Karas Ukrainoje. Iš Vokietijos – ryžtingas pažadas Ukrainai

Svarbiausia informacija:

23:50 | Karas Ukrainoje įžengė į kritinę stadiją – JK gynybos sekretorius

Didžiosios Britanijos gynybos sekretorius Johnas Healey'is mano, kad parama Ukrainai turėtų būti padvigubinta ir kad bendra penkių kariniu požiūriu galingiausių Europos šalių pozicija padės sustabdyti Rusijos agresijos plėtrą.

J. Healey'is tai pasakė brifinge po Didžiosios Britanijos, Vokietijos, Prancūzijos, Italijos, Italijos ir Lenkijos gynybos ministrų susitikimo Berlyne, praneša „Ukrinform“.

TAIP PAT SKAITYKITE:

Ukraina pranešė Kurske smogusi S-400 sistemos radiolokacinei stočiai

Lietuva Ukrainai perdavė elektros generatorių bei įvairaus tipo ginklų

Rusija neturi jokio atsarginio plano: jei kristų naftos kaina, ekonomika atsilaikytų vos kelis mėnesius

„Pirmiausia su Rustemu Umerovu aptarėme būtinybę padvigubinti paramą Ukrainai. Nes Europos gynyba, Jungtinės Karalystės gynyba prasideda Ukrainoje, ir jei Putinas laimės Ukrainoje, jis nesustos. Nes jo tikslas – destabilizuoti demokratijas visame mūsų žemyne. Taigi mes ir toliau stiprinsime savo paramą Ukrainai“, – sakė jis.

J. Healey'is taip pat pabrėžė, kad JK, Vokietijai, Prancūzijai, Italijai ir Lenkijai tenka daugiau kaip penktadalis visų NATO gynybos išlaidų ir du trečdaliai Europos gynybos išlaidų NATO.

Pasak jo, šios valstybės yra pasiryžusios didinti išlaidas Europos gynybai, glaudžiau susieti gynybos pramonę ir užtikrinti, kad NATO vaidintų lemiamą vaidmenį pasaulinių grėsmių akivaizdoje.

„Karui Ukrainoje pasiekus kritinį etapą, atėjo laikas stiprinti mūsų kolektyvinę gynybą. Dirbame kartu, kad sustiprintume rytinį NATO flangą. Kartu stipriname bendradarbiavimą oro gynybos sistemų ir ilgojo nuotolio raketų srityje“, – užbaigė JK ministras.

22:47 | Iš Vokietijos – ryžtingas pažadas Ukrainai

Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistorius pažadėjo, kad Europos partneriai padidins karinę paramą Ukrainai.

Pasak „Reuters“, tai jis pareiškė po susitikimo su kolegomis iš Prancūzijos, Didžiosios Britanijos, Italijos ir Lenkijos Berlyne. Ministrai aptarė saugumo stiprinimą Europoje po to, kai į Baltuosius rūmus grįš naujai išrinktas JAV prezidentas Donaldas Trumpas.

B. Pistorius pridūrė, kad NATO misija sausio mėn. perims Vakarų karinės paramos Ukrainai koordinavimą.

„Mūsų tikslas turėtų būti sudaryti sąlygas Ukrainai veikti iš jėgos pozicijų“, – sakė jis.

Lenkijos gynybos ministras Wladyslawas Kosiniakas-Kamyszas sakė, kad Europos šalys turėtų veikti koordinuotiau ir „labiau stengtis būti gera Jungtinių Valstijų partnere“: „Europa turi dėti daugiau pastangų, kai kalbama apie pagalbą Ukrainai, bet visų pirma, kai kalbama apie jos pačios saugumą. Be didesnių išlaidų, be kiekvienos Europos visuomenės suvokimo, kad gyvename tokiais laikais, visa tai yra niekas.“

22:08 | Vokietija jau ruošia įmones galimam karui

Vokietijos ginkluotosios pajėgos (Bundesveras) pradėjo instruktuoti įmonių atstovus, kaip pasiruošti galimam karui su Rusija, rašo „Frankfurter Allgemeine Zeitung“.

Pasak leidinio, šalies vyriausybė parengė slaptą dokumentą „Vokietijos operatyvinis planas“ karinės invazijos atveju. Jame visų pirma išvardyti visi statiniai ir infrastruktūros objektai, kuriems reikalinga speciali apsauga kariniais tikslais. Dokumente taip pat pateikiamas išsamus veiksmų planas gynybos atveju.

Be to, parengtas specialus planas tiesioginio Rusijos ir NATO susidūrimo Rytų Europoje atveju. Tokiu atveju Vokietija turėtų tapti transporto mazgu, per kurį į frontą būtų gabenami kariai, taip pat karinė įranga, maistas ir vaistai. Viso dokumento apimtis – apie tūkstantis puslapių.

21:48 | Britų žvalgyba išanalizavo Ukrainos ir Rusijos ekonomikų būklę vykstant karui

Tikėtina, kad realus Ukrainos ekonomikos augimas 2024 m. sudarys maždaug 3 proc.

