Svarbiausios dienos naujienos:
21:10 | Kuo dar NATO gali padėti Ukrainai: Rutte įvardijo svarbiausius punktus
NATO generalinis sekretorius Markas Rutte prieš prasidedant Ukrainos ir NATO atstovų susitikimui, įvardijo tris pagrindines pagalbos Ukrainai sritis.
Pirmiausia, pasak M. Ruttės, reikia padėti Ukrainos energetikos sistemai.
„Negalime leisti, kad žiema būtų paversta ginklu prieš Ukrainą“, – pažymėjo M. Rutte.
NATO vadovas teigė, kad Aljansas taip pat gali padėti Ukrainos oro gynybai.
„Darome daug, bet reikia daugiau nuveikti, kad būtų užtikrintas didžiausias šalies oro gynybos saugumas“, – sakė jis. Kartu jis pažymėjo, kad reikia stiprinti ir karinę pagalbą Ukrainai.
Ukrainos užsienio reikalų ministras Andrijus Sybiha antradienį paragino NATO šalis atsiųsti dar bent 20 oro gynybos sistemų, kad būtų galima atremti Rusijos atakas prieš šalies energetikos sistemą.
„Suprantame, kad rusai bando atimti iš mūsų galimybę gaminti energiją, todėl mums reikia daugiau paramos“, – sakė A. Sybiha žurnalistams prieš susitikimą su NATO valstybių užsienio reikalų ministrais.
21:00 | Rusams iš artilerijos apšaudžius kaimą Chersono srityje žuvo vienas žmogus ir du buvo sužeisti
Rusijos kariuomenė antradienį iš artilerijos apšaudė Bilozerkos kaimą Chersono srityje. Žuvo vienas žmogus ir du buvo sužeisti, pranešė Chersono srities karinė administracija.
Prokuratūros duomenimis, žuvo 44 metų vyras. 48-erių ir 45-erių vyrai patytė sužalojimų. Vienas jų nuvežtas į ligoninę.
20:27 | „Reuters“: Italija ruošia naują karinės pagalbos paketą Ukrainai
Italija ruošia naują karinės pagalbos paketą Rusijos užpultai Ukrainai, praneša naujienų agentūra „Ukrinform“, remdamasi „Reuters“.
Du šaltiniai nurodė, kad vyriausybė iki šio mėnesio pabaigos greičiausiai patvirtins 10-ąjį paketą, tačiau atsisakė pateikti detalių.
Nuo tada, kai 2022 m. Rusija įsiveržė į Ukrainą, Italija patvirtino devynis pagalbos paketus. Italijos premjerė Giorgia Meloni remia Kyjivą ir yra pažadėjusi tai daryti iki karo pabaigos.
19:18 | Liuksemburgo užsienio reikalų ministras įspėja dėl Ukrainos narystės NATO
Liuksemburgo užsienio reikalų ministras Xavieras Bettelis mano, kad priimti Ukrainą į NATO būtų pavojinga. „Galvoju, kad narystė NATO vėl sukels įtampą“, – sakė jis Aljanso užsienio reikalų ministrų susitikime Briuselyje. Rusijos užpultai šaliai prisijungus prie NATO esą gali iš karto kilti naujų konfliktų. X. Bettelis teigė esąs veikiau už Ukrainos narystę ES.
Ukraina prieš susitikimą pareiškė, kad prisijungimą prie NATO paliaubų su Rusija atveju laiko vienintele realia saugumo garantija. Nesutiksime su „jokiomis alternatyvomis, imitacijomis ir visiškos Ukrainos narystės NATO pakaitalais“, – sakoma Užsienio reikalų ministerijos Kyjive pareiškime.
Šalis gali įstoti į NATO tik tuomet, jei tam pritaria visos Aljanso narės, kurių šio metu yra 32.
