti savo vyriausybės nuosavybėn.
23:28 | NATO vadovas pagyrė Ukrainos žmones ir pajėgas
NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas trečiadienį pagyrė „drąsius Ukrainos žmones ir pajėgas už įspūdingą pažangą atgaunant savo teritoriją iš Rusijos“, rašo „Sky news“.
Šiuos komentarus jis išsakė po pokalbio su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu.
„NATO palaikys ir didins paramą Ukrainai tiek, kiek reikės“, – cituojamas J. Stoltenbergas.
Vis dėlto jis nepatikslino, ką reiškia „paramos didinimas“.
23:18 | Šaltiniai: JAV mano, kad už Dugino dukros nužudymo stovi Ukraina
JAV žvalgybos bendruomenė mano, kad Vladimiro Putino bendražygio Aleksandro Dugino dukros Darjos Duginos nužudymą įgaliojo Ukrainos vyriausybės atstovai, rašo CNN.
Tai portalui patvirtino su žvalgybos informacija susipažinę šaltiniai.
Jų teigimu, JAV iš anksto nežinojo apie šį planą ir kol kas neaišku, kas konkrečiai, JAV manymu, pasirašė už nužudymą. Taip pat neaišku, ar JAV žvalgybos bendruomenė mano, kad Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis žinojo apie šį planą arba jam pritarė.
Pirmasis apie tai pranešė „New York Times“. Anot CNN, tokia naujiena savotiškai patvirtina rusų išvadas, kad D. Duginos automobilio susprogdinimas buvo „iš anksto suplanuotas“.
Rusija po D. Duginos žūties iš karto apkaltino Ukrainą ir pareiškė, kad ji yra atsakinga už išpuolį. Ukraina tai griežtai paneigė.
Ukrainos vyriausybės pareigūnai kol kas neatsakė į CNN prašymus pakomentuoti, o JAV saugumo komitetas, CŽV ir Valstybės departamentas atsisakė komentuoti.
JAV žvalgybos pareigūnai mano, kad lemtingą naktį tikrasis taikinys buvo pats A. Duginas, o ne jo dukra, sako vienas šaltinis.
A. Duginas – aktyvus Kremliaus karinės kampanijos šalininkas, kuris, kaip manoma, yra artimas prezidentui V. Putinui.
22:59 | Vykstant karui Ukrainoje, JAV skraidina Rusijos kosmonautę į TKS
JAV privačios bendrovės „SpaceX“ kosminis laivas trečiadienį išskrido iš Floridos į Tarptautinę kosminę stotį (TKS), o tarp įgulos narių yra ir viena rusė – šis įvykis turi simbolinę reikšmę, atsižvelgiant į Rusijos vykdomą agresiją prieš Ukrainą.
Ana Kikina, vienintelė aktyvi Rusijos kosmonautė, dalyvauja misijoje „Crew-5“ kartu su vienu japonu ir dviem amerikiečių astronautai.
„Padarykime tai“, – sakė misijai vadovaujanti Nicole Mann, pirmoji Amerikos čiabuvių atstovė kosmose, prieš startą, įvykusį vidurdienį vietos (apie 19 val. Lietuvos) laiku iš Kennedy kosmoso centro.
Prieš dvi savaites amerikiečių astronautas pakilo į orbitinę stotį rusiška raketa „Sojuz“.
Nepaisant vis didėjančios įtampos tarp Vašingtono ir Maskvos po pastarosios invazijos į Ukrainą vasario mėnesį, ilgai planuota astronautų mainų programa nebuvo sustabdyta.
TKS aktyvumo palaikymas tapo viena iš nedaugelio likusių JAV ir Rusijos bendradarbiavimo sričių.
„Kai skraidote su kitų valstybių įgulos nariais, suvokiate, kad jums tenka didžiulė atsakomybė kitai šaliai“, – neseniai vykusioje spaudos konferencijoje žurnalistams sakė NASA administratoriaus pavaduotoja Kathy Lueders.
„Darbiniame lygmenyje mes tikrai vertinome stabilius santykius, net atėjus labai sunkiems geopolitiniams laikams“, – pridūrė ji.
Įtampa tarp Maskvos ir Vašingtono kosmoso srityje smarkiai padidėjo, kai JAV, reaguodamos į invaziją į Ukrainą, paskelbė sankcijų Rusijos aviacijos ir kosmoso pramonei.
Rusija savo ruožtu šią vasarą paskelbė, kad „po 2024 metų“ nori palikti TKS ir pastatyti savąją orbitinę stotį, tačiau tikslios tokio projekto įgyvendinimo datos nenurodė.
„Roskosmos“ pilotuojamų skrydžių direktorius Sergejus Krikaliovas pirmadienį išreiškė viltį, kad rusų vyriausybė sutiks pratęsti dalyvavimą TKS po 2024 metų.
JAV savo ruožtu nori tęsti veiklą bent iki 2030 metų, o vėliau pereiti prie komercinių stočių.
Šiuo metu TKS negali veikti be šalių bendradarbiavimo, nes amerikiečių pusė yra atsakinga už energijos tiekimą ir gyvybės palaikymą, o rusai – už stoties varymą ir orbitos palaikymą.
22:42 | Zelenskis skelbia apie dar daugiau išvaduotų Chersono gyvenviečių
Ukrainiečiai Chersono srityje išvadavo dar daugiau gyvenviečių, sako šalies prezidentas Volodymyras Zelenskis. Anot jo, išvaduotos ir stabilizuotos tokios gyvenvietės kaip Novovoskresenskė, Novohryhorivka ir Petropavlivka.