Apie tai tinkle „X“ pranešė Jungtinės Karalystės (JK) gynybos ministerija, remdamasi žvalgybos duomenimis.

Žvalgybos ekspertai pažymi, kad 3 proc. prilygstantis Ukrainos ekonomikos augimas šiais metais po 2022-aisiais užfiksuoto 29 proc. nuosmukio ir realus 5 proc. augimas 2023 m. liudija atsigavimo tendenciją. Jie nurodė, kad Tarptautinis valiutos fondas (TVF) numato, jog 2024 m. vidutinė metinė infliacija sieks 5,8 proc. – tai mažesnis įvertis, lyginant su 20 proc. 2022 m.

„Manoma, kad išlaidos gynybai 2025 m. sudarys maždaug 60 proc. Ukrainos valstybės išlaidų“, – sakoma paskelbtame pranešime.

JK gynybos ministerija skaičiuoja, kad Rusijos ekonomika šiais metais greičiausiai išaugs maždaug 3,6 proc. ir tęsis augimo tendencija, pastebėta po pradinio ekonominio šoko, kurį sukėlė 2022 m. prasidėjusi Rusijos visapusiška invazija į Ukrainą.

„Tikėtina, kad šį augimą skatina vyriausybės išlaidos, ypač karo pramonės kompleksui“, – teigia analitikai.

Tačiau prognozuojama, kad dėl infliacijos, darbo jėgos trūkumo ir sankcijų Rusijos ekonomikos augimas 2025 m. sulėtės, sakoma žvalgybos ataskaitoje.

JK gynybos ministerija pridūrė, kad 2025 m. Rusijos išlaidos gynybai toliau didės ir sudarys 32 proc. visų biudžeto išlaidų, o kitose biudžeto srityse, tokiose kaip socialinės išlaidos, gresia apkarpymai.

Pasak analitikų, Rusijos vyriausybės išlaidų padidėjimas greičiausiai sustiprins esamą infliacinį spaudimą. Remiantis prognozėmis, 2024 m. vidutinė metinė infliacija sudarys 7,9 proc.

20:20 | Žiniasklaida: Maskvos pramoninėje zonoje užsidegė freono sandėlis

Pietinėje Maskvos dalyje dega freono sandėlis. Gaisrui, kurio plotas – 2,5 tūkst. metrų, suteikta didesnio sudėtingumo kategorija.

Kaip rašo „Ukrinform“, tai pranešė „Telegram“ kanalas „Astra“.

„Pramoninėje zonoje Pramonės gatvėje dega sandėlis. Įgriuvo dalis stogo, pranešama apie sprogimus (galbūt detonavo freono balionai). Gaisrui gesinti planuojama pasitelkti sraigtasparnį. Apie gaisro priežastis nepranešama“, – sakoma pranešime.

Vėliau „Telegram“ kanalas „Nexta“ patikslino, kad gaisro plotas padidėjo iki 3 tūkst. kvadratinių metrų. Su ugnimi kovoja 75 žmonės, 31 technikos vienetas, taip pat sraigtasparnis.

„Ukrinform“ primena, kad spalio mėnesį Maskvos srities Ščiolkovo mieste Čkalovskio karinio aerodromo teritorijoje kilo gaisras.

19:30 | NATO admirolas įspėja, kas pirmieji turi būti pasirengę karui

NATO karinio komiteto vadovas admirolas Robas Baueris įspėja, kad didžiųjų Vakarų bendrovių vadovai turi būti pasirengę karo sąlygoms ir pakoreguoti savo gamybos ir paskirstymo linijas, kad taptų mažiau pažeidžiami galimo Rusijos ir Kinijos šantažo atveju.

„Jei galėsime užtikrinti visų gyvybiškai svarbių paslaugų ir prekių tiekimą bet kokiomis sąlygomis, tai bus pagrindinė mūsų atgrasymo priemonės dalis“, – „Reuters“ citavo R. Bauerį.

Pasak jo, norint atgrasyti pavojų, reikia ne tik karinių pajėgumų, bet ir naudoti visas turimas priemones.

„Tai matome iš didėjančio sabotažo atvejų skaičiaus, o Europa tai pajuto energijos tiekimo srityje. Manėme, kad turime susitarimą su „Gazprom“, bet iš tikrųjų turėjome susitarimą su Vladimiru Putinu. Tas pats pasakytina apie Kinijos infrastruktūrą ir prekes. Iš tikrųjų mes sudarome susitarimą su Xi Jinpingu“, – pažymėjo admirolas.

R. Baueris taip pat atkreipė dėmesį į didelę Vakarų šalių priklausomybę nuo tiekimo iš Kinijos. Admirolas sakė, kad cheminiai komponentai raminamiesiems vaistams, antibiotikams, vaistams nuo uždegimo gydyti taip pat yra iš Kinijos.

