Svarbiausi įvykiai:
23:42 | Ukrainiečiai pateikė daugiau informacijos apie smūgį Belbeke
Ukrainos karinės oro pajėgos plačiau pakomentavo atakos prieš okupantų karinį aerodromą Belbeke, Kryme, rezultatus, rašo UNIAN.
Ukrainiečiai skelbia, kad atakos metu galėjo būti sunaikinti mažiausiai trys Rusijos lėktuvai.
Anot Ukrainos oro pajėgų atstovo Jurijaus Ignato, geriausias įrodymas yra palydovinės nuotraukos.
„Bet dar geresnis patvirtinimas yra nekrologai Rusijos viešumoje. Tai jie patys pripažįsta ir skelbia informaciją apie pralaimėjimus.
Ten buvo mažiausiai trys lėktuvai, tada dar buvo sunaikintas personalas. Na, ir tai yra geriausias patvirtinimas, kad „ne visi taikiniai buvo numušti“, o raketos pasiekė savo taikinius, ką galiausiai paminėjo ir AFU oro pajėgų vadas, padėkojęs už sėkmingą darbą ir okupantų naikinimą Kryme įvairiose vietose, ypač ir Belbeko aerodrome“, – cituojamas jis.
22:44 | „The Washington Post“: Ukraina informavo JAV apie Zalužno atleidimą
Ukrainos valdžia informavo JAV administraciją apie sprendimą atleisti Ukrainos pajėgų vadą Valerijų Zalužną, praneša „The Washington Post“.
Baltųjų rūmų pareigūnai nei palaikė, nei prieštaravo tokiam sprendimui, argumentuodami, kad tai yra nepriklausomas Volodymyro Zelenskio pasirinkimas, teigia leidinys.
„Zelenskis dar nėra išleidęs oficialaus įsako, kuriuo būtų paskelbta apie Zalužno atsistatydinimą, ir nežinoma, kada tai gali įvykti. Išankstinis pranešimas Vašingtonui, apie kurį anksčiau nebuvo pranešta, atspindi įtakingą Jungtinių Valstijų, kaip galingiausios Ukrainos karinės ir politinės globėjos, vaidmenį.
Išankstinis įspėjimas taip pat suteikė Baltiesiems rūmams galimybę įtikinti V. Zelenskį persvarstyti svarbų sprendimą, nors jis nusprendė to nedaryti“, – UNIAN cituoja „The Washington Post“ publikaciją.
Kaip pažymima leidinyje, V. Zalužno, vieno populiariausių visuomenės veikėjų, pasitraukimas gali paveikti karių moralę ir pakirsti Vakarų partnerių pasitikėjimą. Tačiau bet kokie JAV veiksmai, kuriais būtų ginčijamas V. Zelenskio sprendimas, gali būti vertinami kaip netinkamos įtakos darymas.
21:34 | Ukraina gavo dar dvi priešlėktuvinės gynybos sistemas
Penktadienį Ukraina gavo dar dvi priešlėktuvinės gynybos sistemas, pranešė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, rašo UNIAN.
„Pagrindinė šiandienos naujiena – tai žinia, kurios visi seniai laukėme ir dėl kurios įvairiais lygmenimis dirbome kelis mėnesius. Rezultatas – į Ukrainą atvyko dar dvi oro gynybos sistemos.
Visų detalių, žinoma, nereikėtų sakyti viešai. Tačiau tai yra sistemos, kurios numuša viską. Mes ginsime regionus“, – cituojamas jis.
V. Zelenskis pabrėžia, kad oro gynybos sistemų Ukrainai vis tiek nepakanka, kad visiškai būtų apsaugota Ukraina, tačiau kasdien dirbama, kad tai būtų pasiekta.
21:20 | Rusijos kariuomenė vėl atakavo Chersoną, sužeistas vienas žmogus
Rusijos kariuomenė vėl atakavo Chersoną. Sužeista 62 m. moteris.
Tai feisbuke pranešė Chersono srities karinės administracijos spaudos tarnyba.
„Rusai šiandien dar kartą apšaudė Chersoną. Dėl dar vieno apšaudymo 62 m. moteris patyrė kontūziją, sprogimo sukeltus ir trauminius smegenų sužeidimus“, – sakoma pranešime.
