Svarbiausios naujienos:
23:42 | NATO vadovas rengia derybas su Ukrainos prezidentu ir kelių Europos šalių lyderiais
NATO vadovas Markas Rutte trečiadienį surengs derybas su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu ir kelių Europos šalių lyderiais, pranešė Aljansas.
Kyjivo rėmėjai šiuo metu stengiasi sustiprinti jo pozicijas prieš Donaldo Trumpo sugrįžimą į JAV prezidento postą.
„Generalinis sekretorius trečiadienį susitiks su prezidentu Zelenskiu. Kažkiek Europos lyderių yra Briuselyje, (atvykę) dalyvauti Europos Vadovų Tarybos susitikime, ir kai kurie jų galėtų prisijungti prie tęsiamos paramos Ukrainai aptarimo, ypač (dėl) oro gynybos“, – pirmadienį sakė vienas NATO pareigūnas.
Europos pareigūnai nurodo, kad tarp dalyvausiančių lyderių tikriausiai bus Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas, Vokietijos kancleris Olafas Scholzas, Lenkijos ministras pirmininkas Donaldas Tuskas, Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas Keiras Starmeris.
Susitikimas rengiamas Ukrainos sąjungininkėms Europoje pradėjus diskutuoti apie galimybę dislokuoti Ukrainoje užsienio karių, jei būtų pasiektas ugnies nutraukimo susitarimas su Rusija.
JAV išrinktasis prezidentas D. Trumpas yra pažadėjęs spausti greitai pasiekti susitarimą ir sustabdyti kovas, kai sausį pradės eiti prezidento pareigas.
Dėl to Kyjivas ir Europa nuogąstauja, kad Ukraina, jau beveik trejus metus kovojanti su Kremliaus invazija, gali būti spaudžiama padaryti didelių nuolaidų Maskvai.
Kol kas pareigūnai tvirtina, kad vis dar dar per anksti diskutuoti apie kokį nors susitarimą, o M. Rutte ragina juos viešai nekalbėti apie galimas taikos sąlygas, nes tai galėtų pasitarnauti Rusijai.
Maskva tvirtina, kad toliau siekia savo tikslų Ukrainoje, ir šiuo metu žengia į priekį ties fronto linija, nustumdama išvargusias ukrainiečių pajėgas.
„Kad būtų galima nusiųsti taikdarius, turi būti taika, o Rusija nenori taikos“, – pirmadienį Briuselyje sakė ES užsienio politikos vadovė Kaja Kallas (Kaja Kalas).
„Tai labai aišku“, – pridūrė ji.
Ketvirtadienį V. Zelenskis turi dalyvauti Europos Sąjungos 27 šalių narių lyderių susitikime.
23:19 | JAV, sąjungininkės: Šiaurės Korėjos įsitraukimas Ukrainoje žymi pavojingą konflikto plėtrą
JAV Valstybės departamento pirmadienį paskelbtame pranešime dešimt valstybių bei Europos Sąjunga (ES) įvardijo Šiaurės Korėjos augantį įsitraukimą Rusijos kare Ukrainoje kaip pavojingą konflikto plėtrą.
„Mes giliai sunerimę dėl politinės, karinės ar ekonominės paramos kurią Rusija gali teikti KLDR (Šiaurės Korėjos) nelegalioms ginkluotės programoms, tarp jų ir masinių naikinimo ginklų“, – pranešime teigė Australijos, Kanados, Prancūzijos, Vokietijos, Italijos, Japonijos, Pietų Korėjos, Naujosios Zelandijos, Jungtinės Karalystės (JK) bei JAV užsienio reikalų ministrai ir ES diplomatijos vadovė.
Ukraina anksčiau pirmadienį pranešė, kad jos kariai nukovė arba sužeidė mažiausiai 30 Šiaurės Korėjos karių, kuriuos Rusija buvo dislokavusi vakarinėje Kursko srityje.
Tūkstančiai karių iš Šiaurės Korėjos atvyko sustiprinti Rusijos pajėgų, įskaitant Kursko pasienio regioną, kuriame per netikėtą puolimą šią vasarą Ukraina užėmė didelius teritorijos plotus.
Praėjusį mėnesį ukrainiečių lyderis teigė, kad Rusijos vakarinėje Kursko srityje yra 11 tūkst. Šiaurės Korėjos karių ir kad jie jau patyrė tam tikrų nuostolių.
