Kviečiame sekti svarbiausius įvykius:
00:10 | JAV diplomatai kalbėjo su Ukrainos atstovais
JAV su Ukrainos atstovais 2 valandų pokalbio metu aptarė situaciją dėl artilerijos tiekimo Ukrainos karinėms pajėgoms.
The United States is working on the supplying of artillery to #Kyiv
A Biden aide held a two-hour conversation with #Ukrainian officials about military assistance, a Psaki spokeswoman said. pic.twitter.com/mxrOlRnXK4— NEXTA (@nexta_tv) April 12, 2022
00:01 | Sulaikyta 20 jachtų
Nyderlandų valdžia dėl Rusijai taikomų sankcijų sulaikė 20 jachtų, rašo „The Guardian“.
Pasak valdžios institucijų, 4 asmenys buvo susieti su kitus asmeniu, kuris yra įtrauktas į Europos Sąjungos sankcijų sąrašą.
23:42 | Rusija niokoja pastatus
Per Rusijos apgultį Mariupolyje buvo sugriauti 84 tūkst. gyventojų namai, pranešė miesto taryba.
23:33 | Mariupolis nėra rusų rankose
Mariupolyje vis dar vyksta kruvini Ukrainos karinių pajėgų susirėmimai su Rusijos kariuomene, pranešė Pentagonas.
22:28 | Evakuota beveik 3 tūkst. civilių
Ukrainos vicepremjerė Iryna Vereščiuk paskelbė, kad antradienį iš pietų ir rytų Ukrainos regionų buvo evakuota beveik 3 tūkst. civilių.
I. Vereščiuk teigė, kad tik 208 žmonės galėjo palikti Mariupolį, kuriame šiuo metu vyksta aktyvios kovos tarp Rusijos ir Ukrainos karinių pajėgų.
Iš Rusijos okupuotų Berdiansko ir Melitopolio miestų bei kitų dviejų Zaporožės srities miestų iš viso galėjo išvykti 2 tūkst. 135 žmonės.
22:09 | A. Blinkenas: JAV turi įtikinamų žinių, kad Rusija gali panaudoti cheminį ginklą Ukrainoje
Jungtinės Valstijos turi „įtikinamos informacijos“, kad Rusija „gali panaudoti... chemines medžiagas“ stengdamasi galutinai užimti apsuptą Ukrainos pietrytinį Mariupolio uostamiestį, antradienį pareiškė JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas (Entonis Blinkenas).
Amerikiečių diplomatijos vadovas sakė „neturįs galimybės patvirtinti“ pastaruoju metu paskelbtų pranešimų, esą Maskva panaudojo cheminius ginklus strategiškai svarbiame Azovo jūros uostamiestyje.
„Turėjome įtikinamos informacijos, kad Rusijos pajėgos gali panaudoti įvairius riaušių valdymo medžiagas, įskaitant ašarines dujas, sumaišytas su cheminėmis medžiagomis, kurios sukeltų stipresnius simptomus, siekiant susilpninti ir padaryti neveiksnius Ukrainos kovotojus ir civilius vykdant agresyvią kampaniją Mariupoliui užimti“.
„Dalijamės šia informacija su Ukraina... ir tiesiogiai kalbamės su partneriais, mėgindami nustatyti, kas iš tikrųjų vyksta – taigi, tai realus susirūpinimas“, – žurnalistams sakė A. Blinkenas.
Pirmadienį Mariupolį ginantis Ukrainos pajėgų batalionas „Azov“ pranešė, kad Rusijos bepilotė skraidyklė numetė „nuodingosios medžiagos“ ant karių ir civilių šiame mieste.
Pajėgos tvirtino, kad žmonėms sutriko kvėpavimas ir pasireiškė neurologinių sutrikimų.
„Trims žmonėms pasireiškė aiškių apsinuodijimo kovinėmis cheminėmis medžiagomis požymių, bet be katastrofiškų pasekmių“, – vėliau sakė „Azov“ lyderis Andrijus Bileckis vaizdo žinutėje savo „Telegram“ kanale. Jis apkaltino Rusijos pajėgas panaudojus cheminį ginklą per smūgį didelei miesto metalurgijos gamyklai „Azovstal“.
21:37 | Putino pakaliką Viktorą Medvedčuką sulaikė Ukrainos saugumo tarnyba
Prokremliškų pažiūrų Ukrainos oligarchas, artimas Rusijos prezidento Vladimiro Putino pakalikas Viktoras Medvedčukas antradienį buvo sučiuptas Ukrainos saugumo tarnybos.