Anot jo, trečiadienį taip pat įvyko keletas įvykių, kurie „tvirtai patvirtina pasaulio tikėjimą Ukrainos ateitimi, pasaulio pasitikėjimą mūsų (ukrainiečių – aut. past.) jėgomis.“
„Pirmiausia pradedame Ukrainos stojimo į Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizaciją procesą. Tai viena prestižiškiausių pasaulinių organizacijų. Ji vienija 38 stipriausias valstybes.
Antrasis įvykis: kartu su draugais – Ispanija ir Portugalija – teikiame paraišką dalyvauti 2030 m. pasaulio futbolo čempionate.
Ačiū visiems, kurie kovoja ir dirba dėl mūsų pergalės! Dėkojame visiems, kurie padeda Ukrainai ir spaudžia Rusiją siekti taikos! Mes tikrai laimėsime“, – savo vakariniame kreipimesi sako V. Zelenskis.
22:17 | Rusai evakuojasi iš Chersono, skelbia ukrainiečiai
Chersone rusai patyrė didelių nuostolių ir yra priversti savo sužeistuosius gabenti per Dniepro upę, rašo UNIAN.
Anot ukrainiečių naujienų agentūros, apie tai trečiadienį vakare pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.
„Dėl sėkmingų gynybos pajėgų veiksmų Chersono kryptimi priešo daliniai patyrė nuostolių ir bando evakuoti sužeistuosius bei techniką į artimiausias perėjas per Dniepro upę“, – rašo generalinis štabas.
Pranešama, kad rusai į netoliese esančią gyvenvietę jau evakavo apie 150 sužeistų karių, taip pat perkėlė apie 50 vienetų karinės technikos.
Ukrainiečių teigimu, dėl didelio sužeistųjų skaičiaus ir vietos ligoninių perkrovos rusai kaip karo ligoninę naudoja mokyklą. Skaičiuojama, kad ten gali būti laikoma iki 200 sužeistų okupantų.
21:43 | Charkive aptikti du nukankintų vyrų kūnai
Trečiadienį Ukrainos Charkivo srityje rasti dviejų, kaip manoma, kankintų vyrų kūnai, pranešė prokuratūra, rašo „Sky news“.
Rasti maždaug 30–35 m. amžiaus vyrų kūnai. Jie aptikti laisvalaikio komplekse išlaisvintame Novoplatonivkos kaime.
Anot pareiškimo, abu vyrai buvo rasti surakinti antrankiais. Vienam galvoje rastas lūžis, kitam – šautinė žaizda galvoje.
Ukrainiečių teigimu, juos nužudė komplekse dislokuoti Rusijos kariai.
Charkivas yra Ukrainos rytuose, čia pastarosiomis savaitėmis ukrainiečiai vykdo sėkmingą kontrpuolimą. Kontrpuolimas vyksta ir šalies pietuose.
Primename, kad trečiadienį žiniasklaidoje taip pat pasirodė pranešimų apie kitą šiurpų radinį Ukrainoje. Pranešta, kad išvaduotame Lymane buvo rasta daugiau nei 50 civilių gyventojų kapaviečių.
21:18 | Žiniasklaida: išslaisvintame Lymane rasta virš 50 kapaviečių
Neseniai išlaisvintame Ukrainos mieste Lymane, esančiame rytinėje Donecko srityje, rasta daugiau nei 50 kapų su civilių gyventojų kūnais, rašo „Ukrinform“.
Apie tai iš įvykio vietos pranešė „Hromadske TV“.
„Rusai kasė tranšėjas ir vertė žmones, kuriuos įtarė bendradarbiavus su Ukrainos kariuomene, rinkti žuvusiųjų kūnus, kad jie būtų perlaidoti“, – cituojamas kanalo pranešimas.
Pranešama, kad šiose kapinėse palaidota daugiau kaip 50 žmonių. Kai kurie kapai pažymėti vardų lentelėmis, o kai kurie tik sunumeruoti.
Spalio 1 d. Ukrainos gynybos pajėgos išlaisvino Lymaną iš Rusijos pajėgų ir perėmė miesto kontrolę. Spalio 4 d. virš išlaisvinto Lymano oficialiai iškelta Ukrainos vėliava.
21:04 | Haidajus: išvaduotos šešios gyvenvietės Luhansko srityje
Ukrainos kariuomenė Luhansko srityje nuo okupantų išvadavo šešias gyvenvietes, praneša Luhansko srities karinės administracijos vadovas Serhijus Haidajus, rašo UNIAN.
„Ukrainos kariai Luhansko srityje išvadavo šešias gyvenvietes. Žmonės iš teritorijų, kurias Rusija užgrobė 2014 m., laukia AFU (Ukrainos ginkluotųjų pajėgų – aut. past.)“ – cituojamas S. Haidajus.
Jis taip pat patarė Luhansko srities gyventojams, kurie šiuo metu yra okupuotose teritorijose, pasitraukti nuo fronto linijos ir neiti toki nuo savo slėptuvių.
20:37 | Putinas tikisi, kad padėtis aneksuotose Ukrainos srityse „stabilizuosis“
V. Putinas trečiadienį pareiškė besitikįs, kad padėtis Kremliaus aneksuotuose Ukrainos regionuose „stabilizuosis“, Maskvai patyrus virtinę nesėkmių mūšio lauke ir Kyjivui susigrąžinus kelių svarbių gyvenviečių kontrolę.
„Dirbame remdamiesi prielaida, kad padėtis naujose teritorijose stabilizuosis“, – sakė V. Putinas per vaizdo pokalbį su rusų mokytojais.
Jis pridūrė, jog Maskvos užgrobtuose regionuose surengtų pseudoreferendumų dėl prisijungimo prie Rusijos rezultatai yra „daugiau nei įtikinami“.