Šiaurės Korėja ir Rusija po 2022 metų vasarį Maskvos pradėtos invazijos į Ukrainą sustiprino savo karinius ryšius.
22:40 | Sikorskis teigia, kad ne Ukraina, o Rusija turėtų būti „verčiama“ derėtis dėl taikos
Lenkija pirmadienį pareiškė, kad ne Ukraina, o Rusija turėtų būti „priversta“ derėtis dėl taikos, baiminantis, kad išrinktasis JAV prezidentas Donaldas Trumpas spaus Kyjivą sudaryti paliaubų susitarimą Maskvos sąlygomis.
Lenkija aptarinėja Ukrainos reikalus su įvairiais užsienio pareigūnais, nes ruošiasi kitą mėnesį perimti rotacinį pirmininkavimą Europos Sąjungai.
„Atsižvelgiant į tai, kad į valdžią ateina nauja JAV administracija, mums, kaip Europai, reikia dar labiau mobilizuotis“, – žurnalistams Briuselyje sakė Lenkijos užsienio reikalų ministras Radoslawas Sikorskis.
„Darbai turi būti paskirstyti taip, kad ir JAV, ir Europos Sąjunga padėtų Ukrainai pasiekti geresnę poziciją galimose būsimose derybose, į kurias turėtų būti skatinama ir verčiama eiti agresorė, o ne auka“, – pridūrė jis.
R. Sikorskis kalbėjo prieš trečiadienį Briuselyje įvyksiantį NATO vadovo Marko Rutte, Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio ir kelių Europos vadovų susitikimą.
22:12 | Linkevičius neabejoja, kad be NATO Lietuva jau būtų tapusi Rusijos taikiniu: „Jie nedrįsta – noras yra, bet nėra galimybių“
Buvęs Lietuvos užsienio reikalų ministras, ambasadorius Švedijoje Linas Linkevičius teigia, kad be NATO Lietuva greičiausiai jau būtų tapusi Rusijos taikiniu.
Apie tai jis kalbėjo interviu leidiniui „Zerkalo“.
Pasak jo, Maskvą stabdo šalies narystė Aljanse. Esą Rusija nedrįsta – nors noras pademonstruoti karinę agresiją yra, tačiau tam nėra galimybių.
Visą tekstą skaitykite tv3.lt publikacijoje.
21:54 | Trumpas sprendimą leisti Ukrainai JAV raketomis smogti į Rusiją pavadino klaida
JAV sprendimą leisti Ukrainai smogti į karinius taikinius Rusijos teritorijoje išrinktasis JAV prezidentas Donaldas Trumpas pavadino klaida.
„Nemanau, kad jie [Bideno administracija] turėjo leisti raketas paleisti į Rusiją. <...> Ir tikrai ne likus kelioms savaitėms iki man pradedant pareigas. Kodėl jie tai padarė manęs nepaklausę? Aš šito nedaryčiau. Manau, kad tai buvo didelė klaida“, – sakė D. Trumpas ir pridūrė, kad gali persvarstyti šį sprendimą.
Pasak D. Trumpo, Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis turėtų būti pasirengęs sudaryti paliaubų sutartį, tačiau nenurodė, kokiomis sąlygomis.
„Ir Putinas taip pat turi sudaryti susitarimą“, – sakė D. Trumpas.
Atsakydamas į klausimą, ar Ukraina turėtų atsisakyti savo teritorijų, D. Trumpas sakė, kad kai kurie kovos zonoje esantys miestai buvo beveik visiškai sunaikinti.
„Žmonės negali ten grįžti, ten nieko nėra. Tai tik griuvėsiai“, – aptakiai atsakė D. Trumpas.
21:11 | Trumpas žada kalbėtis su V. Putinu ir V. Zelenskiu dėl karo Ukrainoje užbaigimo
Išrinktasis JAV prezidentas Donaldas Trumpas pirmadienį pažadėjo kalbėtis su Rusijos ir Ukrainos vadovais, siekdamas užbaigti Maskvos sukeltą karą.
„Mes kalbėsimės su prezidentu (Vladimiru) Putinu, kalbėsimės su atstovais, (Volodymyru) Zelenskiu ir Ukrainos atstovais. Turime tai sustabdyti, tai skerdynės“, – spaudos konferencijoje sakė D. Trumpas.