17:58 | Tai bus labai skausminga: NATO artėja prie minties apie Ukrainos ir Rusijos derybas
NATO bręsta mintis dėl Ukrainos ir Rusijos derybų, kurios bus sudėtingos ir skausmingos, sako britų leidinio „Sky News“ korespondentas Europoje Adamas Parsonsas.
Analizuodamas naujausius Aljanso generalinio sekretoriaus Marko Rutte pareiškimus dėl taikos perspektyvų Ukrainoje, A. Parsonsas sako, kad artėjančios taikos procesas yra „daug sudėtingesnis“, nei pareigūnai viešai apie tai sako.
„Užkulisiuose ateina lėtas suvokimas, kad reikia susitarti, kad ir koks nemalonus susitarimas būtų“, – teigia A. Parsonsas.
Pasak žurnalisto, niekas NATO nemano, kad realu, jog Rusija laisva ranka sutiks grąžinti Ukrainai visą teritoriją, kurią užgrobė per karą. Dėl to labai sunku pasiekti taikos susitarimą, teigia žurnalistas.
„Užkulisiuose vis labiau suvokiama, kad susitarimas turės būti sudarytas, o kai kuriems Ukrainoje šis susitarimas gali būti labai skausmingas“, – pažymi A. Parsonsas.
17:37 | Landsbergis su kolega iš Ukrainos aptarė situaciją fronte, pagalbos Kyjivui prioritetus
Kadenciją baigiantis užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis su kolega iš Ukrainos Andrijumi Sybiha aptarė situaciją fronte, pagalbos Ukrainai prioritetus.
Diplomatijų vadovai kalbėjosi NATO užsienio reikalų ministrų susitikimo paraštėse, antradienį pranešė Užsienio reikalų ministerija.
Susitikimo metu aptarta Rusijos ir jos bendrininkių atsakomybė už agresiją ir karo nusikaltimus, parama Ukrainos atstatymui ir dvišalių santykių stiprinimo perspektyvos.
A. Sybiha pasidalijo naujausiais skubiais Ukrainos poreikiais. Tuo metu G. Landsbergis susitikime pabrėžė, jog Vakarai privalo investuoti į Ukrainos gynybos pramonę.
„Artimiausiu metu turime dėti pastangas, kad Ukraina nebūtų verčiama derėtis prieš savo valią. Reikia keisti peršamą taikos supratimą, kuris ypač ydingas. Taika galima tik Ukrainos sąlygomis“, – pranešime cituojamas ministras.
„Ukrainiečiai geriausiai pažįsta Rusiją. Ukrainiečiai žino Rusijos stiprybes ir silpnybes. Ukrainiečiai žino, kas atgraso Rusiją ir kas ne. Todėl ukrainiečiai geriausiai žino, kaip užtikrinti taiką“, – teigė jis.
17:10 | Ukrainos ambasadorius: Rusijai kėsinantis į tarptautinę tvarką, vienintelė išeitis – Ukrainos pakvietimas į NATO
Budapešto memorandumo susitarimas tapo trumparegiškumo, priimant strateginius pasaulio saugumo architektūros sprendimus, simboliu, sako Ukrainos ambasadorius Lietuvoje Petro Beshta. Pasak jo, realių ir veiksmingų saugumo garantijų nesuteikimas Ukrainai dar dešimtajame dešimtmetyje buvo strateginė klaida, kuria vėliau Maskva pasinaudojo. P. Beshta įsitikinęs, kad situaciją ištaisyti galima tik suteikiant saugumo garantijas Ukrainai, iš kurių pagrindinė – šalies narystė NATO.
„Ši klaida turi būti ištaisyta šiandien. Ukrainai turi būti suteiktos aiškios, teisiškai pagrįstos saugumo garantijos, atitinkančios jos reikšmingą indėlį į visuotinį nusiginklavimą ir tarptautinės taikos bei saugumo palaikymą. Esame įsitikinę, kad visateisė Ukrainos narystė NATO yra vienintelė reali Ukrainos saugumo garantija ir atgrasymo nuo tolesnės Rusijos agresijos prieš Ukrainą ir kitas valstybes, įskaitant Lietuvą, priemonė“, – naujienų agentūrai ELTA teigė P. Beshta.
