Svarbiausios dienos naujienos:
23:07 | Ukraina ir branduoliniai ginklai: ekspertė atsakė, ar Kyjivas pajėgus žengti tokį žingsnį
Dabartinėmis sąlygomis Ukraina neturi galimybių pasigaminti branduolinių ginklų. Tai komentare „hromadske“ pareiškė šalies branduolinės energetikos ekspertė Olha Kosharna.
Ji pabrėžė, kad tik branduolinį ginklą turinčios valstybės turi branduolinio kuro perdirbimo technologiją. Be to, tai sudėtinga technologija, o pati gamyba yra labai tarši. Be to, visus jautrius branduolinio kuro ciklus kontroliuoja TATENA.
„Yra inspektoriai, kurie tikrina branduolinių medžiagų kiekį, apskaitą ir kontrolę, ypač branduolinėse elektrinėse. Šių medžiagų inventorizacijos sąrašai vedami gramo dešimtųjų dalių tikslumu“, – sakė ekspertas.
Be to, ji taip pat pažymėjo, kad Ukrainai pasirašius branduolinio ginklo neplatinimo sutartį, jos pažeidimas smarkiai pakenktų šalies įvaizdžiui.
„Net jei atsirastų ekonominių išteklių arba technologijų būtų pavogta, ar manote, kad tarptautinė bendruomenė, įskaitant Rusiją, tai stebės ramiai? Ne. Tai keltų grėsmę prarasti Vakarų paramą, kuri šiuo metu remia mūsų biudžetą ir tiekia ginklus“, – reziumavo ekspertė.
22:13 | Žiniasklaida: Varšuvoje susitiks penkių ES šalių ir Ukrainos užsienio reikalų ministrai
Lapkričio 19 d. Varšuvoje susitiks Didžiosios Britanijos, Italijos, Vokietijos, Lenkijos ir Prancūzijos, taip pat Ukrainos užsienio reikalų ministrai.
Leidinys „The Independent“ tai sužinojo iš dviejų šaltinių, rašo portalas „eurointegration“.
Kaip pažymima, ministrai aptars įvairias temas, tarp jų – Donaldo Trumpo perrinkimas į JAV prezidento postą, karas Ukrainoje ir politinė padėtis Europoje.
Europos šalys dabar svarsto, kaip reikės dirbti su naująja JAV administracija, kuri gali sumažinti JAV karinį buvimą Europoje ir pakeisti Vašingtono požiūrį į NATO.
21:26 | Į Latvijai nepageidaujamų asmenų sąrašą įtraukta dar dešimt Rusijos piliečių
Latvijos užsienio reikalų ministrė Baiba Bražė į šaliai nepageidaujamų asmenų sąrašą įtraukė dar dešimt Rusijos piliečių, remiančių karą Ukrainoje, ir neribotam laikui įvedė jiems draudimą atvykti į Latviją.
Tai ketvirtadienį naujienų agentūrai LETA pranešė Latvijos užsienio reikalų ministerijos atstovai.
Sąrašą papildė buvusi Rusijos banko „SMP Bank“ darbuotoja Jelena Ruziak, Latvijoje įregistruotos bendrovės „AFI investīcijas“ tarybos pirmininkas Denisas Pospelovas, Rusijos karinių katerių gamintojos – laivų statyklos „Bell“ bendraturtis ir generalinis direktorius Olegas Belkovas ir Rusijos bendrovės „Armator“ bendraturtis Sergejus Pasteras.
Be to, neterminuotas draudimas atvykti į Latviją įvestas bendrovės „Okilo SARL“ savininkui Ivanui Sadčikovui, buvusiai Valstybės Dūmos deputatei iš „Vieningosios Rusijos“ Tatjanai Krivenko, teatro ir kino režisieriui Valerijui Fokinui, buvusiam Rusijos prezidento Vladimiro Putino bendražygiui iš SSRS Valstybės saugumo komiteto, kompanijos „Transneft“ prezidento Nikolajaus Tokarevo žentui Andrejui Bolotovui, buvusiai buvusio Rusijos ministro pirmininko Dmitrijaus Medvedevo spaudos sekretorei Natalijai Timakovai ir politikos apžvalgininkui Aleksandrui Budbergui.