Iki D. Trumpo sugrįžimo į Baltuosius rūmus liko kiek daugiau nei mėnuo.
19:54 | Putinas teigia, kad 2024 metais Rusija užėmė 189 vietoves Ukrainoje
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pirmadienį pareiškė, kad šiais metais Rusijos pajėgos užėmė 189 Ukrainos vietoves.
„Rusijos ginkluotosios pajėgos tvirtai laiko strateginę iniciatyvą visoje kontaktinėje linijoje“, – sakė V. Putinas per Gynybos ministerijos posėdį Maskvoje.
Gynybos ministras Andrejus Belousovas teigė, kad iš viso užimta 4 500 kv. kilometrų Ukrainos teritorijos.
Rusijos pateiktų skaičių neįmanoma nepriklausomai patikrinti. Tačiau nepriklausomi stebėtojai patvirtina, kad rusai šiais metais pasiekė teritorinių laimėjimų.
Ukrainos „Telegram“ kanalo „UA War Infographics“ skaičiavimais, nuo metų pradžios Rusijos kariuomenė užėmė apie 2 800 kv. km teritorijos. Tai reikštų, kad Rusijos teritoriniai laimėjimai yra beveik 20 kartų didesni nei praėjusiais metais.
A. Belousovas sakė, kad šiuo metu karinės tarnybos sutartį kasdien pasirašo daugiau kaip 1 200 savanorių. „Vien šiais metais jau užverbuota daugiau kaip 427 000 karių“, – sakė jis, pridurdamas, kad Rusija šiuo metu gynybai išleidžia trečdalį savo biudžeto – 32,5 proc.
Rusija jau beveik trejus metus vykdo karą prieš Ukrainą ir šiuo metu kontroliuoja maždaug penktadalį Ukrainos teritorijos.
Pirmadienį pranešta apie naujas aukas: Ukrainos valdžios institucijos teigė, kad per Rusijos drono ataką prieš parduotuvę Chersono srityje žuvo 53 metų moteris. Prokurorai pranešė, kad pradėtas pirminis tyrimas dėl karo nusikaltimo, dėl kurio žuvo žmogus.
Ukrainos karinės oro pajėgos pirmadienio rytą paskelbė, kad praėjusią naktį Rusija paleido 49 dronus, 27 iš jų buvo numušti, o 19 nepasiekė taikinio ir buvo prarasti, daugiausia dėl to, kad buvo panaudotos elektroninės karybos priemonės.
19:16 | Ukraina sukūrė galingą lazerinį ginklą: paaiškino, kam jis skirtas
Ukraina sukūrė naują galingą lazerinį ginklą „Tryzub“ (trišakis, – red. pastaba). Apie tai pranešė Ukrainos ginkluotųjų nepilotuojamų sistemų pajėgų vadas Vadimas Sucharevskis.
Pasak jo, Ukraina – penktoji šalis, kuri turi lazerinį ginklą, rašo UNIAN.
„Galime teigti, kad šiandien Ukraina, jei neklystu, yra penktoji šalis, kuri gali pasakyti, kad turi lazerį. Šiandien mes galime numušti lėktuvus daugiau nei 2 km aukštyje“, – teigė V. Sucharevskis.
Naujasis ginklas pavadinta „Tryzub“, kas iš ukrainiečių kalbos reiškia „trišakį“, kuris puošia šalies herbą.
Anot V. Sucharevskio, Ukrainos ginkluotosios pajėgos dabar susitelkusios į ginklo stiprinimą.
18:38 | Ekspertė: rusų propagandos dėmesys krypsta į taikos derybas, „Ukrainos nuolaidas“
Pagrindinis Rusijos propagandos naratyvas nuo per pastaruosius pusantrų metų vyravusios „mobilizacijos Ukrainoje“ temos krypsta link „taikos derybų ir Ukrainos nuolaidų“, duodama interviu naujienų agentūrai „Ukrinform“ pasakė NATO strateginių komunikacijų kompetencijos centro vyresnioji ekspertė Maryna Vorotynceva.