„Esame naivūs, jei manome, kad Komunistų partija niekada nepasinaudos šia galia. Europos ir Amerikos verslo lyderiai turi suprasti, kad jų priimami komerciniai sprendimai turi strateginę reikšmę jų šalių saugumui. Įmonės turi būti pasirengusios karo scenarijui ir atitinkamai pritaikyti savo gamybos ir platinimo grandines“, – pabrėžė jis.

18:20 | Angela Merkel: karas Ukrainoje galėjo prasidėti dar 2008 metais

Visapusiškas karas Ukrainoje būtų prasidėjęs anksčiau, jei Kyjivas būtų priartėjęs prie narystės NATO 2008 metais. Tai interviu BBC pareiškė buvusi Vokietijos kanclerė Angela Merkel.

Pasak jos, plataus masto invazija būtų prasidėjusi anksčiau, jei 2008 m. Rusija nebūtų blokavusi Ukrainos stojimo į NATO.

„Karinio konflikto būtume sulaukę dar anksčiau. Man buvo visiškai aišku, kad (Rusijos Federacijos – past.) prezidentas Vladimiras Putinas nebūtų stovėjęs nuošalyje ir žiūrėjęs, kaip Ukraina prisijungia prie NATO“, – sakė politikė.

Ji pabrėžė, kad tokiu atveju „Ukraina, kaip valstybė, tikrai nebūtų taip pasirengusi, kaip 2022 m. vasarį“. 

Be to, buvusi Vokietijos kanclerė išreiškė susirūpinimą dėl naujų V. Putino grasinimų panaudoti branduolinį ginklą: „Turime padaryti viską, ką galime, kad užkirstume kelią branduolinio ginklo panaudojimui“.

17:55 | „Belaruski Gajun“: pastarąją parą į Baltarusijos oro erdvę įskrido rekordinis Rusijos dronų skaičius

Pastarąją parą iš Ukrainos teritorijos į Baltarusijos oro erdvę įskrido 38 Rusijos „Shahed“ tipo savižudžiai dronai, tai – absoliutus rekordas per visą stebėjimo istoriją.

Kaip rašo „Ukrinform“, tai „Telegram“ kanale pranešė stebėjimo grupė „Belaruski Gajun“.

Patvirtintais duomenimis, iš 38 Baltarusijoje užfiksuotų bepiločių orlaivių į Ukrainos oro erdvę grįžo devyni.

Pastarąją parą Rusijos dronai į Baltarusijos teritoriją įskrido nuo lapkričio 24 d. 13.48 val. vietos laiku iki lapkričio 25 dienos 8.49 val. vietos laiku.

Mažiausiai vienas „šahedas“ nuskrido iki Mozyriaus, mažiausiai trys bepiločiai orlaiviai buvo įskridę į Gomelio rajoną prie Novaja Gutos pasienio punkto. „Baltarusijos koridorius“ buvo kirstas dešimtis kartų,  rašoma pranešime.

Pastarąją parą Baltarusijos aviacija dėl dronų pakilo keturis kartus. Buvo numuštas mažiausiai vienas Rusijos „Shahed“ tipo bepilotis orlaivis.

Kaip anksčiau pranešė „Ukrinform“, iki pirmadienio, lapkričio 25-osios, 11 val. Oro gynybos pajėgos numušė 71 bepilotį orlaivį, kuriuo Rusijos kariškiai nuo sekmadienio vakaro atakavo Ukrainą.

16:42 | Rusų dronas atakavo gyvenvietę Chersono srityje, sužeista garbaus amžiaus moteris

Rusijos kariškiai bepiločiu orlaiviu atakavo Chersono srities Antonivkos gyvenvietę, sužeista 86 metų moteris.

Tai „Telegram“ kanale pranešė Chersono srities karinės administracijos vadovas Romanas Mročko, kuriuo remiasi „Ukrinform“.

„Medikų pagalbos paprašė 86 metų moteris. Apie 12 val. ji nukentėjo per priešo bepiločio orlaivio ataką prieš Antonivką“, – informavo R. Mročko.

Anot jo, nukentėjusioji, preliminariais duomenimis, patyrė sprogimo sukeltą traumą. Medikai teikia jai reikiamą pagalbą.

Kaip anksčiau pranešė „Ukrinform“, lapkričio 24-ąją Rusijos kariškiai smogė 14-kai Chersono srities gyvenviečių, trys žmonės buvo sužeisti.

15:39 | JK įvedė sankcijas 30 Rusijos laivų, naudojamų Vakarų sankcijoms apeiti

Jungtinės Karalystės (JK) vyriausybė pirmadienį paskelbė, kad įvedė sankcijas 30 Rusijos laivų, kuriais, pasak Londono, Maskva naudojasi siekdama apeiti Vakarų taikomas sankcijas.

Po naujausių sankcijų paskelbimo laivų, kuriems Londonas taiko apribojimus, padaugėjo iki 73.

JK užsienio reikalų sekretorius Davidas Lammy šias priemones pavadino didžiausiu JK sankcijų paketu prieš Rusijos tanklaivius ir krovininius laivus.