Užsienio reikalų ministerija pabrėžė, kad Latvija griežtai smerkia 2014 metais Rusijos pradėtą agresiją prieš Ukrainą ir jos teritorinį vientisumą, jau beveik 1000 dienų trunkantį neišprovokuotą ir nepateisinamą plataus masto karą prieš Ukrainą.
„Kare kasdien žūsta taikūs Ukrainos gyventojai ir ginkluotųjų pajėgų kariai. Remti Kremliaus režimo žiaurumus reiškia dalytis atsakomybe už įvykdytus nusikaltimus, todėl tokių asmenų įvažiavimas į Latviją yra neleistinas“, – pareiškė Užsienio reikalų ministerijos atstovai.
20:47 | Ukrainos pareigūnas: padėtis Kursko srityje stabilizuota, Šiaurės Korėjos kariškiai atakose dar nedalyvavo
Gynybos pajėgos stabilizavo kovinę situaciją Rusijos Federacijos Kursko srityje. Šiaurės Korėjos kariškiai puolamuosiuose veiksmuose dar nedalyvavo.
Tai ketvirtadienį „Telegram“ kanale pranešė Ukrainos Nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos Kovos su dezinformacija centro vadovas Andrijus Kovalenka, kuriuo remiasi „Ukrinform“.
„Šiuo metu padėtis Kursko srityje stabilizuota, tačiau Rusijos kariuomenė išsaugo galimybę tęsti šturmą. Išbandymas mūšiu rusams nenusisekė – jie patyrė technikos ir personalo nuostolių“, – pažymėjo Kovos su dezinformacija centro vadovas.
Jis taip pat pranešė, kad Šiaurės Korėjos kariškiai atakose dar nedalyvavo, tačiau jie jau yra pozicijose.
Kaip anksčiau pranešė „Ukrinform“, Rusija parmeta geriausiai parengtus dalinius į Kursko sritį, kad galėtų atnaujinti puolamuosius veiksmus.
19:33 | Pirmą kartą nuo karo pradžios: ES pirks ginklus, dalį jų siųs Ukrainai
Europos Sąjunga (ES) ketvirtadienį pranešė, kad pirmą kartą iš Bendrijos biudžeto finansavo valstybių narių bendrą ginklų pirkimą, įskaitant raketas ir sviedinius, dalis kurių bus išsiųsta į Ukrainą.
ES jau yra finansavusi ginklų pirkimą, kad padėtų Kyjivui kovoti su plataus masto invazija į Ukrainą, tačiau tai buvo daroma ne iš Bendrijos biudžeto, o naudojant ad hoc finansinį instrumentą.
„Tai pirmas kartas, kai ES biudžeto lėšomis remiame valstybių narių bendrą gynybos priemonių įsigijimą“, – nurodė Europos Komisijos (EK) pirmininkės pavaduotoja Margrethe Vestager.
EK pareiškė, kad blokas investavo 300 mln. eurų, siekdamas padėti iki devynių šalių narių grupėms įsigyti oro gynybos sistemas, šarvuočius ir artilerijos sviedinius.
„Svarbu tai, kad atrinktais projektais taip pat padidinsime savo paramą Ukrainai ir suteiksime papildomos gynybos įrangos“, – pridūrė M. Vestager.
Nuo 2022-ųjų vasario, kai Rusija pasiuntė savo karius į Ukrainą, ES stengiasi skatinti šalių narių gynybos pramonę, kad galėtų apginkluoti Ukrainą ir sustiprinti savo turimus pajėgumus.
Bendrija sukūrė finansinės paramos mechanizmą, kuriuo siekiama paskatinti valstybes nares pirkti šaudmenis. Tačiau ES dar neįvykdė pernai duoto pažado iki kovo pabaigos Kyjivui pristatyti milijoną artilerijos sviedinių.
ES užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis pažadėjo, kad šis tikslas bus pasiektas iki metų pabaigos.
18:11 | Amerikiečių ekspertas įspėja: prie pasaulinio karo mus priartina šis Putino sąjungininkės žingsnis
Siųsdama karius į Rusijos karą prieš Ukrainą, Šiaurės Korėja priartina pasaulį prie galimo pasaulinio konflikto. Tokią nuomonę „The Telegraph“ išdėstė Ramiojo vandenyno regiono užsienio ir saugumo politikos programos vyresnysis direktorius Johnas Hemmingsas.