Tyrėjos teigimu, rusų propagandos, kuria siekiama sutrikdyti mobilizacijos pastangas Ukrainoje, veiksmingumas nuslopo. Toks nuosmukis gali būti siejamas su tuo, kiek paprastai trunka tokio pobūdžio propagandos kampanijos, kurios ilgainiui praranda savo aktualumą, taip pat su vis didėjančiu Ukrainos atsparumu joms.
„Tačiau apskritai rusų propagandos dėmesys krypsta kitur. Galime matyti, kaip formuojasi nauja rusų kampanija, teigianti, kad Ukraina turi daryti nuolaidas, o Vakarai neva spaudžia Ukrainą tą padaryti“, – paaiškino M. Vorotynceva.
Jos žodžiais tariant, nors toks naratyvas egzistavo ir pirmiau, dabartiniame politiniame klimate jis darosi vis ryškesnis.
„Suskaidžius tokį naratyvą atskiromis žinutėmis, galima geriau suprasti, kaip Rusija veikia. Svarbu išstudijuoti jo struktūrą ir kaip toliau stiprinama per jį skleidžiama žinutė“, – pasakė ekspertė.
Rygoje (Latvija) įsikūręs NATO strateginių komunikacijų kompetencijos centras veikia nuo 2014 m. Ukrainai atstovaujanti Maryna Vorotynceva šiame centre dirba nuo 2023 m. birželio.
17:31 | Neįtikėtinas Ukrainos snaiperio taiklumas: nukovė okupantą iš daugiau nei 2 km atstumo
Ukrainos karinės žvalgybos (GUR) kovotojas nukovė okupantą, esantį už daugiau nei 2 km atstumo.
Apie tai praneša leidinys UNIAN.
Skelbiama, kad GUR specialiųjų pajėgų karys likvidavo okupantą, esantį už 2069 metrų atstumo.
Visą tekstą skaitykite tv3.lt publikacijoje.
16:40 | Scholzas: Vokietija turi likti pagalbos Ukrainai lydere Europoje
Vokietija, pasak federalinio kanclerio Olafo Scholzo, turi likti pagalbos Ukrainai Europoje lydere. „Vokietija yra didžiausia Ukrainos rėmėja Europoje. Noriu, kad taip būtų ir toliau“, – teigė O. Scholzas pirmadienį Bundestage prieš balsavimą dėl pasitikėjimo jo vyriausybe.
Kartu kancleris pabrėžė, kad vyriausybė nedarys nieko, kas keltų pavojų savo šalies saugumui.
„Dėl to neperduodame sparnuotųjų raketų – ilgojo nuotolio ginklų, kurie gali pasiekti giliai Rusijos teritoriją. Ir tikrai nesiųsime į šį karą vokiečių karių – kol aš būsiu federalinis kancleris“, – kalbėjo O. Scholzas.
Anot jo, būtina apsaugoti Ukrainos suverenumą – „ji išliks“. „Norime, kad žudymas pagaliau baigtųsi“, – tęsė O. Scholzas.
16:20 | ISW: dėl kalbos barjero stringa Šiaurės Korėjos ir Rusijos pajėgų komunikacija
Šiaurės Korėjos pajėgos Kursko regione ne tik patiria nuostolių, bet ir nesugeba susikalbėti su rusų kariais – dėl to greičiausiai stringa Šiaurės Korėjos ir Rusijos karių veiksmų koordinavimas bei nukenčia Rusijos karinės operacijos, rašoma naujausiame Karo tyrimų instituto (ISW) straipsnyje.
ISW analitikai mini Ukrainos gynybos ministerijos centrinės žvalgybos valdybos (HUR) gruodžio 14 d. pranešimą, kad Šiaurės Korėjos pajėgos Kursko regione visai neseniai apšaudė čečėnų specialiųjų pajėgų bataliono „Achmat“ automobilius ir nukovė aštuonis rusų pusėje kariaujančius čečėnų karius – spėjama, kad šio incidento priežastimi tapo rusų ir Šiaurės Korėjos karius skiriantis kalbos barjeras.
ISW ekspertai taip pat citavo HUR žodžius, kad Rusijos ir Šiaurės Korėjos kariuomenės kontingentas Kursko regione gruodžio 14 d. prarado 200 karių, o ukrainiečių dronų spiečius puolė vieną Šiaurės Korėjos karių poziciją – ši informacija atitinka pastaruoju metu pasirodžiusius pranešimus, kad Šiaurės Korėjos pajėgos vykdo alinančius pėstininkų puolimus.