Pasak jo, šiuos laivus Rusija naudoja siekdama apeiti sankcijas ir naftos embargą bei toliau finansuoti karą Ukrainoje.

14:53 | Ruošiasi blogiausiam: Vokietija rengia bunkerių ir priedangų planą

Vokietijos civilinės saugos tarnyba reaguoja į išaugusį išorės agresijos pavojų ir rengia bunkerių planą. Šalis taip pat kurs programėlę, kuri padėtų krizinės situacijos metu. 

Apie tai praneša Vokietijos leidinys „Bild“, cituoja „Welt“.

Veiksmų imtasi atsižvelgiant į blogėjančią tarptautinę situaciją. Vokietijos Federalinis civilinės saugos biuras rengia Vokietijos bunkerių apsaugos planą. Biuras šiuo metu nagrinėja, kokius viešuosius pastatus prireikus būtų galima paversti priedangomis. Tai, be kita ko, apima vyriausybinius pastatus bei metro stotis.

Be to, ketinama sukurti specialią mobiliojo telefono programėlę, kuria piliečiai galėtų rasti artimiausią bunkerį. Biuras taip pat nori paskatinti gyventojus įsirengti priedangas savo namuose, kuriomis gali tapti rūsiai ar garažai. „Bild“ teigimu, neaišku, kada toks planas bus parengtas.

14:37 | Taiklus Ukrainos smūgis: ATACMS raketomis sunaikinta Rusijos oro gynybos sistema

Ukrainos ginkluotosios pajėgos Kursko srityje sunaikino rusų oro gynybos sistemą S-400. Smūgį Ukrainos pajėgos sudavė naudojant raketas ATACMS, praneša rusiški „Telegram“ kanalai.

Pranešama, kad žuvo 5 rusų kariai. 

14:09 | Per rusų ataką Odesoje sužeista 11 žmonių

Per rusų ataką Odesoje pirmadienį sužeista 11 žmonių, pranešė pareigūnai.

Anot Odesos regiono gubernatoriaus Oleho Kiperio, rusai raketomis atakavo Odesos uostamiesčio centrą.

Remiantis jo pranešimu socialiniame tinkle „Telegram“, aštuoni žmonės buvo hospitalizuoti.

Vienos moters būklė sunki, sakė O. Kiperis.

„Buvo apgadinta civilinė infrastruktūra, įskaitant gyvenamuosius namus“, – nurodė jis.

Vėliau pareigūnai teigė, kad žalą padarė nukritusios raketos nuolaužos.

Rusija smogė į tankiai apgyvendintą gyvenamąjį rajoną, kuriame nėra karinių taikinių, ir apgadino mokyklą bei universiteto sporto salę, sakė O. Kiperio pavaduotojas Oleksandras Charlovas.

Pranešta, kad nė vienas studentas nenukentėjo, nes buvo slėptuvėse.

13:30 | Kremlius „nedaug ką žino“ apie prorusišką pretendentą į Rumunijos prezidento postą

Rusija pirmadienį pareiškė, kad mažai ką žino apie Maskvai palankų rumunų politiką, kuris pretenduoja tapti naujuoju ES šalies narės prezidentu.

Kraštutinių dešiniųjų kandidatas Calinas Georgescu, kuris kritikavo NATO ir Bukarešto paramą Ukrainai, laimėjo sekmadienį vykusį pirmąjį Rumunijos prezidento rinkimų turą ir gruodžio pradžioje antrajame ture susikaus su mažai žinoma nedidelio Kampulungo miesto mere bei centro dešiniosios opozicinės partijos vadove Elena Lasconi.

„Negaliu pasakyti, kad esame gerai susipažinę su šio kandidato pasaulėžiūra, kiek tai liečia santykius su mūsų šalimi“, – pirmadienį žurnalistams sakė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas.

„Kalbant apie dabartinę vadovybę, Rumunija nėra mums draugiška šalis, ir mes toliau stebėsime, kaip viskas klostysis“, – pridūrė jis.

C. Georgescu pastarosiomis dienomis sparčiai populiarėjo su plačiai nuskambėjusia „TikTok“ kampanija, raginančia nutraukti pagalbą Ukrainai. Jis taip pat skeptiškai atsiliepė apie Rumunijos narystę NATO.

Pergalė gruodžio 8 dieną vyksiančiame antrajame rinkimų ture būtų politinis žemės drebėjimas 19 mln. gyventojų turinčioje šalyje, NATO narėje, kuri iki šiol priešinosi nacionalistinei politikai ir tuo skyrėsi nuo Vengrijos bei Slovakijos.

12:24 | Lenkijos ūkininkai laikinai sustabdė protesto akciją prie Ukrainos pasienio kontrolės punkto

Lenkijos ūkininkai po dvi dienas trukusios pasienio kontrolės punkto blokados nusprendė kol sulauks Varšuvos atsakymo į savo reikalavimus iki gruodžio 10 d. sustabdyti savo protesto akciją, kurią pirmiau buvo planuojama tęsti iki metų pabaigos.