„Atvirai kalbant, referendumo rezultatai mane ne tik nudžiugino, bet ir nustebino, – sakė V. Putinas. – Dėl jų nekyla jokių abejonių.“
Vakarų šalys ir Ukraina pasmerkė Maskvos paskubomis organizuotą balsavimą kaip fiktyvų.
Praėjusią savaitę per iškilmingą ceremoniją Kremliuje V. Putinas aneksavo keturias Ukrainos sritis ir pareiškė, kad jų gyventojai „visiems laikams“ taps Rusijos piliečiais.
Prezidentas kalbėjo, Rusijos kariuomenei aneksuotuose Ukrainoje regionuose patyrus didelių karinių nuostolių.
Anksčiau trečiadienį Maskva pažadėjo vėl perimti Kyjivo atkovotų teritorijų kontrolę.
Maskva nekontroliuoja daug teritorijos Zaporižios srityje, taip pat Chersono srities šiaurės ir Donecko srities šiaurės vakarų, o trečiadienį Ukraina pareiškė pasiekusi laimėjimų rytiniame Luhansko regione.
Reaguodama į aneksiją, Ukraina pateikė paraišką dėl prisijungimo prie JAV vadovaujamo NATO karinio aljanso. Be to, Kyjivas pareiškė, kad niekada nesiderės su Rusija, kol jai vadovauja V. Putinas.
19:58 | Putinas įsako perduoti Zaporižios AE Rusijos nuosavybėn
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas trečiadienį įsakė perduoti savo vyriausybės nuosavybėn didžiausią Europoje atominę elektrinę, esančią Rusijos aneksuotoje Zaporižios srityje pietų Ukrainoje.
„Vyriausybė užtikrins, kad elektrinės branduoliniai įrenginiai... būtų integruoti kaip federalinė nuosavybė“, – sakoma įsakyme.
Ši jėgainė, esanti netoli fronto linijos, nuo kovo mėnesio yra okupuota Maskvos pajėgų.
Reaguodamas į Kremliaus žingsnį, JT atominės energetikos priežiūros tarnybos vadovas trečiadienį pranešė, kad vyksta į Kyjivą aptarti galimybių sukurti saugią zoną aplink Zaporižios AE.
„Vykstame į Kyjivą svarbiems susitikimams“, – per „Twitter“ parašė Tarptautinės atominės energijos agentūros (TATENA) vadovas Rafaelis Grossi.
Jis pabrėžė, kad demilitarizuotos zonos aplink elektrinę poreikis yra „kaip niekada skubus“.
18:59 | Ukraina: rusai pietuose bando išlaikyti užimtas teritorijas ir vykdo oro žvalgybą
Rusų pajėgos Ukrainos pietuose bando išlaikyti užimtas teritorijas ir vykdo oro žvalgybą, sako pietų operatyvinės vadovybės atstovas Vladyslavas Nazarovas, rašo UNIAN.
„Priešas vykdo gynybinius veiksmus, siekdamas išlaikyti užgrobtas teritorijas Chersono ir Mykolajivo regionuose, bandydamas užkirsti kelią mūsų dalinių puolimui. Jis toliau apšaudo mūsų karių pozicijas ir užnugario rajonus, naudodamas raketų paleidimo įrenginius, sunkiąją artileriją, minosvaidžius ir nepilotuojamus orlaivius“, – cituojamas jis.
Anot V. Nazarovo, Rusijos kariuomenė aktyviai vykdo oro žvalgybą. Jis taip pat pridūrė, kad Juodojoje jūroje prie Krymo krantų šiuo metu manevruoja devyni priešo laivai. Yra penki „Kalibr“ tipo sparnuotųjų raketų nešėjai, iš kurių du yra povandeniniai laivai. Bendras priešo raketų pajėgumas yra 32 raketos.
18:30 | Ukrainiečiai skelbia smogę viešbučiui su rusų pareigūnais Chersone
Ukrainiečiai smogė viešbučiui Chersone, kuriame buvo apgyvendinti Rusijos Federacijos federalinės saugumo tarnybos (FSB) atstovai ir kiti svečiai, rašo UNIAN.
„Šiandien buvo skrydis į Chersono centre esantį viešbutį „Ninel“. Tai viešbutis su baseinu ir sauna. Baseinas ir sauna labai patiko FSB vadovybei, todėl jie ten apsistodavo“, – cituojamas Chersono srities tarybos deputatas Sergejus Chlanas.
Anot jo, viešbutyje taip pat buvo aukšto rango Rusijos karinės vadovybės pareigūnų.
Pranešama, kad žuvo septyni rusai – penki FSB ir du kariuomenės pareigūnai.
17:55 | Po Lietuvos iniciatyvos Rusijos teismas pasitraukė iš tarptautinės organizacijos
Po Lietuvos iniciatyvos dėl šalinimo iš Pasaulio konstitucinės justicijos konferencijos (PKJK) Rusijos konstitucinis teismas pasitraukė iš šios tarptautinės organizacijos, paskelbė Konstitucinis Teismas (KT).
Indonezijoje vykstant PKJK kongresui, prieš Rusijos dalyvavimą organizacijoje protestuojantis KT savo delegacijos nesiuntė, tačiau pateikė siūlymą dėl statuto pataisos, kuri leistų lengviau pašalinti šios organizacijos principus pažeidžiančios šalies narystę.
Kaip skelbia KT, būdamas PKJK Biuro nariu jis kartu su Latvijos ir Moldovos teismais iškėlė Rusijos ir Baltarusijos teismų narystės stabdymo klausimą. Lietuva ir anksčiau teikė tokias iniciatyvas, tačiau jos nebuvo tiekiamos balsuoti Generalinei asamblėjai.