Ekspertas pabrėžė, kad Šiaurės Korėja tiekia Rusijai didelį kiekį karinės pagalbos, įskaitant 8 mln. šovinių ir keletą balistinių raketų.
„Karių dislokavimas, matyt, siekiant paremti 50 000 rusų, kurie bando atkovoti Kurską iš išsekusių Ukrainos pajėgų, yra rimtas eskalavimas“, – rašo ekspertas.
Pasak J. Hemmingso, šie veiksmai gali turėti pasekmių ne tik Ukrainai, bet ir Indijos ir Ramiojo vandenyno regiono saugumui, kadangi kartu su Rusijos kariais kovojančios pajėgos gali išmokti modernių karo metodų ir taktikos.
„2019 m. rašiau, kad pasaulis juda link „naujojo Šaltojo karo“. Nedaug kas gali paneigti, kad tai ir vyksta. Šiaurės Korėjos glaudesni ryšiai su Rusija rodo, jog būsima konkurencija greičiausiai bus globali“, – apibendrina Hemmingsas.
17:27 | Išminuota 60 proc. Chersono srities dalies dešiniajame Dnipro krante
Išminuotojai patikrino ir išminavo 60 proc. Chersono srities dalies dešiniajame Dnipro krante.
Tai pranešė Chersono srities karinė administracija, kuria remiasi „Ukrinform“.
„Išminuotojai patikrino ir išminavo 60 proc. Chersono srities dalies dešiniajame Dnipro krante“, – sakoma pranešime.
Pažymima, kad pastarąja savaitę išminuotojai patikrino 54,1 hektaro teritorijų, 5746,4 hektaro laukų, 0,4 hektaro vandens telkinių ir 1,8 km kelių. Per savaitę buvo aptiktas 1 281 sprogus objektas, o iš viso jų surasta 214 926.
Anksčiau „Ukrinform“ pranešė, kad iki 2024 metų rugpjūčio 20 d. išvaduotoje Chersono srities dalyje buvo išminuota 50 proc. teritorijos.
„Ukrinform“ primena, kad Ukrainos ginkluotosios pajėgos 2022 metų rudenį išlaisvino dešiniajame Dnipro krante esančią Chersono srities dalį ir Chersono miestą. Regiono dalis kairiajame Dnipro krante tebėra okupuota Rusijos kariuomenės.
16:33 | NATO generalinis sekretorius: Rusija naudos žiemą kaip ginklą ir stengsis sunaikinti Ukrainos energetikos sistemą
Rusija naudos žiemą kaip ginklą ir stengsis sunaikinti Ukrainos energetikos sistemą, todėl turime didinti paramą Ukrainai, taip pat stiprinti jos oro gynybą, kad būtų apsaugota kritinė infrastruktūra, pareiškė trečiadienį Adažiuose per spaudos konferenciją NATO generalinis sekretorius Markas Rutte.
Kartu su Latvijos pareigūnais M. Rutte lankėsi Adažių kariniame poligone, kur buvo surengtos parodomosios tarptautinės brigados plataus masto pratybos „Resolute warrior 2024“.
Per spaudos konferenciją NATO generalinis sekretorius teigiamai įvertino Latvijos paramą Ukrainai tiek karine ekipuote ir šaudmenimis, tiek mokymais. Jis atkreipė dėmesį į tai, kad Ukrainai skubiai reikia pagalbos. Anot jo, parama Ukrainai yra svarbi, kad ji galėtų nugalėti kaip nepriklausoma ir suvereni tauta, be to, tai naudinga ir „mūsų pačių saugumui“.
M. Rutte pabrėžė, kad Aljanso kolektyvinė jėga peržengia sienas ir kerta vandenynus. Jis priminė, kad tarptautinei brigadai Latvijoje vadovauja Kanada, o 12 Europos šalių tautos stovi petys į petį. NATO generalinis sekretorius pažymėjo, kad NATO buvimo didinimas reiškia „daugiau saugumo mums visiems“.
Jis pripažino, kad pratybos, surengtos ketvirtadienį Adažių kariniame poligone, padarė jam didelį įspūdį, ir pridūrė, kad jos suteikia ginkluotosioms pajėgoms bendro darbo patirties.