„Mes surašysime visus savo reikalavimus ir įteiksime juos žemės ūkio ministrui (Czeslawui Siekierskiui)“, – naujienų agentūrai „PAP“ pasakė „Apgauto kaimo“ organizacijos lyderis Romanas Kondrowas. „Jei ministras neišklausys mums susirūpinimą keliančių klausimų ir tiesiog pažers pažadų, mes ir vėl blokuosime kelią ir reikalausime susitikti su premjeru Donaldu Tusku“, – kalbėjo jis.

Ūkininkai nuo penktadienio iki pat sekmadienio vakaro neleido įvažiuoti į šalį eksportines prekes iš Ukrainos vežantiems sunkvežimiams, per valandą iš Lenkijos į Ukrainą praleisdami vos po vieną krovininį automobilį. Privačių automobilių, autobusų ar humanitarinio ir karinio transporto eismui blokada jokio poveikio neturėjo.

Ūkininkai reiškė pasipiktinimą dėl 2024 m. padidinto žemės ūkio mokesčio, reikalaudami jį grąžinti iki pernai nustatyto lygio, taip pat dėl ES planų pasirašyti sutartį su keletą Pietų Amerikos šalių vienijančią grupe „Mercosur“. Jie baiminasi, kad pasirašius šią sutartį Lenkiją užtvindys žemės ūkio produkcijos eksportas, dėl kurio nukentės vietos ūkininkai.

Sekmadienį po pietų ūkininkus aplankęs ministras Cz. Siekierskis patvirtino, kad jo ministerija drauge su Plėtros ministerija rengia jungtinę neigiamą poziciją dėl ES ir „Mercosur“ sandorio, kurią antradienį ketina pristatyti vyriausybės posėdžiui.

12:05 | Ukraina skelbia numušusi 71 rusų droną

Ukrainos oro pajėgos pirmadienį paskelbė, kad praėjusią naktį numušė 71 rusų paleistą droną.

Remiantis jų pranešimu socialiniame tinkle „Telegram“, rusai atakavo Ukrainą 145 bepiločiais orlaiviais.

71 jų pavyko numušti, dar tiek pat nukrito nepasiekę taikinių. Dar vienas dronas nuskriejo Baltarusijos link.

Oro gynyba veikė Kyjivo, Čerkasų, Kirovohrado, Černihivo, Sumų, Charkivo, Poltavos, Žytomyro, Zaporižios, Donecko, Dnipropetrovsko, Odesos, Mykolajivo ir Chersono srityse.

11:33 | „The Economist“: Rusija ruošiasi dideliam puolimui Zaporižioje – sutelks iki 130 tūkst. karių

Rusija ruošiasi dideliam puolimui prieš Zaporižią, esančią už 30 km nuo fronto. 

Apie tai leidiniui „The Economist“ sakė šaltiniai Ukrainos žvalgyboje, cituoja „The Moscow Times“. Pasak jų, tikslus puolimo pradžios laikas nežinomas, tačiau manoma, kad Rusija jam sutelks iki 130 tūkst. karių.

TAIP PAT SKAITYKITE:

Rusija neturi jokio atsarginio plano: jei kristų naftos kaina, ekonomika atsilaikytų vos kelis mėnesius

Zelenskis: Rusija šią savaitę į Ukrainą paleido šimtus bombų ir dronų, dešimtis raketų

Zaporižios užėmimas yra labai svarbus Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui. 2022 metų rugsėjį jis paskelbė apie visos Zaporižios srities aneksiją, nors Rusijos kariuomenė tuo metu kontroliavo tik trečdalį srities, pažymi „The Economist“.

Zaporižia yra strategiškai svarbi ir Ukrainai. Tai vienas iš trijų likusių sunkiosios pramonės centrų šalyje, kuris yra labai svarbus Ukrainos, kaip valstybės, išlikimui.

Prieš galimą Zaporižios puolimo pradžią Rusija masiškai apšaudo miestą. Per pastaruosius du mėnesius Rusija čia sunaikino 1500 namų. Taip pat atgijo fronto linija, kurioje nuolat girdimi sprogimų garsai.

Leidinio teigimu, kai kurie Ukrainos kariškiai mano, kad Rusija dar negali pradėti puolimo šalia Zaporižios. Pirmajame miesto puolimo etape buvo planuojama naudoti du padalinius (20-30 tūkst. karių), tačiau pusė jų turėjo būti išsiųsti į Kurską, kad bandytų išstumti Ukrainos kariuomenę iš savo pozicijų, sako Ukrainos pulkininkas Aleksejus Kilčenka.

„Jie dar nėra pasirengę smogti, bet kai bus pasirengę, pirmasis smūgis bus sunkiausias“, – sakė jis.