Šįkart Lietuva pateikė pataisas, kad narystės klausimas būtų teikiamas svarstymui nei tik PKJK Biuro, bet ir penktadalio PKJK narių iniciatyva. KT praneša, kad dėl šio PKJK statuto pakeitimo bus balsuojama spalio 6 dieną vyksiančiame Generalinės asamblėjos posėdyje.
Anot KT, nelaukdamas sprendimų dėl minėtų pasiūlymų, Rusijos konstitucinis teismas PKJK nariams išplatino pareiškimą, kuriuo minėtas iniciatyvas iškėlusius konstitucinius teismus, tame tarpe ir Lietuvos, apkaltino nuolatiniu politikavimu.
Taip pat Rusijos konstitucinis teismas pareiškė, kad kad nuo spalio 4 dienos pasitraukia iš PKJK. Pasak pranešimo, tokiomis pačiomis aplinkybėmis anksčiau Rusijos konstitucinis teismas pasitraukė iš Europos konstitucinių teismų konferencijos (EKTK).
PKJK – viso pasaulio valstybių konstitucinės kontrolės institucijas telkianti organizacija. Jai priklauso per 110 konstitucinės justicijos institucijų iš Europos, Afrikos, Amerikos, Azijos, Australijos žemynų. Lietuvos Konstitucinis Teismas yra PKJK Biuro narys nuo pat šios organizacijos statuto įsigaliojimo 2011 metais.
17:23 | Politologas: Zelenskio atsisakymas derėtis su Putinu sukėlė isteriją tarp Rusijos elito
Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio oficialus atsisakymas derėtis su Vladimiru Putinu tarp Rusijos elito sukėlė isteriją, „Freedom“ sako politologas Vladimiras Fesenka.
Anot jo, Rusijos elitas supranta, kad šalis, norėdama sudaryti taiką su Ukraina, turės pakeisti savo vadovybę.
„Jei kalbėtume apie suintensyvėjusią vorų ir visokio blogio kovą... Žinoma, tai jau matoma plika akimi. Šią isteriją ir blaškymąsi sukelia Rusijos karinis pralaimėjimas Ukrainoje, taip pat principinė Ukrainos vadovybės pozicija. Net Putinas yra šizofreniškas – viena vertus, jis faktiškai nutraukia bet kokių kompromisų galimybę, kita vertus, sako „noriu derėtis dėl taikos“, – aiškina politologas.
Anot jo, Rusijos elitas vis dar kivirčijasi tarpusavyje ir bijo įvardyti pagrindinį kaltininką, kuris pastatė Rusiją į dabartinę padėtį – režimo lyderį V. Putiną. Tuo pačiu metu rusai, pasak V. Fesenkos, vis dažniau išgirsta V. Zelenskio žodžius.
„Šie nurodymai, kaip pasiduoti, tiesioginiai prezidento kreipimaisi – jau duoda rezultatų“, – sako jis.
V. Fesenkos teigimu, jau yra mobilizuotų Rusijos kariškių, kurie nori pasiduoti.
Primename, kad šią savaitę V. Zelenskis oficialiai pareiškė, kad Kyjivas dialogą palaikys tik su kitu Rusijos prezidentu.
16:53 | Rusija išsiunčia iš šalies Lietuvos atstovę
Rusija paskelbė laikinąją Lietuvos reikalų patikėtinę nepageidaujamu asmeniu ir nurodė palikti šalį per 5 dienas, skelbiama Rusijos užsienio reikalų ministerijos pranešime.
Rusija taip pat stabdo Lietuvos diplomatinės misijos kultūros centro veiklą Maskvoje.
Lietuva spalio 3-ąją paskelbė išsiunčianti iš šalies Rusijos laikinąjį reikalų patikėtinį Sergejų Riabokonį dėl su diplomato statusu nesuderinamų veiksmų ir pareiškimų.
16:38 | „Financial Times“: JAV patarė Ukrainai pietinius regionus deokupuoti iki šaltojo sezono
JAV patarė Ukrainai deokupuoti pietinius regionus, taip pat ir Chersoną, dar prieš prasidedant šaltiems orams. Atšalus kariuomenės judėjimas sulėtėja, rašo „Financial Times“.
„Dabartinė ilgalaikė Ukrainos nelaimė yra ta, kad Rusija nutraukia Ukrainos prieigą prie vandens nuo Mariupolio iki Odesos. Ukrainos gyvybingumo šaltinis yra jos priėjimas prie Odesos, todėl jiems svarbu turėti puolamąją, o ne tik gynybinę poziciją pietuose“, – cituojamas Senato Užsienio reikalų komiteto narys demokratas Chrisas Murphy.
Vakarų sąjungininkai Ukrainos pietuose esančio Chersono išlaisvinimą laiko lemiamu išbandymu.
„Jei galėsite kontroliuoti Chersoną, tikrai sukursite kliūtį patekti į Odesą, o būtent to, kaip suprantu, rusai ir norėjo pasiekti“, – sakė aukštas JAV karinis pareigūnas.
JAV kariuomenė mano, kad galimybės deokupuoti Chersoną, jei jų bus, atsiras jau lapkričio viduryje.
Ukrainos ginkluotosios pajėgos šiuo metu vykdo sėkmingą kontrpuolimą, po truputį žengia link Chersono iš šiaurės.
16:24 | Kadyrovas pasigyrė: Putinas mane paskyrė generolu pulkininku
„Noriu pasidalinti su jumis viena malonia naujiena. Rusijos prezidentas skyrė man generolo pulkininko laipsnį. Įsakas numeri 709. Vladimiras Vladimirovičius asmeniškai man tai pranešė ir pasveikino“, – savo „Telegram“ kanale parašė R. Kadyrovas.