M. Rutte patikino, kad Latvija visada gali kliautis NATO, ir pareiškė esąs įsitikinęs, kad NATO visada gali kliautis Latvija.
Savo ruožtu Latvijos prezidentas Edgaras Rinkevičius pabrėžė, kad NATO generalinio sekretoriaus vizitas Latvijoje, pokalbis Adažių karinėje bazėje ir NATO tarptautinės brigados pratybos rodo galingą Aljanso buvimą Latvijoje.
E. Rinkevičius padėkojo brigadai vadovaujančiai Kanadai, taip pat visiems sąjungininkams, kurie yra Latvijoje.
15:51 | Nelegalūs migrantai sakė Latvijos pasieniečiams, kad Baltarusijos valdžia siūlo jiems šaunamuosius ginklus
Nelegalūs migrantai Latvijos pasieniečiams tvirtino, kad Baltarusijos valdžia siūlo jiems šaunamuosius ginklus ir ragina kirsti Latvijos sieną.
Tai Latvijos radijui ketvirtadienį sakė Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VRS) vadas Guntis Pujatas. Jis priminė, kad pastaraisiais metais migrantų išpuoliai prieš Latvijos pasieniečius ar mėginimai tai padaryti buvo dažnesni. Taip pat gauta informacijos apie galimą šių migrantų grupių apginklavimą, o tai gali kelti naujų iššūkių.
Karas Ukrainoje vyksta ne taip toli, išplito šaunamųjų ginklų apyvarta, tačiau dabar VRS susiduria su situacija, kai, migrantų teigimu, Baltarusijos tarnybos siūlo juos apginkluoti ir pasiųsti į Latviją. „Kol kas tai labiau tik žodžiai, ginkluotų nelegaliai sieną kirtusių žmonių neaptikome. Labai tikėtina, kad Baltarusija dirbtinai palaiko šį grėsmės foną“, – sakė VRS vadovas.
14:33 | Okupuotų Ukrainos žemių realybė: Rusijos kariuomenė verčia ukrainiečius kovoti prieš savus
Rusijos kariuomenė verčia ukrainiečius stoti į savo gretas, rašo „Obozreavtel“.
Anot leidinio, tai vyksta okupuotose Ukrainos teritorijose – Chersone, Donbase, Zaporižioje.
Skelbiama, kad Chersono srityje nenorėdami stoti į rusų gretas nusižudė du ukrainiečiai.
„Rusai pradėjo prievarta ir neteisėtai mobilizuoti Chersono srities civilius gyventojus į savo kariuomenę. Jie privertė du vyrus atlikti medicininę apžiūrą ir ruošėsi siųsti juos į frontą kovoti prieš ukrainiečius. Vienas iš šių vyrų, vos grįžęs namo po medicininės apžiūros, pasikorė. Kai rusų kariškiai atvyko jo ieškoti, jis jau buvo palaidotas. O kitas vyras pasikorė, kai rusai atvyko pasiimti jo kovoti“, – šaltiniai pasakoja Tiriamosios žurnalistikos centrui.
Tačiau, anot šaltinių, yra ir tokių, kurie savanoriškai sutiko mobilizuotis į rusų kariuomenės gretas.
Okupuotoje Zaporižios regiono dalyje rudeninis šaukimas į Rusijos kariuomenę įsibėgėja ir tęsis iki metų pabaigos. Tarnybą privalo atlikti 18–30 metų vietos gyventojai, gavę Rusijos pasą. Gyventojai verčiami išsiimti rusiškus pasus, nes be jų išgyventi praktiškai neįmanoma.
„Tai yra dviašmenis kardas: viena vertus, reikia gauti Rusijos pasą, kita vertus, tuoj pat gali būti išsiųstas kovoti prieš Ukrainą“, – sako vietos gyventojai.
Okupantai teigia, kad šie šauktiniai bus siunčiami tarnauti į Ukrainos pietus, Krymo, Rostovo srities ir Krasnodaro krašto dalinius. Tačiau, leidinio šaltinių duomenimis, kai kurie šauktiniai iš Melitopolio po dviejų savaičių „apmokymų“ jau buvo perkelti į Rusijos Federacijos Kursko sritį.