Pasak „The Economist“, ruošdamosi artėjančiam Rusijos kariuomenės puolimui, Ukrainos ginkluotosios pajėgos stato gynybines linijas aplink Zaporižę. Be inžinerinių kliūčių ir konstrukcijų, pagamintų iš betono ir geležies, įrenginėjami minų laukai. 

Tuo tarpu Rusijos kariuomenė ir toliau žengia į priekį Donecko srityje. Lapkričio pradžioje Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vyriausiasis vadas Oleksandras Syrskis pažymėjo, kad tai yra vienas iš didžiausių puolimų nuo karo Ukrainoje pradžios.

10:53 | Ukrainiečių dronai Rusijoje smogė gynybos gamyklai „Typhoon“ ir naftos saugyklai

Naktį iš sekmadienio į pirmadienį bepiločiais orlaiviais buvo užpultas Kalugos regionas Rusijoje, krentančios nuolaužos vienoje iš naftos perdirbimo įmonių sukėlė gaisrą, pranešė platformos „Telegram“ kanalas „ASTRA“.

Šio šaltinio teigimu, kanalai „Z“ ir vietos žiniasklaida pranešė, kad buvo užpulta Kalugos instrumentų gamykla „Typhoon“.

Regiono gubernatorius Vladislavas Šapša oficialiai pranešė, kad oro gynybos pajėgos Kalugos prieigose sunaikino tris bepiločius orlaivius. „Vienos pramonės įmonės teritorijoje nukritus drono nuolaužoms, kilo gaisras. Preliminariais duomenimis, žmonės nenukentėjo. Įvykio vietoje dirba Nepaprastųjų padėčių ministerija ir speciali darbo grupė“, – antrą valandą nakties rašė jis.

Žiniasklaidos kanalo teigimu, Rusijos gynybos pranešė, kad jos oro gynybos sistemos sunaikino ir neutralizavo iš viso „23 ukrainiečių dronus, naktį pastebėtus virš Rusijos regionų“.

Vėliau Kovos su diskriminacija centro prie Nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos vadovas Andrijus Kovalenko savo platformos „Telegram“ puslapyje patvirtino, kad Kalugoje atakuota Rusijos karinio pramoninio komplekso gamykla „Typhoon“. Jo teigimu, gamykloje gaminama elektroninė įranga (ryšio sistemos, elektroninė žvalgybos ir radarų įranga), optinės ir elektroninės sistemos (karinei technikai skirtų stebėjimo ir valdymo sistemų komponentai), raketų ir aviacijos sistemų komponentai (oro gynybos sistemų, orlaivių ir raketų sistemų dalys).

Be to, jis pridūrė, kad šioje gamykloje modernizuojama karinė technika.

„Gamykloje „Typhoon“ taip pat prižiūrima ir tobulinama technika, kurią naudoja rusų kariuomenė. Gamykla (taip pat) gamina elektroninius modulius ir specializuotą įrangą, būtiną skirtingoms karinėms sistemoms integruoti“, – paaiškino A. Kovalenko.

Taip pat pranešama, kad gaisras kilo ir netoli vienos naftos perdirbimo įmonės Rusijos Saratovo regione.

10:39 | Per Rusijos smūgį Charkivui sužeista 15 žmonių

Per Rusijos smūgį Charkivui pirmadienį buvo sužeista 15 žmonių. Tai tinkle „Telegram“ pranešė Charkivo srities karinės administracijos vadovas Olehas Synehubovas. Ugniagesių pajėgos gesina gaisrą, teigiama pranešime.

Priešas smogė į tankiai apstatytą miesto dalį, rašė O. Synehubovas. Užsidegė ūkiniai pastatai ir automobiliai.

Anot duomenų, devyni sužeistieji nugabenti į ligoninę. Ataka surengta 8.30 val. Charkivo miesto Kyjivskyjo rajone.

09:41 | G-7 ministrai renkasi aptarti padėties Artimuosiuose Rytuose, Ukrainoje

Didžiojo septyneto (G-7) šalių užsienio reikalų ministrai nuo pirmadienio netoli Romos dvi dienas tarsis su kolegomis iš regionų dėl padėties Artimuosiuose Rytuose ir Ukrainoje.

G-7 ministrai taip pat aptars Tarptautinio baudžiamojo teismo (TBT) arešto orderius Izraelio ministrui pirmininkui Benjaminui Netanyahu (Benjaminui Netanjahu) ir palestiniečių islamistų organizacijos „Hamas“ kovotojų vadui, taip pat „galimą poveikį dabartinėms krizėms Libane ir Gazos“ Ruože, nurodė Italijos užsienio reikalų ministerija.

Italijos diplomatijos vadovo Antonio Tajani vadovaujamose derybose Fjudžyje ir Ananjyje dalyvaus JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas ir kitų G-7 narių – Britanijos, Kanados, Vokietijos, Prancūzijos, Japonijos – užsienio reikalų ministrai.

Pirmoji sesija pirmadienį po pietų bus skirta padėčiai Artimuosiuose Rytuose ir Raudonosios jūros rajone, įskaitant pastangas pasiekti ugnies nutraukimą Gazos Ruože ir Libane.