„Turėdami už nugaros karčią Budapešto memorandumo patirtį, nepripažįstame jokių alternatyvų, surogatų ar pakaitalų Ukrainos visateisei narystei NATO. Kvietimas Ukrainai prisijungti prie NATO dabar taps veiksmingu pasipriešinimu Rusijos šantažui ir atims iš Kremliaus jo iliuzijų apie galimybę trukdyti Ukrainos euroatlantinei integracijai“, – teigė ambasadorius.
Pasak P. Beshtos, istorine nesėkme tapęs susitarimas turėtų priminti dabartiniams euroatlantinės bendruomenės lyderiams, kad Europos saugumo architektūros kūrimas Ukrainos interesų sąskaita, užuot į juos atsižvelgus, yra pasmerktas žlugimui.
„Šiuo dokumentu Ukrainai turėjo būti suteiktos saugumo, suvereniteto ir teritorinio vientisumo garantijos mainais į trečio pagal dydį pasaulyje branduolinio arsenalo atsisakymą. Tačiau 2014 m. Rusijos Federacija, kuri buvo viena iš Ukrainos saugumo ir Budapešto memorandumo garantų, akivaizdžiai nepaisė šio dokumento ir apskritai tarptautinės teisės ir pradėjo agresiją prieš Ukrainą, kuri 2022 m. peraugo į plataus masto invaziją“, – akcentavo ambasadorius.
Jis pažymi, kad tai, jog Rusija kartą jau pažeidė tokį tarptautinį susitarimą kaip Budapešto memorandumas, kuria pavojingą precedentą.
„Matome, kad įvairios šalys – nuo Indijos, Ramiojo vandenyno regiono ir Artimųjų Rytų iki euroatlantinės erdvės – baigia suaktyvinti savo branduolinių ginklų arsenalų kūrimą ir plėtrą arba esamų branduolinių ginklų kiekio didinimą“, – teigė P. Beshta, pabrėždamas, kad tai kelia pavojų viso pasaulio saugumo architektūrai.
ELTA primena, kad 2024 m. gruodžio 5 d. sukanka 30 metų po to, kai buvo pasirašytas Budapešto memorandumas dėl saugumo garantijų. Dokumentą sudaro trys politiniai susitarimai, pasirašyti siekiant suteikti saugumo garantijas jį pasirašiusioms šalims dėl Baltarusijos, Kazachstano ir Ukrainos prisijungimo prie Branduolinio ginklo neplatinimo sutarties. 1993–1996 m. šios šalys atsisakė branduolinių ginklų.
Memorandumo susitarimus pasirašė trys branduolinės valstybės: Rusija, Jungtinės Amerikos Valstijos (JAV) ir Jungtinė Karalystė. Susitarimas uždraudė šioms šalims grasinti ar naudoti karinę jėgą bei ekonominę prievartą prieš Ukrainą, Baltarusiją ir Kazachstaną, išskyrus savigynos atvejus.
Vis dėlto, Rusija 2014 m. Ukrainoje įvykdė Krymo aneksiją ir pradėjo karą Donbase, o 2022 m. vasarį kariniai veiksmai peraugo į plataus masto invaziją.
16:22 | Syrskis informavo V. Zelenskį apie padėtį fronte
Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vyriausiasis vadas Oleksandras Syrskis informavo prezidentą Volodymyrą Zelenskį apie padėtį visame fronte. Apie tai prezidentas pranešė tinkle „Telegram“.
„Ir toliau sudėtingiausia padėtis yra fronto ruožuose prie Kurachovės ir Pokrovsko“, – rašė V. Zelenskis. Jis teigė esantis dėkingas kiekvienam daliniui, kuris naikina okupantą ir sulaiko rusų veržimąsi.