13:47 | EP ragina pažaboti Rusijos šešėlinį laivyną
Europos Parlamentas (EP) ketvirtadienį priėmė rezoliuciją, kurioje paragino griežtinti sankcijas prieš Rusijos šešėlinį laivyną – pagrindinį Maskvos plataus masto karo prieš Ukrainą finansavimo šaltinį.
Siekdama išvengti tarptautinių sankcijų naftos eksportui, Rusija naudoja senus, dažnai neapdraustus ir neaiškios nuosavybės tanklaivius, pažymima EP rezoliucijoje.
Europarlamentarai atkreipia dėmesį, kad Rusijos šešėlinis laivynas yra pagrindinis Rusijos vykdomo karo prieš Ukrainą finansavimo šaltinis ir svarbi priemonė, sukurta siekiant apeiti ES sankcijas.
Be to, EP nariai sunerimę dėl šių laivų galimo poveikio jūrų saugumui ir ekologinėms sistemoms, jei išsilietų nafta.
Dėl to kitame Europos Sąjungos (ES) sankcijų Rusijai pakete paraginta numatyti tikslingesnes priemones šešėliniam laivynui, pavyzdžiui, įvardyti visus pavienius šešėlinio laivyno laivus, taip pat jų savininkus, operatorius, valdytojus, sąskaitas, bankus ir draudimo kompanijas.
Siūloma įvesti sankcijas laivams, plaukiojantiems ES vandenyse be žinomo draudimo, taip pat stiprinti įtartinų laivų judėjimo stebėjimą dronų ir palydovų pagalba, bei atlikti tikslinius tokių laivų patikrinimus.
Europarlamentarai ragina ES šalis paskirti uostus, kuriuose būtų sprendžiami klausimai, susiję su naftą ir suskystintas gamtines dujas (SGD) gabenančiais laivais, kuriems taikomos sankcijos, ir be kompensacijos konfiskuoti neteisėtus krovinius.
EP ragina Didžiojo septyneto (G-7) valstybes gerokai sumažinti viršutinę Rusijos naftos, gabenamos jūra, kainos ribą, užtikrinti, kad jos būtų laikomasi, ir pašalinti spragas, kuriomis Rusija naudojasi savo naftai perpakuoti ir parduoti rinkos kainomis.
Europarlamentarai ragina ES ir jos valstybes uždrausti bet kokį Rusijos iškastinio kuro, įskaitant SGD, importą, nes tai silpnina ES paramos Ukrainai poveikį.
Jie kartu pažymi, kad jei klasikinės diplomatinės pastangos neduos rezultatų, ES turėtų iš naujo rimtai įvertinti savo dvišalį bendradarbiavimą su ES nepriklausančiomis valstybėmis, kurios padeda Rusijai apeiti ES sankcijas.
13:28 | Rusai sušaudė moterį Donecko srityje: prokuratūra pradėjo tyrimą dėl karo nusikaltimo
Rusų kariai pradėjo tyrimą dėl Donecko srityje esančiame Ternų kaime sušaudytos civilės moters. Skelbiama, kad lapkričio 10-ąją buvo užfiksuota, kaip rusų kariai pastebėjo gatve einančią moterį ir ją sušaudė.
12:42 | Rusijos pajėgos apšaudė Slovjanską, Sumų srities gyvenvietes
Rusų okupantai ketvirtadienį ryte apšaudė Ukrainos rytinės Donecko srities Slovjansko miestą ir apgadino gyvenamuosius namus, vaikų darželį bei pedagoginį universitetą.
Apie ataką feisbuke pranešė Slovjansko miesto karinės administracijos vadovas Vadymas Liachas.
„Blogas rytas Slovjanske. Miestas vėl buvo apšaudomas. Lisnio rajone užfiksuoti du sprogimai. Apgadinti daugiabučiai namai, pedagoginio universiteto administraciniai pastatai, vaikų darželis, prekybos centras ir privatūs automobiliai. Laimei, apie nukentėjusiuosius nepranešama“, – sakė V. Liachas.
Šiaurės rytinėje Sumų srityje per Rusijos apšaudymą buvo sužeisti du civiliai gyventojai, o policija užfiksavo okupantų nusikaltimus.