Vienoje sesijoje dalyvaus ministrai iš Saudo Arabijos, Egipto, Jordanijos, Jungtinių Arabų Emyratų ir Kataro, taip pat Arabų lygos generalinis sekretorius, nurodė Roma.

„Tik kartu galime surasti konkrečius sprendinius, galinčius atnešti taiką ir stabilumą į šį regioną“, – sakė A. Tajani.

Antradienį, antrąją derybų dieną, bus kalbama apie Ukrainą. Dalyvaus ukrainiečių užsienio reikalų ministras Andrijus Sybiha.

Pareigūnai aptars, kaip toliau remti Kyjivą, taikos perspektyvas ir iniciatyvas būsimam atstatymui, sakė Roma.

Tą pačią dieną Briuselyje NATO šalių ir Ukrainos ambasadoriai kalbėsis apie Rusijos eksperimentinės hipergarsinės vidutinio nuotolio raketos panaudojimą.

Į G-7 susitikimo darbotvarkę taip pat įtrauktas įtampos Azijos ir Ramiojo vandenyno regione klausimas. Italai pakvietė dalyvauti užsienio reikalų ministrus iš Pietų Korėjos, Indijos, Indonezijos ir Filipinų.

G-7 ministrai taip pat turėtų aptarti krizes Haityje ir Sudane, politinę situaciją Venesueloje.

09:37 | Rusijoje po dronų antskrydžio pranešta apie gaisrą pramoniniame rajone

Rusija pranešė, kad numuštų bepiločių orlaivių nuolaužos sukėlė gaisrą viename pramoniniame komplekse, esančiame už maždaug 200 kilometrų į pietvakarius nuo Maskvos.  „Meduza“ žiniomis, dronas pataikė į naftos perdirbimo gamyklą. 

Kalugos priemiesčiuose oro gynybos pajėgos sunaikino tris bepiločius, pirmadienį platformoje „Telegram“ rašė regiono gubernatorius Vladislavas Šapša. Pranešama, kad nuolaužos nukrito vienos pramonės bendrovės teritorijoje, sukeldamos gaisrą. Apie sužeistuosius nepranešama.

Ukraina jau daugiau nei dvejus su puse metų mėgina atremti plataus masto rusų invaziją. Per tą laiką Rusija beveik kiekvieną naktį puldavo Ukrainos teritoriją tolimojo nuotolio raketomis, mėgindama sutrikdyti energijos tiekimą šalyje. Per tokius antpuolius nukentėjo ir aibė civilių.

Pakankamo veiksmingų oro gynybos priemonių kiekio neturinti Ukraina į rusų atakas atsako didindama savo pačios kovinių bepiločių orlaivių veikimo nuotolį ir taikydamasi į Rusijos naftos perdirbimo gamyklas bei kuro tiekimo infrastruktūrą.

09:15 | Šiaurės Korėjos kariai jau dalyvauja kovose prieš Ukrainos pajėgas, teigia Generalinio štabo viršininkas

Šiaurės Korėjos pajėgos, dislokuotos Rusijos Kursko srityje, jau dalyvavo karo veiksmuose prieš Ukrainos ginkluotąsias pajėgas. Iš viso šiame regione yra daugiau kaip 11 000 Šiaurės Korėjos karių.

Apie tai per nacionalinę televiziją pareiškė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo viršininkas Anatolijus Barhylyjevyčius, pranešė „Ukrinform“, remdamasis „Laisvės“ radiju.

Pasak vado, Kursko srityje yra daugiau kaip 11 000 Šiaurės Korėjos karių ir jie jau dalyvavo mūšiuose prieš Ukrainos ginkluotąsias pajėgas.

A. Barhylyjevyčius pateikė keletą detalių apie KLDR kariškius, kuriuos Rusija pasiuntė į Kursko sritį.

„Tai daugiausia kombinuotieji ginkluotųjų pajėgų daliniai... jie veikia apsimesdami Tolimųjų Rytų vietinių tautų atstovais, turi atitinkamus asmens dokumentus“, – sakė Generalinio štabo viršininkas.

Jis patikslino, kad šie Šiaurės Korėjos kariškiai „yra apmokyti vykdyti operacijas europinėje (Rusijos – red.) dalyje“.

Kaip buvo pranešta anksčiau, Ukrainos ginkluotosios pajėgos paneigė žiniasklaidos pranešimus apie tariamą Šiaurės Korėjos karių buvimą Ukrainos Charkivo regione.

09:15 | Rusų armija Ukrainoje prarado dar 1 610 karių

Nuo plataus masto invazijos pradžios rusų ginkluotosios pajėgos Ukrainoje jau prarado bemaž 732 350 karių, iš kurių 1 610 buvo sunaikinta arba išvesta iš rikiuotės vien per pastarąją parą.

Apie tai feisbuke pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.