Pažymima, kad nukentėjusioji įvykio vietoje sulaukė medikų pagalbos.
Kaip skelbta anksčiau, Rusijos kariai atakavo Chersoną iš oro, sužeisdami pagyvenusią moterį ir 17-metį paauglį bei apgadindami pastatus miesto centre.
20:37 | Medvedevas grasina NATO
Rusijos saugumo tarybos pirmininko pavaduotojas Dmitrijus Medvedevas dideles NATO karines pratybas „Steadfast Defender 2024“ pavadino bandymu „įbauginti Rusiją“, rašo UNIAN.
Savo puslapyje „VKontakte“ jis pareiškė, kad kai kurie pratybų etapai vyks „labiausiai rusofobiškose ir šlykščiausiose“ Rusijai valstybėse, tokiose kaip Lenkija, Latvija, Lietuva ir Estija.
D. Medvedevas piktinasi, kad NATO pratybos vyks „visai netoli Rusijos sienų“, ir tikina, kad taip siekiama ne praktikuoti NATO gynybos planus, o grasinti Rusijai.
Be to, D. Medvedevas padarė išvadą, kad tokio lygio pratybos liudija, jog NATO šalys „tikrai kažko bijo“.
„Mes neketiname pulti nė vienos šio bloko šalies. Visi protingi žmonės Vakaruose tai supranta. Tačiau jei jie žaidžia žaidimus ir kėsinasi į mūsų šalies vientisumą, iš karto sulauks adekvataus atsako.
Tai reikš tik viena – didelį karą, nuo kurio NATO nenusisuks. Tas pats nutiks, jei kuri nors NATO šalis pradės teikti savo aerodromus banderovcų teroristams arba kantonuos savo karius su neonacistais. Jie neabejotinai taps teisėtu mūsų ginkluotųjų pajėgų taikiniu ir bus negailestingai sunaikinti kaip priešai“, – rašo D. Medvedevas.
20:01 | Per karą Ukrainoje žuvo dar du Sakartvelo kariai
Per karą Ukrainoje žuvo dar du Kartvelų legiono, kariaujančio prieš Rusijos agresiją, kovotojai. Apie tai pranešė svetainė „ekhokavkaza“.
Žuvusieji – Zurabas Ciklauris ir Gocha Žvanija. Kartvelų legiono duomenimis, jie žuvo fronto linijoje Ukrainos rytuose.
„Jie Ukrainoje nuo 2014 metų kovojo Kartvelų legiono sudėtyje. Kartvelų legionas reiškia užuojautą žuvusiųjų šeimoms. Šlovė didvyriams!“ – rašoma pranešime.
Sakartvelo televizijos kanalo „Formula“ duomenimis, nuo 2022 metų vasario 24 dienos kare su Rusijos agresija Ukrainoje žuvo 58 kartvelų kariai.
19:26 | Kuleba atsakė, kodėl Krymo tiltas vis dar stovi ir kada jo galėtų nelikti
Per beveik dvejus Rusijos pradėto karo metus Ukraina nesugebėjo sunaikinti Krymo tilto, nes ukrainiečiai neturi tam tinkamų ginklų, pareiškė Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba.
Apie tai jis kalbėjo interviu Prancūzijos dienraščiui „Le Figaro“, rašo UNIAN.
Anot jo, Krymo tilto klausimas neišsprendžiamas dėl techninių ir politinių priežasčių.
„Mums reikia ginklų, kurie galėtų efektyviai pataikyti į jį išvengiant Rusijos priešlėktuvinės gynybos“, – nurodo D. Kuleba.
Jo įsitikinimų, jeigu tiltas būtų sunaikintas, tai būtų švenčiama ne tik Ukrainoje, bet ir daugelyje Vakarų šalių.
18:56 | Danilovas apie galimą Zalužno atleidimą: atskleidė, ką žino
Ukrainos nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos sekretorius Oleksijus Danilovas pareiškė, kad nėra jokio oficialaus dokumento dėl Ukrainos pajėgų vyriausiojo vado Valerijaus Zalužno atleidimo iš pareigų, rašo UNIAN.
Šią savaitę pasirodė gandai, kad V. Zalužnas buvo atleistas.
Anot O. Danilovo, tai neteisinga informacija.