Vakar R. Kadyrovas paskelbė, kad į frontą Ukrainoje, „į pačias sudėtingiausias misijas“, siunčia tris savo paauglius sūnus. Kiek anksčiau jis viešai išsakė savo nepasitenkinimą Rusijos karinės vadovybės veiksmais ir konkrečiu generolu, kuris jo manymu, buvo atsakingas už Rusijos kariuomenės nesėkmes rytiniame Ukrainos fronte.
16:19 | Putinas pareiškė „labai gerbiantis“ ukrainiečius
Rusijos režimo lyderis Vladimiras Putinas trečiadienį susitikime su mokytojais pareiškė, kad Rusija „labai gerbia“ Ukrainos žmones, nepaisant to, ką jis pavadino „dabartine padėtimi“, praneša „Reuters“.
Akivaizdu, kad V. Putinas „dabartine padėtimi“ įvardijo Rusijos karą Ukrainoje. Iki šiol V. Putinas savo kruviną karą vadino „specialiąja operacija“.
Kalbėdamas apie Zaporižią, Luhanską, Donecką ir Chersoną, regionus, kuriuos praėjusią savaitę paskelbė aneksuojantis, V. Putinas pareiškė besitikintis, kad padėtis čia stabilizuosis.
Primename, kad Kremlius minėtuose regionuose surengė „referendumus“ dėl prisijungimo prie Rusijos, o balsavimų rezultatus suklastojo.
16:09 | Rusų korespondentas: rusams trūksta karių, kad jie galėtų sustabdyti ukrainiečius Luhanske
Rusijos kariuomenei trūksta karių, reikalingų sustabdyti ukrainiečių veržimąsi į Luhansko sritį, antradienį vakare pareiškė Rusijos kariuomenės korespondentas, rašo CNN.
„Rusijos kariai neturi pakankamai gyvosios jėgos, kad sustabdytų priešo atakas“, –rusų žiniasklaidai kalbėjo Aleksandras Kotsas.
„Pastarieji Rusijos nuostoliai yra tiesiogiai su tuo susiję. Šiuo metu fronto linijoje labai sunkus laikotarpis“, – sako jis.
Anot rusų korespondento, netrukus Luhanske tikimasi rimtų kovų, jis nėra tikras, ar rusams pavyks sustabdyti ukrainiečių kontrpuolimą. Korespondentas patvirtino, kad rusų pajėgos stengiasi sustiprinti gynybą ties Kreminos ir Svatovos miestų.
Trečiadienį paskelbta, kad ukrainiečiai pradėjo Luhansko srities išlaisvinimo operaciją.
14:32 | U. von der Leyen: ES yra „pasirengusi diskutuoti“ dėl importuojamų dujų kainų lubų
Europos Sąjunga (ES) yra „pasirengusi diskutuoti“ dėl importuojamų dujų kainų viršutinės ribos, siekdama sumažinti sparčiai augančias energijos sąnaudas, trečiadienį pareiškė Europos Komisijos (EK) pirmininkė Ursula von der Leyen.
Europos Parlamentui pasakytas komentaras žymi tono pasikeitimą ES po to, kai galingiausia ES šalis Vokietija išreiškė susirūpinimą, jog žema kainų riba gali atgrasyti tiekėjus, kurie verčiau rinksis pelningesnius regionus.
Penkiolika ES šalių – daugiau nei pusė bloko – kartu paragino ES nustatyti kainų „lubas“, sutariant, kiek būtų mokama už vamzdynais tiekiamas arba atgabentas dujas, šiauriniame pusrutulyje artėjant žiemai.
ES susiduria su energijos krize, nes dėl didžiulio dujų kainų šuolio elektros energijos gamybos kainos šovė į viršų.
14:10 | Rusijos ir Kazachstano diplomatinis susikirtimas
Kazachstano ir Rusijos diplomatai apsikeitė pasipiktinimo kupinais pareiškimais vienas kito atžvilgiu dėl Ukrainos ambasadoriaus Astanoje pareiškimo ir kazachų reakcijos į juos. Rusų manymu, ji buvo nepakankama, Astana tuo metu piktinasi, kad Rusija nurodinėja, kaip jiems reikia elgtis.
Antradienį Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė Marija Zacharova pareiškė, kad Maskva yra pasipiktinusi faktu, jog P. Vrublevskis vis dar eina ambasadoriaus pareigas, skelbia „Reuters“.
Atsakydamas į tai Kazachstano užsienio reikalų ministerijos atstovas Aibekas Smadijarovas akcentavo, kad P. Vrublevskis yra įgavęs nepageidaujamo Kazachstane statusą ir šiuo metu yra tariamasi dėl jo pakeitimo su Ukraina, bet pasipiktino Rusijos oficialių atstovų elgesiu.
„Dėl oficialios Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovės Marijos Zacharovos komentarų, kalbant apie ukrainiečių pasiuntinio išsiuntimą iš Kazachstano, norėčiau pažymėti, kad pasirinktas jos pareiškimų tonas, mūsų manymu, neatitinka sąjungininkiškų Kazachstano ir Rusijos, kaip lygiateisių strateginių partnerių, tarpusavio santykių pobūdžio“, – „Tengrinews“ cituojamas A. Smadijarovas.
Jis taip pat paaiškino, kad Kazachstanas nesupranta, apie kokias galimas priemones Rusijos atstovė kalba.
„Mes negalime suprasti, apie kokią baudžiamąją atsakomybę kalba Rusijos URM atstovė, jeigu Ukrainos pasiuntinys Kazachstane, remiantis Vienos konvencija, turi diplomatinę neliečiamybę“, – pareiškė jis.