Anot prezidento, gerų gynybos rezultatų yra Zaporižios srityje.
V. Zelenskis ir O. Syrskis kalbėjosi ir apie Ukrainos dalinių veiksmus Kursko srityje. „Toliau darome Rusijai didelių nuostolių jos teritorijoje“, – akcentavo prezidentas.
15:08 | NATO vadovas: Putinas nenori taikos
„Rusijos agresija nerodo jokių švelnėjimo ženklų. Priešingai: V. Putinas griežtina savo retoriką ir toliau elgiasi beatodairiškai“, – kalbėjo M. Ruttė spaudos konferencijoje Briuselyje, kur vyksta dvi dienas truksiantis NATO užsienio reikalų ministrų susitikimas. Kaip pavyzdį jis paminėjo Šiaurės Korėjos karių naudojimą ir naujai sukurtų raketų leidimą į Ukrainą.
„V. Putinas nesuinteresuotas taika, – teigė M. Ruttė. – Jis tęsia savo kursą ir bando užkariauti daugiau teritorijos. Nes mano, kad gali palaužti Ukrainos – ir mūsų – pasipriešinimą“.
NATO atsakas, pasak Aljanso vadovo, turi būtu papildoma parama. „Visi turėsime daryti daugiau, – sakė buvęs Nyderlandų premjeras. – Kuo stipresnė dabar bus mūsų karinė parama Ukrainai, tuo geresnės bus jos pozicijos prie derybų stalo. Ir tuo greičiau galėsime visiems laikams užbaigti Rusijos agresiją Ukrainoje“.
14:21 | Ukraina prašo NATO atsiųsti dar bent 20 oro gynybos sistemų
Ukrainos užsienio reikalų ministras Andrijus Sybiha antradienį paragino NATO šalis atsiųsti dar bent 20 oro gynybos sistemų, kad būtų užkirstas kelias Rusijos atakoms prieš energetikos sistemą.
„Suprantame, kad rusai bando atimti iš mūsų galimybę gaminti energiją, todėl mums reikia daugiau paramos“, – sakė A. Sybiha žurnalistams prieš susitikimą su NATO užsienio reikalų ministrais.
13:23 | NATO vadovas: siųskite Ukrainai daugiau ginklų, o taikos planus aptarsime vėliau
NATO generalinis sekretorius Markas Rutte antradienį spaudos konferencijoje pareiškė norįs, kad Vakarų karinio aljanso narės daugiau dėmesio skirtų Ukrainos apginklavimui, o ne diskusijoms apie galimus Rusijos invazijos nutraukimo scenarijus.
„Ukrainai nereikia naujų idėjų, kaip galėtų atrodyti taikos procesas“, – sakė M. Rutte, pabrėždamas, kad šaliai skubiai reikia daugiau karinės pagalbos ir priešraketinės gynybos sistemų.
Priešingai, jei Ukraina imtųsi taikos derybų su Rusija, kad ir kada nuspręstų tai daryti, ji turi turėti galimybę derėtis iš kuo stipresnių pozicijų, sakė M. Rutte.
„Kad tai pasiektume, labai svarbu, kad į Ukrainą būtų pumpuojama dar daugiau karinės pagalbos“, – sakė aukščiausiasis NATO pareigūnas, akcentuodamas neseniai iš JAV ir Europos šalių gautą paramą.
12:52 | Ukraina išlaisvino gyvenvietę Charkivo srityje
Ukraina išlaisvino vieną gyvenvietę Charkivo srityje, rašo UNIAN.
Anot „DeepState“, išlaisvintas Novomlynskas, esantis Kupjansko srityje.
Chortycios operatyvinė-strateginė kariuomenės grupė patvirtino, kad Oskilo upės krantą kontroliuoja Ukrainos pajėgos. Virš Novomlinsko plevėsuoja Ukrainos vėliavos.