„Iki šiandien nėra jokio dokumento dėl vyriausiojo vado atsistatydinimo. Jei atsiras dokumentas, tada galėsime paklausti nuomonės ir apie kažką kalbėti“, – sako jis.
O. Danilovas pabrėžė, kad institucijos vadovaujasi tik oficialiais nutarimais, o ne spekuliacijomis ir gandais. Kol ukrainiečiams nebus parodytas oficialus dokumentas, jo nuomone, nėra ko destabilizuoti Ukrainos ir jos kariuomenės.
Anot O. Danilovo, net ir žinomiausi leidiniai skelbia duomenis, kurie esą neturi nieko bendra su tikrove.
„Esu sąmoningas dėl to, apie ką pasakoju. Kartais žmonėms priskiriama tai, ko nebuvo“, – teigia jis.
Jis taip pat pabrėžia, kad šiais laikais karai yra ne tik fiziniai, bet ir informaciniai. Ištisą parą mėtomi įvairūs duomenys, galintys stipriai paveikti žmonių sąmoningumą.
17:49 | TTT sako turįs jurisdikciją nagrinėti Ukrainos Rusijai iškeltą bylą dėl genocido
Tarptautinis Teisingumo Teismas (TTT) penktadienį nusprendė, kad turi jurisdikciją nagrinėti Ukrainos Rusijai iškeltą bylą dėl konvencijos genocido klausimu pažeidimo.
Byla buvo iškelta netrukus po to, kai Rusija 2022 metų vasarį pradėjo didelio masto invaziją į Ukrainą.
Kyjivas teigia, kad Rusija pažeidė svarbią 1948 metų konvenciją pasinaudodama suklastotais pareiškimais apie genocidą Ukrainos rytiniuose Luhansko ir Donecko regionuose kaip pretekstu Ukrainai užpulti. Kyjivas taip pat kaltina Maskvą genocido aktų planavimu.
Rusija kaltinimus atmeta ir pernai tvirtino, kad TTT turėtų atmesti bylą nė nesvarstęs Kyjivo pareiškimų faktinių aplinkybių.
Artimiausiais mėnesiais bus diskutuojama apie Ukrainos argumentų faktines aplinkybes. Galutinis teisiškai įpareigojamas sprendimas gali būti priimtas tik po kelerių metų.
Ukrainos byla grindžiama ir Kyjivo, ir Maskvos ratifikuota 1948 metų Konvencija dėl kelio užkirtimo genocido nusikaltimui ir baudimo už jį. Konvencijoje yra nuostata, kad šalys, besiginčijančios dėl jos nuostatų, gali savo ginčą spręsti šiame Jungtinių Tautų teisme. Rusija neigia, kad yra ginčas, bet Ukraina jos poziciją atmeta.
Konvencija ir Hagoje įsikūręs TTT pastarosiomis savaitėmis sulaukė daug dėmesio, Pietų Afrikos Respublikai iškėlus bylą su kaltinimais Izraeliui genocidu per niokojamą karinę operaciją Gazos Ruože, vykdomą po beprecedentės palestiniečių islamistų judėjimo „Hamas“ spalio 7-osios atakos.
Preliminariame sprendime, kuriame PAR argumentų faktinių aplinkybių klausimas nesprendžiamas, TTT pareiškė, kad Izraelis, kariaudamas su „Hamas“, privalo užkirsti kelią genocido veiksmams, stengtis apriboti žūtis ir žalą, ir leisti teikti pagalbą į Gazos Ruožą, tačiau nepareikalavo nutraukti kovų.
16:49 | Ukraina: rusai ruošiasi naujoms atakoms, persigrupuoja
Rusų pajėgos persigrupuoja ir ruošiasi naujoms atakoms Bachmuto kryptimi, perspėja Ukrainos ginkluotųjų pajėgų atstovas Olegas Kalašnikovas, rašo UNIAN.
„Tikimės galingų atakų tiek šiauriniame, tiek pietiniame flange. Šiai dienai dar negalime pasakyti, kad okupantai turi kokių nors papildymų. Suprantu, kad priešas vis dar stengiasi kompensuoti nuostolius. Tačiau anksčiau jis čia sukaupė gana nemažai kariuomenės, personalo ir įrangos. Todėl jis vis dar turi jėgų ir galimybių mus pulti“, – aiškina jis.