„Integracijos stoka ir besitęsiančios Rusijos ir Šiaurės Korėjos komunikacijos problemos artimiausioje ateityje greičiausiai ir toliau kliudys Rusijos kariniams veiksmams Kursko regione“, – rašė ISW.
15:48 | ES pritaikė sankcijas Rusijos karinės žvalgybos agentams dėl hibridinių atakų
Europos Sąjunga (ES) pirmadienį pirmą kartą pritaikė sankcijas Rusijos karinės žvalgybos agentams dėl vadinamųjų hibridinių atakų, kuriomis siekiama destabilizuoti padėtį Europoje, įskaitant dezinformaciją, kibernetines atakas ir padegimus.
Tarp 16 asmenų ir trijų subjektų, kuriems taikomos sankcijos, yra Maskvos GRU agentūros 29155 padalinys, kaltinamas „įsitraukimu į nužudymus užsienyje ir destabilizacijos veiklą, pavyzdžiui, sprogdinimus ir kibernetines atakas visoje Europoje“, nurodė blokas.
14:36 | Rusijos gynybos ministras paragino kariuomenę būti pasirengus karui su NATO
Anot Rusijos gynybos ministro Andrejaus Belousovo, susidūrimo su Šiaurės Atlanto aljansu tikimybę rodo pastarojo meto karinio bloko priimti sprendimai, o karinis konfliktas galimas per ateinantį dešimtmetį.
„Tai atsispindi ir JAV bei kitų NATO šalių doktrininiuose dokumentuose“, – Vakarus dėl galimo konflikto apkaltino A. Belousovas išplėstiniame Rusijos gynybos ministerijos valdybos posėdyje, kuriame kalbėjo ir V. Putinas.
Jis taip pat kalbėjo apie kariuomenę, sakydamas, kad NATO šalys didina karines išlaidas, o JAV karių skaičius Europoje viršijo 100 tūkst.. „Aljanso karių smogiamosios grupės formuojamos ir telkiamos prie Rusijos sienų“, – skundėsi V. Putinas. Pasak jo, NATO siekiai jau seniai peržengė aljanso „istorinės atsakomybės zoną“. „Be vadinamojo rytinio flango, aljansas stiprina savo buvimą Azijos ir Ramiojo vandenyno regione. Jungtinių Valstijų nurodymu kuriami nauji kariniai-politiniai aljansai, kurie kenkia dešimtmečius kurtai saugumo architektūrai“, – aiškino V. Putinas, pats nuolat kalbantis apie tai, kaip Rusija siekia sugriauti nusistovėjusią „pasaulinę architektūrą“.
12:55 | ES Taryba priėmė naują sankcijų paketą Rusijai
Europos Sąjungos Taryba (EST) pirmadienį priėmė 15-ąjį sankcijų Rusijai paketą, nutaikytą į rusų šešėlinių tanklaivių flotilę ir karinės pramonės kompleksą.
Į naujus sąrašus įtraukti 54 asmenys ir 30 subjektų, „atsakingi už veiksmus, kuriais kenkiama ar keliama grėsmė Ukrainos teritoriniam vientisumui, suverenitetui ir nepriklausomybei“, sakoma pareiškime.
11:05 | Šiaurės Korėjos kariai guldo galvas už Putiną: parodytos pirmosios nuotraukos
Nuotraukose ir vaizdo įrašuose užfiksuoti žuvę Rusijos kariai po mūšių Kursko srityje. Tarp jų, kaip įtariama, gali būti šiaurės korėjiečių, praneša specialiojo dronų dalinio vadas „Ptahi Madjara“.
Prieš tai pareiškimą apie Šiaurės Korėjos karių nuostolius padarė ir Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis. Pasak jo, dabar šiaurės korėjiečių dalyvavimas šturmo daliniuose fiksuojamas tik šiame regione, tačiau yra informacijos apie galimą jų dalyvavimą kitose fronto dalyse.
Anksčiau rusų karo korespondentas V. Romanovas paskelbė Šiaurės Korėjos karių Kursko srityje nuotrauką, tačiau po keturių minučių įrašas buvo ištrintas be paaiškinimo. Jis taip pat teigė, kad užimtą Kursko Plechovo kaimą išvadavo tik KLDR kariškiai. Kiti rusų karo korespondentai su juo nesutiko.