„Priešas bandė užimti ir išlaikyti priešakinį placdarmą dešiniajame Oskilo upės krante. Turėdamas pajėgų pranašumą, priešas netgi peržengė vandens užtvarą. Tuo pat metu Ukrainos gynėjai, remiami artilerijos ir bepiločių orlaivių padalinių, išstūmė priešą iš priešakinio tilto“, – sakoma pranešime.
Operaciją įvykdė 10-osios atskirosios kalnų šturmo brigados „Edelveisas“ 8-ojo atskirojo šturmo bataliono kariai.
„Dėl sėkmingos operacijos priešas buvo sunaikintas. Dešinįjį Oskolio krantą kontroliuoja Gynybos pajėgos. Virš Novomlynsko plevėsuoja Ukrainos vėliavos“, – pažymi Chortycios operatyvinė-strateginė kariuomenės grupė.
12:17 | Ukrainos pajėgos numušė 22 Rusijos dronus
Per naktį rusų surengtą ataką Ukrainos gynybos pajėgos numušė 22 Rusijos dronus, „Telegram“ susirašinėjimo programėlėje pranešė Ukrainos oro pajėgos.
Nuo pirmadienio 22 val. Rusija puolė Ukrainą 28-iais koviniais dronais “Shahed“ ir kitų tipų nepilotuojamais orlaivais, jie buvo paleisti iš Primorsko-Achtarsko, Kursko, Oriolo ir Milerovo.
Iki antradienio 9 val. Ukrainos oro pajėgos perėmė ir sunaikino 22 priešo dronus virš Kyjivo, Černihivo, Vynyicios, Chmelnickio, Žytomyro, Sumų, Odesos, Mykolajivo ir Dnipropetrovsko sričių. Vienas dronas dingo iš radiolokatorių ekranų, kiti du išskrido iš Ukrainos oro erdvės Baltarusijos ir Rusijos okupuotų teritorijų link.
Pranešta, kad keli smūgiai buvo suduoti ypatingos svarbos infrastruktūros objektams Ternopilio ir Rivnės regionuose.
11:59 | Rusija atakavo vakarų Ukrainos energetikos objektus
Rusijos atakos prieš Ukrainos infrastruktūrą sukėlė elektros energijos tiekimo sutrikimus karo draskomos šalies vakaruose, antradienį pranešė valdžios institucijos po naujausio Maskvos oro antskrydžio.
Dronas smogė Ternopiliui – vakariniam miestui, kuriame gyvena 224 000 žmonių ir kuris pirmadienį patyrė mirtiną smūgį, o praėjusį mėnesį dėl tiekimo pertrūkių tūkstančiai žmonių buvo likę be elektros.
„Priešo dronas pataikė į energetikos infrastruktūros objektą Ternopilyje. Dalis miesto liko be elektros“, – sakė miesto meras Serhijus Nadalis.
Vakarų Ukraina per beveik trejus metus trunkantį karą nukentėjo palyginti nedaug, tačiau pastaruoju metu Rusija suintensyvino smūgius visai šalies energetikos infrastruktūrai, nes taip siekia žiemos mėnesiais nutraukti elektros energijos tiekimą ir pakirsti ukrainiečių moralę.
Naktinės atakos buvo nukreiptos ir į vakarinį Rivnės regioną, sakė jo gubernatorius Oleksandras Kovalis.
„Dar viena priešo ataka prieš Rivnės regioną. Nukentėjo energetikos infrastruktūros objektas“, – socialinėje žiniasklaidoje pranešė O. Kovalis, kol kas nenurodydamas atakos padarinių.
Ukrainos oro pajėgos pranešė, kad Rusija atakavo Ukrainą 28 dronais, iš kurių 22 buvo numušti.
11:16 | Kyjivas: atremtas rusų puolimas ties upe rytų Ukrainoje
Ukraina antradienį pranešė, kad jos pajėgos atrėmė Rusijos pastangas persikelti per Oskilo upę, kuri jau seniai yra faktinė fronto linija karo draskomos šalies rytuose.