Be to, nuo karo pradžios Ukrainos gynėjai sunaikino 9 429 priešų tankus (+6 per pastarąją parą), 19 236 šarvuotąsias kovos mašinas (+27), 20 787 artilerijos sistemas (+22), 1 254 raketų paleidimo sistemas, 1 004 oro gynybos sistemas, 369 karo lėktuvus, 329 sraigtasparnius, 19 480 nepilotuojamųjų orlaivių (+60), 2 764 kruizines raketas, 28 karo laivus / katerius, 1 povandeninį laivą, 29 948 transporto priemones ir kuro cisternas (+84), 3 681 specialiosios įrangos vienetą (+2).

Naujausi duomenys apie priešų nuostolius nuolat tikslinami.

Pranešama, kad sekmadienį fronte įvyko 198 Ukrainos gynybos pajėgų ir rusų okupantų mūšiai.

09:11 | Per rusų ataką Charkive sužeista 13 žmonių

Per rusų ataką Charkive pirmadienį buvo sužeista 13 žmonių, pranešė šiaurės rytinio regiono administracijos vadovas Olehas Synjehubovas.

Jo pranešime socialiniame tinkle „Telegram“ sakoma, kad smūgis suduotas centrinei Charkivo daliai, ten kilo gaisras. Nukentėjo infrastruktūra ir keletas automobilių.

Iš 13 nukentėjusiųjų devynis teko hospitalizuoti.

09:00 | Žiniasklaida: hučiai padeda Rusijai iš Jemeno nelegaliai gabenti vyrus kariauti Ukrainoje

Rusija hučių sukilėlių padedama Jemene verbuoja vyrus, kuriuos siunčia į frontą Ukrainoje, rašoma leidinyje „The Financial Times“ publikuotame straipsnyje.

Remdamasis informuotų šaltinių duomenimis dienraštis sekmadienį pranešė, kad Rusijos kariuomenė per šią „šešėlinę nelegalaus žmonių gabenimo“ operaciją kariais sugebėjo paversti šimtus Jemeno vyrų.

Kai kuriems iš jų buvo pažadėtas gerai atlyginamas darbas ir galimybė gauti Rusijos pilietybę, rašoma straipsnyje. Tačiau, atvykę į Rusiją, jie buvo priversti stoti į rusų armijos gretas ir tuojau pat išsiųsti į frontą Ukrainoje.

Pranešama, kad naujokų verbavimą Jemene organizuoja vieno žymaus hučių politikos įsteigta bendrovė. Verbavimo sutartis, su kuria dienraščiui pavyko susipažinti, leidžia manyti, kad verbavimas vyksta mažiausiai nuo praėjusios liepos.

Per Ukrainoje tebevykstančią invaziją patirdama didžiulius nuostolius, Maskva pastaruoju metu pastiprino savo pajėgas maždaug 10 000 Šiaurės Korėjos kareivių kontingentu.

Toks bendradarbiavimas rodo, kad Kremliaus ir hučių santykiai vis tvirtėja, pranešė dienraštis, cituodamas vieno JAV diplomato žodžius. Maskvos diplomatai jau yra lankęsi Jemene derybų.

Nuo tada, kai Gazoje prasidėjo karas, Irano sąjungininkai hučiai puldinėja netoli Jemeno krantų plaukiančius prekybinius laivus, daugiausiai jų išpuolių fiksuojama Raudonojoje jūroje.

Minėtasis JAV diplomatas sakė, kad tokia neįtikėtina sąjunga reiškia, kad hučiai gali gauti daugiau ginklų, kuriais galėtų efektyviau atakuoti pakrante plaukiančius laivus. Hučiai teigia norį priversti Izraelį liautis bombardavus Gazą.

08:55 | Rusų dronai atakavo Zaporižios infrastruktūros objektą, ukrainiečiai smogė rusams Donecke

Rusijos dronai apgadino infrastruktūros objektą Zaporižioje, taip pat per ataką buvo sužeista 16 metų mergina.

Apie tai pranešė Zaporižios regioninės karinės administracijos vadovas Ivanas Fiodorovas.

„Dėl Rusijos atakos Zaporižioje, kol kas žinoma, kad buvo sužeistas vaikas. Tai 16 metų mergina“, – rašė jis.

Medikai suteikė paauglei pagalbą.

Iš Donecko regiono pranešama, kad Nacionalinės gvardijos kariai dronais smogė devynioms priešo pozicijoms, pagrindiniam koviniam tankui ir 10-čiai kitų karinės įrangos vienetų.

Apie tai pranešė Nacionalinės gvardijos vadas, brigados generolas Oleksandras Pivnenka.

„Per šią dieną fronto linijoje dislokuoti mūsų gvardiečiai sunaikino tanką, keturis šarvuočius; šešias kitas transporto priemones, šaudmenų sandėlį ir du bepiločius orlaivius“, – pranešė jis.

Kaip anksčiau skelbė „Ukrinform“, pasieniečiai netoli Vovčansko sunaikino rusų tanką.