Sumų srities policija apie tai pranešė „Telegram“ žinutėje.
„Per pastarąją parą rusų okupantai įvairiais ginklais atakavo 31 Sumų srities gyvenvietę, užfiksuota 213 smūgių. Per atakas buvo sužeisti du asmenys“, – sakoma pranešime.
Per apšaudymą taip pat buvo padaryta žala civilinei infrastruktūrai, įskaitant keturis privačius namus, parduotuvę, ūkinį pastatą, vasaros virtuvę ir transporto priemonę.
Tyrėjai iškėlė baudžiamąją bylą pagal Ukrainos baudžiamojo kodekso 438 straipsnį dėl karo įstatymų ir papročių pažeidimo.
12:26 | Duda: Lenkija neperduos MiG-29 Ukrainai, kol NATO neapsaugos šalies oro erdvės
Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda trečiadienį po susitikimo su NATO vadovu Marku Rutte pareiškė, kad Varšuva šiuo metu nemato galimybės perduoti Ukrainai sovietų gamybos naikintuvus MiG-29, kol šalies oro erdvės nesaugo NATO.
„Jei norime perduoti MiG-29 Kyjivui, turime vieną esminę sąlygą – mūsų dangus turi būti apsaugotas“, – pareiškė Lenkijos prezidentas.
A. Duda pridūrė, kad NATO turėtų perkelti naikintuvus iš kitų šalių į Lenkijos ir NATO rytinio flango šalių oro erdvę.
Prezidentas savo reikalavimą grindė tuo, kad Lenkija nuolat praneša apie Rusijos provokacijas ir NATO oro erdvės pažeidimus. Pasak A. Dudos, grėsmę kelia Rusijos raketos, kurios, prezidento teigimu, jau kelis kartus yra pažeidusios Lenkijos oro erdvę.
„Negalime perduoti šių naikintuvų, kol mums nesuteiktos visos garantijos“, – nurodė A. Duda, pabrėždamas, kad naikintuvai vis dar yra reikalingi Lenkijai.
Bendroje spaudos konferencijoje A. Duda ir M. Rutte sakė, kad susitikimo metu jie taip pat kalbėjosi apie tai, kaip įvykdyti šių metų NATO viršūnių susitikime Vašingtone prisiimtus įsipareigojimus paremti Kyjivą mažiausiai 40 mlrd. eurų per metus.
NATO vadovas padėkojo Lenkijai už tvirtą paramą Ukrainai ir jos žmonėms Rusijos plataus masto invazijos į šalį metu. Jis taip pat gyrė Lenkijos gynybos išlaidas ir jos politiką šiuo klausimu.
Šiuo metu Lenkija gynybai skiria 4 proc. savo bendrojo vidaus produkto (BVP) – daugiausiai iš visų NATO narių – ir tikisi kitais metais šią dalį padidinti iki 4,7 procento.
11:38 | Rusija surengė klastingą operaciją Kupjanske: pavyko įsiveržti į miestą, bet ne ilgam
Rusijos pajėgoms pavyko prasiveržti į Charkivo srities Kupjansko miestą, kurį kontroliuoja Ukrainos kariuomenė. „Deep State“ duomenimis, lapkričio 13 d. dvi rusų karinės technikos kolonos sugebėjo prasiveržti į miestą ir išlaipinti ten desantą, kuris išsislapstė miesto namuose.
10:54 | Kremlius jau diktuoja savo sąlygas Trumpui: analitikai įvardijo, ko siekia Rusija
Kremlius jau dabar, prieš išrinktojo JAV prezidento Donaldo Trumpo inauguraciją, bando diktuoti galimų „taikos“ derybų su Ukraina sąlygas, skelbia JAV Karo studijų institutas (ISW), rašo „Sky news“.
„Būdas, kuriuo Kremlius bando nustatyti savo derybų sąlygas, aiškiai rodo, kad Rusijos tikslai nesikeičia ir vis dar siekia visiškos Ukrainos kapituliacijos“, – sako analitikai.
„Neatrodo, kad Kremlius būtų labiau linkęs nuolaidžiauti būsimai D. Trumpo administracijai nei dabartinei“, – teigia jie.