13:24 | Rusija atnaujins dujų tiekimą Italijai – „Gazprom“
Rusija atnaujins dujų tiekimą Italijai, kurį buvo sustabdžiusi dėl „transportavimo problemos“ Austrijoje, rašoma Rusijos dujų milžinės „Gazprom“ trečiadienį paskelbtame pranešime.
„Atnaujinamas rusiškų dujų transportavimas per Austrijos teritoriją“, – nurodė „Gazprom“ ir pridūrė, kad po reguliavimo pokyčių Austrijoje bendrovei ir jos dujų pirkėjams Italijoje pavyko rasti „sprendimą“.
12:59 | Ukrainiečiai jau Luhansko srityje
Luhansko srities karinės administracijos vadas Serhijus Haidajus skelbia, kad ukrainiečiai pradėjo išlaisvinti Lukausko sritį ir jau išvaduotos kelios gyvenvietės. Vis dėlto konkrečių gyvenviečių pavadinimų jis neįvardijo.
„Prasidėjo Luhansko srities deokupacija. Jau išlaisvintos kelios gyvenvietės nuo Rusijos armijos, rusų okupantų“, – vaizdo žinutėje „Telegram“ sakė S. Haidajus, skelbia UNIAN.
Anot S. Haidajaus, rusų pajėgos supranta, kad „yra sutriuškinti“, todėl atsitraukdami bando kaip labiau įmanoma užminuoti visus kelius ir pastatus, todėl jis įspėjo ukrainiečius civilius.
„Nebėkite priešais traukinį, nebandykite susikrauti daiktų ir grįžti atgal. Mes jums pasakysime, kada ir kur grįžti. Būtina, kad ginkluotosios pajėgos fronto liniją pastumtų dar toliau, ir tik tada bus galima grįžti į tam tikras gyvenvietes“, – sakė S. Haidajus.
12:24 | ES sutarė dėl naujų sankcijų Rusijai
Europos Sąjunga susitarė dėl naujų sankcijų Rusijai po to, kai Maskva aneksavo keturis okupuotus Ukrainos regionus, trečiadienį pranešė blokui pirmininkaujanti Čekija.
Naujausias paketas – jau aštuntas nuo Rusijos invazijos vasarį – šiuo metu yra tvirtinamas ir, jei nebus prieštaravimų, bus paskelbtas ir įsigalios ketvirtadienį, socialiniame tinkle „Twitter“ pranešė ES pirmininkaujanti Čekija.
Jame, be kita ko, numatyti nauji prekybos ribojimai ir naujos sankcijos prie Ukrainos teritorijų aneksijos prisidėjusiems pareigūnams.
11:39 | Rusijos mobilizuotieji jau skundžiasi: išmokas pažadėjo, o pinigų nėra
Rusijos valdžia siekia visais įmanomais būdais nuraminti tautiečius dėl paskelbtos mobilizacijos, ir vienas iš pagrindinių argumentų – piniginės kompensacijos mobilizuotiesiems ar jų šeimos nariams. Tiesa, iš kur tuos pinigus Rusijos valdžia paims, dar nėra aišku, nes Omsko srities gubernatorius jau skundžiasi, kad biudžete dėl to atsivėrė didžiulė skylė.
Omsko srities gubernatorius Aleksandras Burkovas pareiškė, kad regiono biudžeto deficitas šiuo metu siekia 12 mlrd. rublių (205 mln. eurų) ir kyla problemų dėl vienkartinių išmokų mobilizuotiesiems.
„Mes dar nesuprantame, kieno sąskaita mums mokėti darbo užmokestį. Ir, aišku, problema dėl vienkartinių išmokų yra labai skausminga. Aišku, ieškosime kažkokio sprendimo mechanizmo“, – cituojamas jis „Lenta“.
Apie egzistuojančias problemas gubernatorius prabilo ne savo noru – kiek anksčiau į viešumą pateko vaizdo įrašas su mobilizuotais rusais iš jo valdomos srities, kurie skundėsi negaunantys žadėtų pinigų.
11:08 | Rusija raketomis apšaudė Zaporižią
„Priešas apšaudė raketomis regiono centrą ir miesto pakraščius. Buvo sunaikinti infrastruktūros objektai. Informacija apie aukas tikslinama. Oro gynybos pajėgos pasidarbavo“, – „Telegram“ pranešė Zaporižios karinės administracijos vadas Oleksandras Staruchas.
10:25 | Zelenskis dėkoja J. Bidenui už „nuolatinę gynybinę paramą“
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis antradienį per pokalbį telefonu padėkojo JAV kolegai Joe Bidenui už „nuolat besitęsiančią gynybinę ir finansinę paramą“, Vašingtonui paskelbus apie naują ginklų siuntą į Kyjivą.
Kaip rašoma V. Zelenskio „Facebook“ paskyroje paskelbtame pranešime, abi pusės aptarė „papildomas sankcijas (ir) padėtį mūšio lauke“, po to, kai Jungtinės Valstijos pranešė skirsiančios Ukrainai 625 mln. JAV dolerių (627 mln. eurų) vertės karinę pagalbą.
„Esu dėkingas Jungtinių Valstijų prezidentui ir visiems Amerikos žmonėms už nuolatinę gynybą ir finansinę paramą, – komentavo V. Zelenskis. – Man buvo malonu girdėti jo žodžius, kad mūsų kariai įkvepia visą pasaulį, mūsų žmonės įkvepia visą pasaulį.“
09:55 | Putinas pasirašė oficialius aneksijos dokumentus
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pasirašė „įstatymus“ dėl okupuotų Ukrainos Luhansko, Donecko, Zaporižios ir Chersono sričių teritorijų priėmimo į Rusijos Federaciją.