O. Kalašnikovas pažymi, kad rusai ir toliau bando smūgiuoti į atskirus ukrainiečių gynybos taškus, juos pralaužti ir įsitvirtinti, tačiau nesėkmingai.
„Bachmuto kryptimi esantys priešo daliniai yra sukomplektuoti maždaug 50 proc. Vasarą komplektacija siekė apie 30 proc. Lapkritį pastebėjome, kad priešas apginkluoja dalinius kovinėmis mašinomis, artilerija, ruošiasi aktyvesniems veiksmams. Vadinasi, jie nėra visiškai sukomplektuoti, ne viskas juose nauja. Tačiau priešas vis dar turi galimybių mus mechanizuotai pulti“, – nurodo jis.
16:26 | Ukraina: Rusija atsisakė perduoti lėktuvo katastrofos aukų kūnus
Vienas Ukrainos žvalgybos pareigūnas pranešė, kad šalis ne kartą prašė Rusijos perduoti dešimčių karo belaisvių, kurie, Maskvos teigimu, žuvo Ukrainos pajėgoms numušus Rusijos karinį transportinį lėktuvą, kūnus.
Ukrainos karinės žvalgybos atstovas spaudai Andrijus Jusovas vėlai ketvirtadienį per televiziją sakė, kad Kyjivas paragino Maskvą perduoti žmonių, anot Rusijos, žuvusių per sausio 24 dienos katastrofą, tačiau ji atsisakė tai padaryti. Jis dar kartą pakartojo Ukrainos raginimą atlikti tarptautinį katastrofos tyrimą, kurio metu būtų nustatyta, ar krovininis lėktuvas kartu su įgula gabeno ginklus, ar keleivius.
Rusija ir Ukraina apsikeitė kaltinimais dėl šios avarijos: Maskva kaltina Kyjivą, kad šis nužudė savo žmones, o Ukraina atmeta Maskvos teiginius kaip „besaikę Rusijos propagandą“.
Kyjivas nei patvirtino, nei paneigė, kad jo pajėgos numušė lėktuvą Il-76, o Rusijos teiginio, kad per katastrofą žuvo ukrainiečių karo belaisviai, nebuvo galima nepriklausomai patikrinti. Ukrainos pareigūnai pabrėžė, kad Maskva neprašė tam tikrą laiką saugoti konkretaus oro erdvės ruožo, kaip tai buvo daroma ankstesnių apsikeitimų belaisviais atveju.
Rusijos prezidento Vladimiro Putino atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas penktadienį valstybinei naujienų agentūrai „RIA Novosti“ sakė, kad Kremlius negavo Ukrainos prašymo perduoti kūnus.
A. Jusovas per televiziją sakė, kad kai kurie ukrainiečių karo belaisviai, kurie lėktuvo katastrofos dieną turėjo dalyvauti apsikeitime belaisviais, buvo iškeisti trečiadienį, kai apie 200 ukrainiečių karo belaisvių grįžo namo.
Rusijos Tyrimų komitetas, pagrindinė valstybinė kriminalinių tyrimų agentūra, ketvirtadienį pranešė, kad jo atliktas katastrofos tyrimas parodė, jog karinį transportinį lėktuvą Il-76 numušė JAV pagaminta oro gynybos sistema „Patriot“, kurią Vakarų sąjungininkai tiekia Kyjivui.
Vašingtonas kol kas dar nesureagavo į pastaruosius Maskvos pareiškimus.
Rusijos pareigūnai teigė, kad lėktuve buvo 74 žmonės, įskaitant 65 ukrainiečių karo belaisvius, šešis įgulos narius ir tris Rusijos kariškius. Pranešama, kad visi jie žuvo, kai lėktuvas nukrito ant žemės ir sprogo milžiniškame ugnies kamuolyje Belgorodo regione netoli Ukrainos.
Tyrimų komitetas pranešė, kad tyrėjai rado daugiau kaip 670 kūnų fragmentų ir nustatė visų avarijos aukų tapatybes.
Komitetas tvirtino, kad taip pat rado 116 dviejų raketų, kurios buvo paleistos iš sistemos „Patriot“ netoli Ukrainos Charkivo srities Lypcių kaimo, fragmentų. Komitetas parodė vaizdo įrašą, kuriame sniege matyti raketų nuolaužos su matomomis žymėmis, tariamai įrodančiomis jų kilmę.