„Sėkmingos operacijos dėka priešas buvo sunaikintas. Dešinysis Oskilo upės krantas yra Gynybos pajėgų rankose“, – pranešime skelbė Ukrainos kariuomenė.
11:05 | Zelenskis: Ukrainos kariuomenei trūksta jėgų susigrąžinti Krymą
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pripažino, kad Ukrainos kariuomenei šiuo metu trūksta jėgų susigrąžinti Krymą, jis pabrėžė būtinybę ieškoti diplomatinių sprendimų.
Ukrainos valstybės vadovas tai sakė interviu Japonijos naujienų agentūrai „Kyodo News“.
„Neturime pakankamai jėgų susigrąžinti Krymą. Mūsų kariuomenė stokoja pajėgų. Turime ieškoti diplomatinių priemonių, bet tik tada, kai žinosime, jog esame tokie stiprūs, kad rusai daugiau negrįš su agresija“, – sakė V. Zelenskis.
Pasak jo, Krymas yra „strateginis“ ne tik Ukrainai, bet ir pasauliui, nes kas valdo Krymą, tas kontroliuoja saugumą Juodojoje jūroje. V. Zelenskis pateikė pavyzdį: kai Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas okupavo Krymą, jis užblokavo Juodąją jūrą, žemės ūkio produktai iš Ukrainos nepasiekė nei Afrikos, nei Azijos, nei Europos šalių.
V. Zelenskis pabrėžė, kad V. Putinas turėtų žinoti, jog „grįšime į visas okupuotas savo žemes, geriausia tai padaryti per diplomatinius kanalus, nes visa tai sumažina aukų skaičių“.
10:53 | Ukraina reikalauja kvietimo į NATO: istorija mus pamokė
Ukraina atmeta bet kokį galimą jos saugumo formatą, kuris pakeistų narystę NATO – naujienų portale UNIAN cituojamas Užsienio reikalų ministerijos pareiškimas. Ukrainiečiai teigia pasimokę iš Budapešto memorandumo, kuris jų visiškai neapsaugojo nuo Rusijos puolimo.
10:19 | Žiniasklaida: iš Zelenskio lūpų – pirmieji signalai dėl pasiruošimo derėtis
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pradeda švelninti savo poziciją dėl karo su Rusija, užsimindamas, kad Ukraina gali sutikti nutraukti kovą dėl okupuotų teritorijų mainais į narystę NATO. Apie tai skelbia „The Wall Street Journal“, rašo UNIAN.
Praėjusią savaitę keliuose interviu V. Zelenskis sakė, kad yra pasirengęs derėtis dėl karo nutraukimo. Anksčiau jis tvirtino, kad Ukraina kariaus tol, kol susigrąžins visas Rusijos užgrobtas teritorijas. Vis dėlto dabar prezidentas pripažįsta ugnies nutraukimo galimybę, jei likusią Ukrainos dalį gins NATO. Tačiau yra dvi pagrindinės kliūtys – mažai tikėtina, kad Ukraina artimiausiu metu įstos į Aljansą, ir Rusijos nesuinteresuotumas derybomis.
Sekmadienį spaudos konferencijoje V. Zelenskis pabrėžė, kad bet kokios derybos įmanomos tik iš jėgos pozicijų.
„Jei turėsime įšaldytą konfliktą be tvirtos Ukrainos pozicijos, Putinas grįš po dvejų, trejų ar penkerių metų ir mus sunaikins“, – kalbėjo V. Zelenskis.
Penktadienį V. Zelenskis „Sky News“ pasiūlė, kad Ukraina galėtų apsvarstyti galimybę nutraukti „karštąją karo fazę“, jei narystė NATO būtų suteikta bent jau neokupuotai šalies daliai. Jis taip pat pabrėžė, kad Kyjivas bandys susigrąžinti okupuotas teritorijas diplomatinėmis priemonėmis.