Trečiadienį V. Putinas pasirašė įstatymus dėl stojimo „sutarčių“ ratifikavimo ir federalinius konstitucinius įstatymus dėl minėtų sričių „priėmimo“ į Rusijos Federaciją.
09:43 | Ukraina: rusai skuba mobilizuoti Luhansko vyrus
Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas savo naujausioje ataskaitoje praneša pastebintis, kad Rusijos aneksuotame Luhanske vietiniai vyrai mobilizuojami iškart – neturėję nei medicininės apžiūros, nei mokymų.
„Rusijos okupacinė valdžia personalo nuostolius bando kompensuoti šaukdama į prievolę laikinai užimtų ir okupuotų Ukrainos teritorijų vietinius gyventojus. Taigi, turimais duomenimis, vyrai iš Luhansko, be medicininės komisijos ir apmokymų, po mobilizacijos nedelsiant siunčiami papildyti didžiausius nuostolius patyrusius dalinius“, – savo „Facebook“ paskyroje skelbia generalinis štabas.
Be to, Didžiosios Britanijos Gynybos ministerija savo naujausioje ataskaitoje išskiria, kad Rusijos „politiniai lyderiai, tikėtina, rimtai nerimaus, kadangi Ukrainos daliniai veržiasi prie Luhansko srities sienų“.
09:16 | NATO ramina dėl Putino grasinimų – kol kas nemato jokių branduolinių bandymų
Šiaurės Atlanto aljansas kol kas nemato galimo Rusijos pasirengimo branduoliniam bandymui ženklų, tačiau toliau atidžiai stebi situaciją, komentare „Reuters“ pareiškė NATO atstovas.
„Nematome jokių pokyčių Rusijos branduolinėse pajėgose, bet NATO ir Aljanso narės išlieka budrios“, – sakė anonimiškumo pageidavęs NATO atstovas.
08:50 | Landsbergis: aštuntasis ES sankcijų paketas Rusijai – silpnas, bet geresnis, nei jokio
Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis sako, kad Europos Sąjungos (ES) šalių iš esmės pasiektas susitarimas dėl aštuntojo sankcijų paketo Rusijai yra silpnokas, bet geresnis, nei jokio.
„Įvertinti reikia taip, kaip yra, kad stiprių paketų laikas jau praėjęs, skaitant pateiktus dokumentus, kartais susidaro įspūdis, kad yra daugiau išimčių, negu pačių sankcijų“, – Žinių radijui trečiadienį sakė G. Landsbergis.
„Bet vis tiek pasidžiaugti turiu, dėl to, kad tai – geriau, negu nieko, geriau, nei jokio paketo: yra tolesnė Rusijos izoliacija, diskutuojama apie asmenys, kurie negalės keliauti Europos Sąjungoje (...). Silpnokai, bet judame į priekį“, – sakė jis.
Anot ministro, jau galiojančiomis sankcijomis siekiama Rusijos izoliacijos, ES nepriklausomumo nuo Rusijos bei „sumažinti arba panaikinti Rusijos galimybę gamintis ginklus, kuriuos ji gaminosi iš toje pačioje Europos Sąjungoje gaminamų medžiagų“.
„Tie dalykai yra pasiekti: Europos Sąjunga de facto tampa nepriklausoma nuo Rusijos (...), antras dalykas, Rusijos galimybės ginkluotis modernia ginkluote yra labai labai apsunkintos“, – kalbėjo G. Landsbergis.
08:43 | Ukrainos ekonomika šiemet susitrauks 35 proc.
Karo alinamos Ukrainos ekonomika šiemet, kaip prognozuojama, susitrauks 35 proc., antradienį pareiškė Pasaulio bankas.
Po Rusijos invazijos, dėl kurios milijonams žmonių teko palikti savo namus, Ukrainos ekonomika patyrė daug smūgių, įskaitant „gamybos pajėgumų niokojimą, žalą žemės ūkio paskirties žemei ir darbo jėgos pasiūlos sumažėjimą“, rašoma atnaujintoje Pasaulio Banko Europos ir Centrinės Azijos ekonomikos apžvalgoje.
Banko skaičiavimais, dėl karo savo namus teko palikti daugiau kaip 14 mln. žmonių.
Atsigavimui ir atstatymui reikės mažiausiai 349 mlrd. JAV dolerių (349,9 mlrd. eurų), o ši suma daugiau kaip pusantro karto viršija Ukrainos prieškario ekonomikos dydį, rašoma apžvalgoje.
Gerokai sumažėjus tiekimui iš Rusijos, pasaulyje smarkiai pakilo maisto ir energijos kainos, ir Pasaulio bankas pažymi, kad dėl besitęsiančio karo prastėja ir apžvelgiamo regiono besivystančios bei besiformuojančios ekonomikos šalių atsigavimo po pandemijos perspektyvos.
„Tuo pat metu išgyvenamos karo Ukrainoje, besitęsiančios pandemijos ir maisto bei degalų kainų šuolio krizės skaudžiai primena, kad vyriausybėms reikia būti pasirengusioms valdyti didžiulius ir netikėtus sukrėtimus“, – pareiškė Pasaulio banko viceprezidentė Europos ir Centrinės Azijos regionui Anna Bjerde.
Apžvalgoje rašoma, kad naftos, dujų ir anglių kainos pasaulyje kilo nuo 2021 metų pradžios, tačiau po Rusijos invazijos pradžios jos „šovė į viršų“ ir pakėlė infliaciją „į dešimtmečiais regione nematytus lygius“.
Tai ypač skaudžiai atsiliepia šalims, kurios yra priklausomos nuo energijos importo, ir „šalims, glaudžiai susijusioms su ES energijos rinkomis“, pažymėjo Pasaulio bankas ir patarė šalims pasirengti galimam energijos išteklių deficitui.