Trečiadienį V. Putinas pareiškė, kad Rusija esą ne tik pritars, bet ir reikalaus tarptautinio tyrimo dėl lėktuvo numušimo, kurį jis pavadino Ukrainos nusikaltimu. Tačiau, anot jo, nėra tarptautinių organizacijų, kurios norėtų to imtis.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis irgi nurodė atlikti tarptautinį tyrimą. Jo teigimu, jį apsunkins tai, kad Rusija visiškai kontroliuoja patekimą į katastrofos vietą.
15:41 | Ukrainos žurnalistas: jokių lūžių fronte neverta tikėtis, mėsmalė aklavietėje truks dar labai ilgai
Toks karas rytų Ukrainoje, koks vyksta dabar, gali vykti dar labai ilgai, mažiausiai keletą metų, o jokio lemtingo bei pergalingo vienos ar kitos pusės proveržio artimiausioje ateityje neverta tikėtis. Ukraina gali siekti pirmoji pralaužti frontą, tačiau jai dar reikia sukaupti daug pajėgų ir pertvarkyti savo kariuomenę.
Taip naujienų agentūrai „Elta“ teigė vienas žinomiausių Ukrainos karo žurnalistų ir ekspertų Jurijus Butusovas.
Šiuo metu Rusija stengiasi išnaudoti tai, kad Vakarų karinė parama Ukrainai senka ir stringa. Ukrainos ir Vakarų kariškiai bei ekspertai itin padažnėjusius ir sustiprėjusius Rusijos raketų bei dronų smūgius visoje Ukrainoje aiškina tuo, kad Rusija stengiasi kuo greičiau išsekinti Ukrainos oro gynybą bei jos atsargas.
15:21 | E.Macronas pasmerkė Rusijos smūgį, nusinešusį dviejų prancūzų darbuotojų gyvybes Ukrainoje
Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas penktadienį patvirtino, kad per Rusijos smūgį Ukrainoje žuvo du prancūzų humanitarinės pagalbos darbuotojai, ir pavadino jį piktinančiu.
„Per Rusijos smūgį Ukrainoje žuvo du prancūzų humanitarinės pagalbos darbuotojai. Bailus ir pasipiktinimą keliantis poelgis“, – socialiniame tinkle „X“ pareiškė Prancūzijos prezidentas.
„Aš solidarizuojuosi su visais savanoriais, kurie stengiasi padėti žmonėms“, – pridūrė E. Macronas.
14:51 | Ukrainoje – „sviedinių badas“: Rusija ima dominuoti artilerijos atakose
Ukraina didina artilerijos sviedinių gamybą šalies viduje, tačiau vis dar pasikliauja sąjungininkais, kurie tiekia didžiąją dalį amunicijos. Tačiau, pasak šalies gynybos ministro Rustemo Umerovo, Ukraina dabar patiria „sviedinių badą“.
„Mes niekada neturėjome pakankamai 122 mm sviedinių... Juos gauname tiesiai iš gamyklos. Vidutiniškai per dieną iššauname po 15 sviedinių. Tačiau buvo dienų, kai iššaudavome daugiau kaip 100 arba nė vieno. Dabar mūšiai mūsų kryptimi tapo aktyvesni, tačiau neturime tiek daug sviedinių kaip anksčiau“, – „Politico“ sakė netoli Avdijivkos kovojantis ukrainiečių artileristas.
Ukrainos gynybos ministras taip pat pareiškė, kad Rusija gerokai dominuoja kasdienėse artilerijos atakose, kartais net 5–10 kartų.
„Politico“ rašo, kad pasiekti, jog šaudmenų tiekimas Ukrainai gerokai padidėtų, nebus lengva. Tuo pat metu šovinių trūkumas yra viena iš pagrindinių priežasčių, kodėl Ukrainos kariuomenė perėjo į gynybą.
14:13 | Zelenska: nereiktų versti pabėgėlių iš Ukrainos grįžti į tėvynę – ten nesaugu
Kalbėdama Rygoje vykusiame renginyje Olena Zelenska pareiškė, kad nederėtų versti pabėgėlius iš Ukrainos grįžti į tėvynę. Jos teigimu, tam reikia taikos, ramybės ir šalies atstatymo. Ji taip pat pažadėjo „kovoti dėl kiekvieno Rusijos pagrobto iš Ukrainos vaiko“.