Interviu Japonijos naujienų agentūrai „Kyodo News“ V. Zelenskis sakė, kad Ukrainos „kariuomenė neturi pakankamai pajėgų išlaisvinti okupuotas teritorijas. Turime ieškoti diplomatinių sprendimų“.
9:40 | Ukrainiečių specialiosios pajėgos Kursko regione įvykdė du reidus, į nelaisvę paėmė dar 8 rusų karius
Ukrainos ginkluotųjų pajėgų specialiųjų operacijų pajėgų (SOP) kariai per du Rusijos Federacijos Kursko regione sėkmingai įvykdytus reidus nukovė 17 rusų okupantų ir dar aštuonis rusus privertė pasiduoti į nelaisvę.
Apie tai feisbuke pranešė 8-asis karalaičio Iziaslavo Mstislavyčiaus vardo specialiųjų pajėgų pulkas.
„Per vieną iš naktinių reidų SOP kariai patyliukais prisėlino prie pat priešų pozicijų, likvidavo septynis rusus, o likusius privertė pasiduoti. Aštuoni rusų kariai nusprendė gyventi ir papildė mainų fondą“, – rašoma pranešime.
Kito sėkmingo reido metu SOP kovotojai naktį sunaikino dar dešimtį priešų.
Įvykdžiusi specialiąsias operacijas, SOP grupuotė atsitraukė be jokių nuostolių, nurodoma pranešime.
Naujienų agentūra „Ukrinform“ praneša, kad specialiųjų operacijų pajėgų operatyvininkai Kursko regione į nelaisvę paėmė Rusijos jūrų pėstininkus.
8:55 | Ukrainoje mūšio lauke sunaikinta dar 1 780 rusų
Nuo 2022 m. vasario 24 d. iki 2024 m. gruodžio 3 d. rusų okupantų pajėgos Ukrainoje jau prarado maždaug 745 700 karių, iš kurių 1 780 buvo sunaikinta arba išvesta iš rikiuotės vien per pastarąją parą.
Apie tai feisbuke pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.
Be to, nuo karo pradžios Ukrainos gynėjai sunaikino 9 486 priešų tankus (+8 per pastarąją parą), 19 419 šarvuotųjų kovos mašinų (+22), 20 976 artilerijos sistemas (+23), 1 253 raketų paleidimo sistemas, 1 019 oro gynybos sistemų, 369 karo lėktuvus, 329 sraigtasparnius, 19 917 nepilotuojamųjų orlaivių (+31), 2 855 kruizines raketas (+3), 28 karo laivus / katerius, 1 povandeninį laivą, 30 666 transporto priemones ir kuro cisternas (+60), 3 627 specialiosios įrangos vienetus (+8).
Naujausi duomenys apie priešų nuostolius nuolat tikslinami.
Pranešama, kad pirmadienį fronte įvyko 193 Ukrainos gynybos pajėgų ir rusų okupantų mūšiai.
8:16 | Galvos skausmas rusams: ukrainiečiai rado būdą kovoti su Rusijos dronais
Ukrainos karinės elektronikos inovacijos leidžia ukrainiečiams veiksmingai reaguoti į masines Rusijos dronų atakas, sako JAV Karo studijų institutas (ISW), rašo „Ukrainska Pravda“.
7:49 | Norvegija siunčia naikintuvų „F-35“ ir 100 karių saugoti Lenkijos oro uostą Ukrainos pasienyje
Norvegija, būdama NATO nare, prisiims pareigą užtikrinti oro erdvės virš Žešuvo oro uosto Lenkijoje apsaugą ir tuo tikslu siunčia į Lenkiją 100 karių, oro gynybos sistemų ir naikintuvų „F-35“, pirmadienį pranešė Norvegijos gynybos ministras.