Banko vertinimais, apžvelgiamo regiono bendrasis vidaus produktas (BVP) šiemet smuks 0,2 proc., o 2023 metais paūgės 0,3 proc., bet ekonominis aktyvumas „kitąmet tebebus smarkiai nuslopęs“.
08:19 | Kyjivo sritis atakuota dronais kamikadzėmis
Trečiadienio naktį Rusijos karinės pajėgos atakavo miestą Kyjivo srityje – Bilą Cerkvą. Ir nors suveikė oro gynyba, Kyjivo srities karinės administracijos vadovas Oleksijus Kuleba teigė, kad mieste vis tiek nuaidėjo keli sprogimai.
„Turime informacijos apie kelis sprogimus Bila Cerkvoje. Pirminiais duomenimis, miestą užpuolė bepiločiai orlaiviai kamikadzės. Dėl to kilo gaisrai infrastruktūros objektuose. Yra vienas nukentėjęs asmuo“, – „Telegram“ skelbė jis, praneša UNIAN.
Greitosios pagalbos tarnybos jau dirba įvykio vietoje. Informacija apie padarytą žalą ir aukas, anot O. Kulebos, dar tikslinama.
„Neignoruokite pavojaus signalo – nedelsdami vykite į slėptuves. Rūpinkitės savimi ir savo artimaisiais. Oro antskrydis tęsiasi!“ – pabrėžė jis.
08:03 | Naktį rusai smogė Dniepropetrovsko sričiai
Trečiadienio naktį okupantai „Grad“ raketomis ir sunkiąja artilerija apšaudė tris Nikopolio srities bendruomenes – Krasnogrigorivką, Nikopolį ir Marganecką.
Rusų sviediniai apgadino du licėjus, bažnyčią, parduotuvę, dujotiekį ir elektros linijas. Apie nukentėjusius žmones nepranešama.
07:25 | TATENA vadovas šią savaitę lankysis Kyjive ir Maskvoje
Jungtinių Tautų Tarptautinė atominės energijos agentūra (TATENA) antradienį pranešė, kad jos generalinis direktorius Rafaelis Grossi šią savaitę nuvyks į Kyjivą ir Maskvą.
R. Grossi „tęs savo konsultacijas“ dėl branduolinio saugumo ir apsaugos zonos aplink Rusijos kontroliuojamą Ukrainos Zaporižios atominę elektrinę nustatymo, sakoma TATENA pranešime.
Zaporižios AE – didžiausia Europoje branduolinė jėgainė – pastarosiomis savaitėmis yra atsidūrusi geopolitinės įtampos centre. Maskva ir Kyjivas kaltina vienas kitą šios elektrinės apšaudymais, dėl kurių kilo nuogąstavimų dėl galimos branduolinės katastrofos.
06:49 | JT Generalinė Asamblėja pirmadienį šaukia skubų susitikimą dėl Rusijos aneksijos Ukrainoje
Jungtinių Tautų Generalinė Asamblėja kitą pirmadienį šaukia skubų susitikimą Rusijos paskelbtai keturių iš dalies okupuotų Ukrainos regionų aneksijai aptarti, sakė JT atstovas.
Per susitikimą 193 JT šalys narės svarstys šiuo metu rengiamą rezoliuciją dėl aneksijos, Rusijai praėjusią savaitę vetavus šio Maskvos žingsnio pasmerkimą Saugumo Taryboje, antradienį sakė diplomatiniai šaltiniai.
Penktadienį Rusija JT Saugumo Taryboje vetavo Vakarų siūlymą pasmerkti Maskvos įvykdytą Ukrainos teritorijų aneksiją, tačiau nesulaukė ir palaikymo savo veiksmams, nes Kinija ir Indija per šį balsavimą susilaikė.
JT Generalinėje Asamblėjoje kiekviena valstybė turi balsą ir niekas neturi teisės atmesti kokios nors rezoliucijos.
06:10 | Zelenkis: geros žinios iš fronto
„Šiandien turime gerų naujienų iš fronto linijos. Ukrainos kariuomenė gana sparčiai ir galingai žengia į priekį mūsų šalies pietuose, vykdydama dabartinę gynybos operaciją.
Vien šią savaitę iš fiktyvaus Rusijos referendumo jau buvo išlaisvintos dešimtys gyvenviečių Chersono, Charkivo, Luhansko ir Donecko srityse.
Pagal karinius pranešimus iš Chersono srities, Liubymivkos, Chreščenivkos, Zolotos Balkos, Biljaivkos, Ukrainkos, Velykos ir Malos Oleksandrivkos bei Davydivo Brido gyvenvietės buvo išvaduotos iš okupanto. Ir tai toli gražu ne visas sąrašas...“ – savo naujausioje naktinėje kalboje džiaugėsi Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.
Svarbiausi antradienio įvykiai
► Per Rusijos apšaudymą rytiniame Charkivo regione žuvo mažiausiai du žmonės, antradienį pranešė srities gubernatorius Olehas Synjehubovas.
► Rusijos parlamento aukštieji rūmai antradienį patvirtino sutartis dėl keturių okupuotų Ukrainos regionų aneksijos.
► Milijardierius Elonas Muskas socialiniuose tinkluose dėl savo kontroversiškų idėjų Rusijos invazijos atžvilgiu įsivėlė į kivirčą su Ukrainos pareigūnais, įskaitant prezidentą Volodymyrą Zelenskį.
► Jungtinės Karalystės užsienio reikalų ministras Jamesas Cleverly tvirtina, kad jo šalis yra pakankamai „strategiškai ištverminga“, kad padėtų Ukrainai „pasiekti pergalę“ kare su Rusija.