Anot ISW, trečiadieniniai Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovės spaudai Marijos Zacharovos teiginiai, kad „taika“ gali būti pasiekta tik tada, kai Vakarai nustos teikti karinę pagalbą Ukrainai, rodo, kad Rusija ir toliau mano, jog Vakarai turi nutraukti bet kokį karinės pagalbos teikimą Ukrainai kaip būtiną taikos derybų sąlygą.
Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas trečiadienį taip pat teigė, kad prasidėjus D. Trumpo prezidentavimui JAV pozicija Ukrainos atžvilgiu iš esmės nepasikeis ir kad bet kokie pasiūlymai įšaldyti fronto liniją yra „dar blogesni“ už Rusijai palankius Minsko susitarimus, kurie buvo sudaryti po pirmosios invazijos į Ukrainą 2014 m.
„S. Lavrovo išankstinis galimo pasiūlymo įšaldyti dabartinę fronto liniją atmetimas dar kartą rodo, kad Rusija nėra suinteresuota sušvelninti savo požiūrio ar reikalavimų derybose ir toliau siekia visiškos Ukrainos kapituliacijos tikslo, kurį Vladimiras Putinas aiškiai išdėstė 2024 m. birželį“, – teigia analitikai.
„Zacharovos ir Lavrovo pareiškimai taip pat kenkia pastarojo meto V. Putino pastangoms apsimesti suinteresuotu noru „atkurti“ JAV ir Rusijos santykius su naująja JAV prezidento administracija ir vietoj to rodo, kad V. Putinas greičiausiai laiko savaime suprantamu dalyku, jog D. Trumpo administracija nusileis Kremliaus interesams ir pageidavimams, Kremliui mainais nesiūlant jokių nuolaidų ar naudos“, – priduria jie.
10:31 | Ukraina neketina kurti ar įgyti branduolinių ginklų
Ukraina nekuria branduolinių ginklų ir neketina jų įgyti, pareiškė šalies Užsienių reikalų ministerija.
„Ukraina yra įsipareigojusi laikytis Branduolinių ginklų neplatinimo sutarties“, – socialiniame tinkle X parašė Užsienio reikalų ministerijos atstovas spaudai Heorhijus Tychijus.
Anksčiau laikraštis „The Times“, remdamasis neva Ukrainos gynybos ministerijai parengtais dokumentais, pranešė, kad šalis per kelis mėnesius gali sukurti branduolinę bombą, jei išrinktasis JAV prezidentas Donaldas Trumpas nutrauktų karinę pagalbą.
Spalį Ukrainos užsienio reikalų ministerija paneigė kaltinimus dėl šalies planų kurti masinio naikinimo ginklus.
10:05 | Ukrainiečių pajėgos numušė 21 rusų droną, dar 38 dronai dingo iš radarų ekranų
Ukrainos gynybos pajėgos naktį iš trečiadienio į ketvirtadienį numušė 21 bepilotį rusų orlaivį.
Apie tai platformoje „Telegram“ pranešė Ukrainos karinės oro pajėgos.
Trečiadienį vakare rusų pajėgos puolė Ukrainą 59 koviniais bepiločiais orlaiviais „Šahed“ ir kitokiais nepilotuojamaisiais orlaiviais, kurie buvo paleisti iš Kursko regiono.
Ketvirtadienį ryte buvo pranešta, kad virš Sumų, Charkivo, Poltavos ir Kyjivo regionų buvo numuštas 21 dronas.
Net 38 priešų dronai dingo iš radarų ekranų.
9:32 | Rusų armija Ukrainoje per pastarąją parą prarado dar 1 690 karių
Laikotarpiu nuo 2022 m. vasario 24 d. iki 2024 m. lapkričio 14 d. rusų ginkluotosios pajėgos Ukrainoje jau prarado bemaž 716 070 karių, iš kurių 1 690 buvo sunaikinta arba išvesta iš rikiuotės vien per pastarąją parą.
Apie tai feisbuke pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.