Teigiama, kad prokremliškos partijos „Opozicijos paltforma“ deputatas yra kaltinamas tėvynės išdavyste, o vasarį jam pavyko pabėgti nepaisant paskirto namų arešto.
Apie sučiuptą V. Medvedčuką socialiniame tinkle pranešė pats Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.
⚡️BREAKING: Pro-Kremlin lawmaker, Putin's crony Medvedchuk captured.
— The Kyiv Independent (@KyivIndependent) April 12, 2022
Zelensky announced that Viktor Medvedchuk, a lawmaker with the pro-Kremlin party Opposition Platform was captured by the Security Service. Medvedchuk is accused of treason. He escaped house arrest in February. pic.twitter.com/M3SIi65uht
21:13 | Atnaujintas žemėlapis, rodantis Rusijos karinių pajėgų judėjimą Ukrainoje
Jungtinės Karalystės gynybos ministerija paskelbė naujausią karinės veiklos Ukrainos teritorijoje žemėlapį.
Žemėlapyje galima matyti, kaip yra išsidėsčiusios okupantų pajėgos.
The #British Ministry of Defense publishes an up-to-date map of military activities on the territory of #Ukraine pic.twitter.com/MKVOojctcJ
— NEXTA (@nexta_tv) April 12, 2022
20:53 | Luhansko regione perpildyti morgai
Luhansko karinės administracijos vadovas Serhiy Haidai teigė, kad morgai keliuose Rytų Ukrainos miestuose yra perpildyti.
Socialiniame tinkle „Telegram“ administracijos vadovas teigė, kad dalis miestų Luhansko regione yra likę be elektros energijos.
„Žmonių kūnai taip pat paliekami rūsiuose. Nėra įmanoma jų išlaikyti, todėl tomis akimirkomis, kai apšaudymas nebetęsiamas, savanoriai ir komunalinių paslaugų darbuotojai palaikus pradeda laidoti naujose, tam skirtose vietose“, – teigė jis.
Sievierodonetske administracijos vadovai rado saugią laidojimo vietą. Čia traktoriumi iškasamos duobės, o kiekvienas žuvęs civilis palaidojamas atskirama kape.
Teigiama, kad per 48 karo dienas iš viso jau buvo palaidota apie 400 žmonių, daugelio jų tapatybė yra nustatoma.
20:34 | Kyjivas susirūpinęs dėl Vatikano planuojamo geros valios ženklo Rusijai
Ukrainos pasiuntinys prie Šventojo Sosto antradienį išreiškė susirūpinimą dėl Vatikano planų Didžiojo penktadienio proga organizuoti ceremoniją, per kurią Rusijos ir Ukrainos moterys neštų kryžių, procesijoje dalyvaujant popiežiui Pranciškui.
Šis geros valios ženklas vykstant Rusijos karui prieš Ukrainą turėtų būti parodytas per Kryžiaus kelio procesiją Romos Koliziejuje penktadienio vakarą.
Ambasadorius Andrijus Jurašas per „Twitter“ parašė „suprantantis ir pritariantis bendram susirūpinimui Ukrainoje ir daugelyje kitų bendruomenių dėl idėjos suburti Ukrainos ir Rusijos moteris nešti kryžių“.
„Dabar dirbame prie šio klausimo, mėgindami išaiškinti jo realizavimo sunkumus ir galimas pasekmes“, – pridūrė diplomatas.
A. Jurašas neatsakė į naujienų agentūros AFP prašymą pakomentuoti savo poziciją. Vatikanas komentarų šia tema taip pat kol kas nepaskelbė.
Planuojama, kad abiem šalims atstovaujančios moterys kartu neštų kryžių per tradicinę procesiją, atvaizduojančią Kristaus kančią ir mirtį.
Ši ceremonija rengiama Didįjį penktadienį, kurį krikščionys laiko Kristaus nukryžiavimo diena. Jis minimas dvi dienos iki Velykų – svarbiausios šventės krikščionių kalendoriuje.
Dėl koronaviruso pandemijos 2020 ir 2021 metais buvo rengiamos daug mažesnės procesijos Šv. Petro aikštėje Vatikane.
Pontifikui artimas jėzuitų teologas Antonio Spadaro per „Twitter“ patvirtino, kad sumanymui, jog rusai ir ukrainiečiai galėtų nešti kryžių kartu, buvo prieštaraujama.
„Reikia suprasti viena: Pranciškus yra ganytojas, ne politikas“, – pabrėžė jis.