13:32 | Naujas Orbano šantažas: stoja prieš Švedijos narystę NATO
Abiejose Atlanto pusėse auga spaudimas Vengrijai atiduoti taip reikalingą paskutinįjį balsą, kad Švedija galėtų papildyti NATO gretas. Tačiau Kremliaus parankinio Vengrijos ministro pirmininko Viktoro Orbano aplinkos žmonės neskuba.
13:12 | JAV diplomatas įspėja: kiti Rusijos taikiniai gali būti Baltijos šalys, Lenkija ir net Baltarusija
Vasario 1 d. Jungtinių Valstijų misijos prie ESBO patarėjas ginkluotės kontrolės klausimais Danielis Vartko įspėjo, kad Rusija kelia grėsmę daugeliui valstybių, ne tik savo kaimynėms, nes turi užgaidą pasisavinti žemes, kurias istoriškai laiko savo nuosavybe.
Amerikiečių diplomatą papiktino Rusijos saugumo tarybos sekretoriaus pavaduotojo Dmitrijaus Medvedevo pareiškimas, kad „nepriklausomos valstybės buvimas istorinėse Rusijos teritorijose dabar bus nuolatinė priežastis atnaujinti karo veiksmus“.
D. Vartko pažymėjo, kad šie grasinimai rodo, jog nepriklausomos valstybės buvimą teritorijoje, kurią rusai laiko savo „istorine teritorija“, Maskva gali laikyti pretekstu pradėti karą. Rusijos agresija gali peržengti toli už Ukrainos sienų.
Pasak jo, Maskva gali nusitaikyti į Baltijos šalis ir Centrinės Azijos valstybes – Tadžikistaną, Kazachstaną, Kirgizijos Respubliką, Uzbekistaną ir Turkmėnistaną, taip pat Azerbaidžaną, Gruziją ir Armėniją.
Be to, diplomato nuomone, net Lenkijos, Suomijos, Baltarusijos, Moldovos ir Turkijos egzistavimas Maskvai yra „nuolatinė karinių veiksmų priežastis“, nes visose šiose šalyse yra bent dalis teritorijos, kurią kadaise kontroliavo Rusijos ar Sovietų Sąjunga.
„Aš šių grasinimų neišgalvoju ir jais negąsdinu. Rusijos karas prieš Ukrainą kurstomas būtent šiuo pretekstu. Ir Rusija jau pradėjo užslėptus ir atvirus grasinimus panaudoti jėgą prieš daugelį kitų artimų kaimynių“, – sakė D. Vartko, rašo „Ukrinform“.
12:42 | Rusija dėl Baltarusijoje dislokuotų branduolinių ginklų kaltina JAV
Rusija pati savo iniciatyva pernai dislokavo branduolinius ginklus Baltarusijos teritorijoje. Tačiau Rusijos užsienio reikalų ministro pavaduotojas Sergejus Riabkovas, bandydamas Rusiją pavaizduoti kaip auką, tikina, kad šalis buvo priversta imtis šio žingsnio, kad pasipriešintų „vis agresyvesnei ir grėsmingesnei Šiaurės Atlanto aljanso, kuriam vadovauja Jungtinės Valstijos, veiklai“.
12:07 | Rusijos aviacija pametė dar vieną bombą
Rusijos lėktuvas pametė aviacinę bombą FAB-500 laikinai okupuotame Luhansko srities Zimohirjos mieste. Vietos gyventojai buvo evakuoti.
Tai penktadienį pranešė portalas „rbc.ua“, remdamasis „Telegram“ kanalu ASTRA.
Vasario 1 d. Zimohirjoje, Parchomenkos gatvėje, buvo rastas šaudmuo, kaip manoma, bomba FAB-500, gatvės gyventojai buvo evakuoti.
„Šaudmuo bus apžiūrėtas ir išvežtas šiandien, vasario 2-ąją“, – teigia ASTRA šaltiniai.
11:28 | Ukrainos karininkas: prie Briansko likviduota Rusijos FSB pareigūnų grupė
Netoli Briansko (RF) likviduota Rusijos FSB pareigūnų grupė. Jau žinoma apie mažiausiai 18 žuvusiųjų ir dar kelis sunkiai sužeistus rusus.