10:09 | Ukraina: Rusijos Kursko srityje žuvo ir buvo sužeista mažiausiai 30 Šiaurės Korėjos kareivių
Pirmadienį Ukraina pranešė, kad jos pajėgos nukovė arba sužeidė mažiausiai 30 Šiaurės Korėjos kareivių, Rusijos dislokuotų vakarinėje Kursko srityje, kurios dalį Ukraina yra užėmusi.
08:58 | Ukrainos oro pajėgos numušė 27 rusų dronus
Ukrainos oro pajėgos pirmadienį paskelbė, kad praėjusią naktį numušė 27 rusų dronus.
Jų pranešime socialiniame tinkle „Telegram“ sakoma, kad rusai atakavo Ukrainą 49 dronais.
27 dronai buvo numušti, dar 19 nukrito nepasiekę taikinių.
Oro gynyba veikė Černihivo, Sumų, Čerkasų, Chmelnyckio, Charkivo ir Dnipropetrovsko srityse.
07:30 | Stojimas į NATO mainais į teritorijas: kaip Trumpas gali užbaigti karą – „Foreign Affairs“
JAV prezidentas Donaldas Trumpas jau užsiminė, kad karas Ukrainoje pasirodė esąs sunkiau išsprendžiamas negu jis anksčiau galvojo. Tam, kad abi pusės sėstų prie derybų stalo, būtina atitikti tam tikrus kriterijus, iš kurių svarbiausias būtų Rusijos veiksmų apribojimas Ukrainos teritorijoje.
Esminiai derybų tarp Rusijos ir Ukrainos kriterijai, išdėstyti leidinyje „Foreign Affairs“:
- D. Trumpas turi pateikti sudėtingesnį planą, kuris verstų Ukrainą iš esmės atsisakyti dalies teritorijų mainais į saugumą, kurį turėtų užtikrinti Kyjivo stojimas į NATO.
- Tam D. Trumpas iš pradžių turėtų paspartinti jau numatytos karinės pagalbos Ukrainai tiekimą, o vėliau informuoti visas suinteresuotas puses, kad ginkluotės gali būti tiekiama daugiau, jeigu Rusija ir toliau veršis eskaluoti karą.
- V. Putinas į rimtesnes derybas ateis tik tuomet, kai Rusijos kariuomenė daugiau negalės užimti naujų Ukrainos teritorijų arba, kas mažiau tikėtina, kuomet Rusijos karių fronto linija pradės byrėti.
- V. Putinas turi patikėti, kad JAV nepaliks Ukrainos. D. Trumpas taip pat turi įtikinti V. Zelenskį sutikti dėl karo baigties. Tai nebus lengva, nes tam Ukrainos prezidentui teks atsisakyti idėjos atsiimti visas Rusijos okupuotas teritorijas.
- Momentalus Ukrainos stojimo į NATO pasiūlymas galėtų kompensuoti teritorines netektis ir tai yra „vienintelė D. Trumpo turima korta, kuria jis gali sužaisti, kad įtikintų ukrainiečius nebekariauti“.
- D. Trumpui tektų asmeniškai pareikšti, dėl būtinybės priimti Ukrainą į NATO, kad kitų šalių lyderiai neužtęstų ratifikacijos proceso. Amerikiečių prezidentas taip pat turės pasinaudoti visai JAV turimais spaudimo būdais, kad pasiektų karo baigties susitarimą.
- Tik stojimas į NATO gali priversti V. Zelenskį sutikti su taikos formule, kurioje Kyjivas pripažįsta, kad sieks Ukrainos atkūrimo tik taikiomis priemonėmis ir teisiškai nepripažins savo teritorijų okupacijos.
- Rusija šiuo metu negali kovoti su NATO, nes iki šiol neįveikia vienos Ukrainos.
- Ukrainos stojimas į NATO sustiprintų aljansą patyrusiais daliniais ir suteiktų Vakarams nemažai ekonominių privalumų.
- Ukraina taip pat galėtų tiekti NATO sąjungininkėms karinę įrangą, įskaitant vietos gamybos dronus, kurie yra sėkmingai išbandyti fronte.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
BUTINA siusti LT karius i Ukraina !! NEPAVARKIME buti UKRAINA