Už maždaug 100 kilometrų nuo Ukrainos sienos esantis oro uostas yra svarbi karinės paskirties prekių gabenimo sistemos dalis. Lenkijos oro erdvės apsauga pakaitomis rūpinasi skirtingos NATO sąjungininkės, pranešime teigė gynybos ministras Bjørnas Arildas Gramas.
„Be to, per oro uostą vykdoma ir medicininė evakuacija, už kurią atsako Norvegija“, – pridūrė B. Gramas.
Oro gynybos sistemos NASAMS, kariai ir naikintuvai išvyks artimiausiomis dienomis, o Norvegijos misija Lenkijos oro erdvėje tęsis iki Velykų, paaiškino B. Gramas.
Šiuo metu oro uoste dislokuoti JAV kariai, be to, objektą saugo JAV oro gynybos sistemos „Patriot“. Vokietija praėjusią savaitę taip pat paskelbė kitų metų pradžioje pietryčių Lenkijoje dislokuosiantį šių sistemų dalinį.
Lenkijos gynybos ministras Wladyslawas Kosiniakas-Kamyszas socialiniame tinkle „X“ padėkojo Norvegijai.
„Nuo gruodžio mūsų sienų apsauga bus dar stipresnė. Mūsų erdvę ir rytinį NATO sparną saugos keturi norvegų naikintuvai „F-35“ ir jų oro gynybos sistemos. Didelis ačiū mūsų sąjungininkams iš Norvegijos!“
Lenkija yra didelė politinė ir karinė Ukrainos, kuria jau daugiau nei dvejus su puse metų puola Rusija, sąjungininkė. Be to, Varšuva yra ir svarbus Vakarų karinės pagalbos Kyjivui logistikos centras.
7:07 | JAV skuba: pranešė apie dar vieną didžiulį pagalbos Ukrainai paketą
Jungtinės Valstijos pirmadienį paskelbė apie naują 725 mln. dolerių (690 mln. eurų) vertės karinės pagalbos Ukrainai paketą, įskaitant antrą sausumos minų siuntą ir priešlėktuvinius bei prieštankinius ginklus.
JAV prezidento Joe Bideno administracija skuba iki išrinktojo prezidento Donaldo Trumpo atsikraustymo į Baltuosius rūmus suteikti Ukrainai milijardų dolerių vertės pagalbą. Garantijų dėl pagalbos Kyjivui po D. Trumpo inauguracijos sausį nėra.
JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas pareiškime nurodė, jog naujasis pagalbos paketas yra dalis pastangų siekiant „užtikrinti, kad Ukraina turėtų reikiamus pajėgumus gintis nuo Rusijos agresijos“.
Paketas apima priešpėstines sausumos minas, amuniciją tikslaus nutaikymo raketų sistemoms HIMARS, raketas „Stinger“, kovos su dronais sistemas, prieštankinius ginklus ir amuniciją artilerijai, sakė A. Blinkenas.
JAV apie pirmą sausumos minų Ukrainai paketą paskelbė praėjusį mėnesį. Šį didelį politikos pokytį pasmerkė teisių gynimo grupės.
Kaip yra sakęs JAV gynybos sekretorius Lloydas Austinas (Loidas Ostinas), toks sprendimas buvo būtinas dėl to, kad Rusijos pajėgos į priekį juda pasitelkdamos veiksmus pėsčiomis, o ne transporto priemonėmis.
Ukrainiečiams reikia dalykų, galinčių padėti lėtinti šias rusų pastangas, praėjusį mėnesį žurnalistams sakė L. Austinas.
D. Trumpas, kuris ne kartą kritikavo JAV pagalbą Kyjivui, teigia, kad tapęs prezidentu galėtų per 24 valandas užbaigti karą Ukrainoje.
Jo komentarai pakurstė nuogąstavimus Kyjive ir Europoje dėl JAV pagalbos ateityje ir dėl Ukrainos pajėgumų atremti Rusijos atakas be amerikiečių paramos.