Tai penktadienį „Telegram“ kanale pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų karininkas Anatolijus Štefanas (internete geriau žinomas kaip „Štirlicas“).
„Šiaurės kryptis. 2024 m. sausio 31 d. Briansko miesto rajone likviduota Rusijos FSB darbuotojų grupė, kuri turėjo dalyvauti karo veiksmuose Ukrainos teritorijoje: 18 darbuotojų – „200“; 2 darbuotojai – „300“ (sunkūs). Greitai grįžta namo. Puikus pataikymas“, – parašė jis.
Kaip anksčiau pranešė UNIAN, nuo Rusijos plataus masto invazijos į Ukrainą pradžios rusai jau neteko daugiau kaip 387 tūkst. kareivių. Taip pat sunaikinta daug jų technikos.
10:52 | Įtikti Putinui: Rusijoje sulaikyti 12 „hipergarsinio ginklo kūrėjų“, trys iš jų jau mirė
Rusijoje vienas po kito buvo sulaikyti mažiausiai 12 mokslininkų, kurie tyrinėjo fizikinius procesus hipergarsiniame greityje, skelbiama BBC tyrime. Du garbaus amžiaus mokslininkai mirė netrukus po sulaikymo ir apklausų. Visiems yra pateikti kaltinimai dėl valstybės išdavystės.
Hipergarsinį greitį tyrinėjantys mokslininkai pastaraisiais metais buvo sulaikomi visoje šalyje – visuose autoritetingiausiuose Rusijos fizikos mokslų universitetuose. „Paėmė pačius padoriausius, tuos, kurie turėjo geriausią reputaciją“, – BBC cituojamas vienas iš Novosibirsko teorinės ir taikomosios mechanikos instituto narių.
10:15 | Žiniasklaida: Kryme nukautas Rusijos generolas
Per Ukrainos ginkluotųjų pajėgų smūgį Belbeko aviacijos bazei Kryme sausio 31 d. žuvo Rusijos aviacijos eskadrilės vadas generolas leitenantas Aleksandras Tatarenka ir 10 kariškių.
Tai penktadienį pranešė „Telegram“ kanalas „Krymskij veter“, remdamasis Rusijos žiniasklaida, rašo „Ukrinform“.
„Kaip pranešė Rusijos socialiniai tinklai, buvo likviduota 10 Rusijos kariškių, tarp jų - aviacijos eskadrilės vadas generolas leitenantas Aleksandras Tatarenka“, – sakoma pranešime.
Pažymima, kad dvi raketos pataikė į 38-ojo aviacijos pulko vadavietę, o dar viena raketa atakavo aerodromo ryšių punktą.
Taip pat pažymima, kad Ukrainos ginkluotosios pajėgos sparnuotąsias raketas paleido rusams netikėtais maršrutais: daugelis jų skriejo virš Juodosios jūros vandens paviršiaus.
Kaip anksčiau pranešė „Ukrinform“, sausio 31 d. Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Oro pajėgos smogė dar vieną sėkmingą smūgį priešui – jos atakavo Belbeko aerodromą laikinai okupuotame Kryme. Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Oro pajėgų vadas generolas leitenantas Mykola Oleščukas padėkojo visiems šios operacijos dalyviams.
09:04 | Ukraina Rusijai mūšio lauke ruošia staigmeną: svarbu, kad nenuspėtų jos veiksmų
Interviu Ukrainos kanalui „24 Kanal“ Ukrainos prezidentūros kanclerio patarėjas Mychaila Podoliakas prakalbo apie šiemet Ukrainos planuojamą kontrpuolimą.
„Jei norime įgyvendinti savo strateginius tikslus, t. y. nugalėti Rusiją, negalime nuolat būti tik gynyboje“, – sakė Mychaila Podoliakas.
Jis pažymėjo, kad Ukrainos karinės žvalgybos vadovas Kyryla Budanovas sako, jog ukrainiečiai turėtų aktyviai pulti įvairiomis kryptimis, kad Rusijos ginkluotosios pajėgos negalėtų susikoncentruoti, nuolat ieškodamos progos kur nors įvesti savo rezervus. Kanclerio patarėjas tvirtina, kad Ukrainai sužlugdyti Rusijos pajėgas reikia tolimojo nuotolio raketų, kurios atakuotų priešo logistiką.