Be to, nuo karo pradžios Ukrainos gynėjai sunaikino 9 319 priešų tankų (+19 per pastarąją parą), 18 947 šarvuotąsias kovos mašinas (+51), 20 472 artilerijos sistemas (+64), 1 252 raketų paleidimo sistemas (+3), 997 oro gynybos sistemas (+1), 369 karo lėktuvus, 329 sraigtasparnius, 18 852 nepilotuojamus orlaivius (+54), 2 640 kruizinių raketų (+4), 28 karo laivus / katerius, 1 povandeninį laivą, 29 090 transporto priemonių ir kuro cisternų (+124), 3 629 specialiosios įrangos vienetus.
Naujausi duomenys apie priešų nuostolius nuolat tikslinami.
Pranešama, kad antradienį fronte įvyko 151 Ukrainos gynybos pajėgų ir rusų okupantų mūšis.
8:47 | Duda: Trumpas neleis Putinui sunaikinti Ukrainos ir štai kodėl
Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda įsitikinęs, kad išrinktasis JAV prezidentas Donaldas Trumpas neleis Rusijai sunaikinti Ukrainos. Tai jis pasakė per bendrą spaudos konferenciją su NATO generaliniu sekretoriumi Marku Rutte Varšuvoje, skelbia „Suspilne“.
8:28 | Ukrainos pareigūnas: Rusija ruošiasi pulti Baltijos šalis, jai prireiks 4-6 metų
Rusai ruošiasi pulti Baltijos šalis, dabartinėmis aplinkybėmis jų pasirengimui prireiks 4-6 metų.
Kaip praneša „Ukrinform“, tai pareiškė Nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos Kovos su dezinformacija centro vadovas Andrijus Kovalenka.
Pasak Ukrainos pareigūno, deja, rusams šiuo metu pavyksta įtikinti europiečius, kad jie ateityje tikrai nenori jų pulti.
„Žinoma, iš tikrųjų jie labai nori, ieško išteklių ir juos kaupia, rengia informacinius išpuolius prieš NATO šalis, siekdami politiškai susilpninti vyriausybes, išbalansuoti patį Aljansą“, – pabrėžė A. Kovalenka.
Jis taip pat pažymėjo, kad daugelis Europos politikų neturi vidinių jėgų atvirai kalbėti su žmonėmis apie realią grėsmę, nenori prarasti reitingų, priimdami sprendimus mobilizuoti visuomenę ir ekonomiką.
„Rusai rengia veiksmus prieš Baltijos šalis, ir dabartinėmis aplinkybėmis jiems reikia dar 4-6 metų. Toks terminas, jei Europa toliau laikys karą su Rusija ne savo problema“, – pabrėžė A. Kovalenka.
Jis taip pat pridūrė, jog „Europa primena strutį, kuris slepia galvą nuo realybės ir tenkinasi Rusijos melu, kad esą ji neturi jokių agresyvių kėslų“.
7:16 | Rusija sparčiai tuština sandėlius: įvardijo datą, kada rusams baigsis tankai
Okupantai pasikliauja suremontuotais tankais ir šarvuočiais, atgabentais iš sandėlių, kad pakeistų prarastą įrangą. JAV Karo tyrimų instituto (ISW) analitikai įsitikinę, kad to okupantams ilgainiui nepakaks, rašo UNIAN.
Ukrainos gynybos strategijų centro ekspertas Viktoras Kevliukas trečiadienį pažymėjo, kad rusai per mėnesį pagamina ir atkuria apie 150–160 tankų – apie 1920 tankų per metus. Tai maždaug tiek pat, kiek jie praranda kare.
Olandų atvirojo kodo projektas „Oryx“ paskaičiavo, kad Rusijos kariuomenė per plataus masto karą prarado apie 3 558 tankus. Pasak V. Kevliuko, tik 30 proc. visų per metus pagamintų rusų tankų yra nauji, o likusius jie atsiveža iš sandėlių. Naujausiais britų žvalgybos vertinimais, jei tokie tempai išliks, Rusijos sandėliai bus ištuštinti iki 2025 m. rudens.
Britų Tarptautinis strateginių tyrimų institutas 2024 m. vasarį pažymėjo, kad okupantai, iš sandėlių imdami karines transporto priemones, galės išsilaikyti dvejus–trejus metus su 3 000 technikos vienetų nuostoliais per metus.
totoriškų genų kacapka iš kaimo taganrogo rajone mastūrbuoja klitorį iki čiurkšlės, sako trahni maji dyrački, kiša pirštus į rudę kol ištraukia kaką :D