„Tai planas, kuriame turėtų būti aiškiai nurodyta, kad mes negalime įšaldyti karo, t. y. likti toje pačioje vietoje, todėl turime keisti taktiką“, – pabrėžė jis.
M. Podoliakas sakė, kad strategija išlieka ta pati, o operatyviniai ir taktiniai sprendimai turi keistis atsižvelgiant į ginklų skaičių, jų gebėjimą naikinti logistiką ar Rusijos rezervus. Svarbiausia, kad šie sprendimai Rusijai būtų netikėti. Priešas kovoja linijiniu būdu, kaupia rezervus ir nuolat juda viena kryptimi.
„Būtina atimti iš jos gebėjimą nuspėti, ką Ukraina darys“, – kalbėjo M. Podoliakas.
08:19 | Ukrainos oro pajėgos numušė 11 rusų dronų
Ukrainos oro pajėgos penktadienį paskelbė, kad per praėjusią naktį rusai atakavo 24 „Shahed“ tipo dronais ir kad 11 jų buvo numušti.
Oro pajėgų pranešime socialiniame tinkle „Telegram“ sakoma, kad rusai dronus leido iš Rusijos Primorsko Achtarsko rajono ir okupuoto Krymo.
Nurodoma, kad 11 dronų buvo numušti virš Dnipropetrovsko, Chersono, Kirovohrado ir Charkivo sričių.
Dauguma rusų dronų buvo nukreipti į ypatingos svarbos infrastruktūros objektus Dnipropetrovsko srityje. Ukrainiečių žiniasklaida praneša, kad Kryvyj Rihe šiame regione dėl rusų drono atakos įstrigo kažkiek šachtininkų ir kad be elektros liko tūkstančiai vartotojų.
Ukrainos oro pajėgų pranešime taip pat sakoma, kad septyni priešo dronai nepasiekė savo taikinių.
07:50 | Zalužnas: Ukraina privalo rengtis pagalbos mažėjimui
Ukraina gali būti priversta koreguoti savo karinę strategiją dėl didelio užsienio pagalbos sumažėjimo, ketvirtadienį paskelbtame straipsnyje rašė šalies ginkluotųjų pajėgų vyriausiasis vadas Valerijus Zalužnas.
V. Zalužnas, kuris, kaip pranešama, nesutaria su prezidentu Volodymyru Zelenskiu, transliuotojui CNN rašė: „Privalome dorotis su karinės pagalbos iš svarbių sąjungininkių, bandančių išspręsti savas politines įtampas, sumažėjimu.“
Anksčiau ketvirtadienį Europos Sąjungos lyderiai įveikė Vengrijos pasipriešinimą ir pasiekė susitarimą dėl 50 mlrd. eurų ilgalaikės paramos Ukrainai, tačiau parama iš Vašingtono vis dar nėra užtikrinta dėl nesutarimų JAV Kongrese.
07:11 | Zelenskis dėkoja ES už ilgai lauktą pagalbos paketą
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ketvirtadienį padėkojo Europos Sąjungai už pritarimą 50 mlrd. eurų ilgalaikei paramai Ukrainai ir sakė, kad tai pasiųs aiškų signalą Rusijai.
„Šiandien Europa priėmė ilgai lauktą sprendimą, – savo vakaro kreipimesi sakė V. Zelenskis. – Tai aiškus signalas Maskvai, kad Europa atlaikys ir kad Europa nepalūš.“
Pasak Ukrainos lyderio, šį parama reiškia, kad šalis turi finansines garantijas dėl socialinio stabilumo.
V. Zelenskis pabrėžė, kad Europa pademonstravo kaip tik tokią vienybę, kokios reikia, ir sakė, kad dabar ukrainiečiai laukia JAV sprendimų.
Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Charles'is Michelis anksčiau ketvirtadienį pranešė, kad ES lyderiai pasiekė susitarimą dėl 50 mlrd. eurų ilgalaikės paramos Ukrainai.
ES lyderiai ketvirtadienį surengė derybas, kad įtikintų Vengrijos premjerą Viktorą Orbaną atsisakyti veto dėl šio paramos paketo.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