20:15 | JAV negali patvirtinti teiginio apie cheminės atakos įvykdymą Ukrainoje
JAV gynybos pareigūnas teigė, kad šalis negali patvirtinti pranešimų apie Rusijos cheminio ginklo panaudojimą okupantų apgultame Ukrainos Mariupolio mieste.
20:02 | Ukrainos Siverskodonecko mieste nuo karo pradžios palaidota 400 civilių gyventojų
Ukrainos rytiniame Siverskodonecko mieste netoli fronto linijos nuo Rusijos invazijos pradžios buvo palaidota maždaug 400 civilių gyventojų, antradienį pranešė Luhansko srities gubernatorius.
„Siverskodonecke traktoriai kasa duobes, o kapai užrašomi registre... Per 48 karo dienas – apie 400 palaidojimų“, – sakė gubernatorius Serhijus Haidajus, kalbėdamas apie palaidotus civilius.
Netoliese esančiame Lysyčanske, pasak jo, mirusieji „laidojami masinėse kapavietėse“.
Mažesniuose rajonuose, kur vyksta susirėmimai, „gyventojai laidoja gyvenamųjų rajonų kiemuose“ arba „palaikai lieka gulėti gatvėse“.
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pradėjo karinę operaciją Ukrainoje prisidengdamas ten neva vykdomu rusakalbių „genocidu“ ir kaltindamas provakarietišką šalį glaudžiais ryšiais su NATO, kuriuos Maskva suvokia kaip grėsmę savo vakarinėms sienoms.
Kyjivas ir jo sąjungininkai Vakaruose šį įsiveržimą laiko neišprovokuotu ir nepagrįstu.
Per kautynes, kurių metu Rusijos pajėgos beatodairiškai atakuoja gyvenamąsias teritorijas, žuvo tūkstančiai civilių, dar milijonai buvo priversti palikti savo namus.
Maskva kategoriškai neigia, kad jos pajėgos Ukrainoje įvykdė kokių nors karo nusikaltimų.
19:42 | Kremliaus kritikui V. Kara-Murzai teismas skyrė 15 parų arešto
Rusų opozicionieriui Vladimirui Kara-Murzai, vienam pagrindinių Rusijoje tebegyvenančių Kremliaus ir jo karo Ukrainoje kritikų, antradienį buvo skirta 15 parų arešto už nepaklusimą policijos nurodymams, pranešė jo advokatas.
„Maskvos Chamovnikų rajono teismas pripažino V. Kara-Murzą kaltu dėl policijos [pareigūnų] nurodymo nepaisymo ir skyrė jam maksimalią [numatytą] 15 parų laisvės atėmimo bausmę“, – pranešė jo advokatas Vadimas Prochorovas.
Policijos ataskaitoje teigiama, kad 40 metų V. Kara-Murza pirmadienį elgėsi keistai ir bandė bėgti, pamatęs prie daugiabučio jo laukiančius policijos pareigūnus, pridūrė V. Prochorovas.
Pasak jo, teisme nebuvo paaiškinta, kodėl V. Kara-Murzos laukė policija, nors aktyvistas neseniai kritikavo Rusijos „karinę operaciją“ Ukrainoje.
„Žinoma, kad tai susiję su politika. Tikslas – įkišti jį už grotų“, – kalbėjo teisininkas.
V. Kara-Murza yra buvęs žurnalistas, artimas opozicijos lyderiui Borisui Nemcovui, kuris 2015 metais buvo nužudytas netoli Kremliaus, ir Michailui Chodorkovskiui, buvusiam oligarchui, tapusiam prezidento Vladimiro Putino kritiku.
V. Kara-Murza teigia, kad dėl savo politinės veiklos jis buvo du kartus apnuodytas – 2015 ir 2017 metais. Nepaisant šių incidentų, jis ir toliau gyvena Rusijoje.
Maskva neseniai sugriežtino priemones prieš karo, Rusijoje vadinamo „specialiąja karine operacija“, kritikus. Kovą priimtas įstatymas, numatantis iki 15 metų įkalinimo bausmes už melagingos informacijos apie Rusijos kariuomenę paskelbimą.
Kitas Maskvos teismas antradienį nuteisė keturis studentus, pripažinęs juos kaltais dėl nepilnamečių kurstymo protestuoti. Jiems skirta dvejų metų viešųjų darbų bausmės ir draudimas trejus metus tvarkyti interneto svetaines, pranešė naujienų agentūra „Interfax“.
Ketvertas dirbo internetiniame studentų naujienų žurnale DOXA. Praėjusį balandį jiems buvo skirtas namų areštas, kai jie paskelbė vaizdo įrašą apie Kremliaus kritiko Aleksejaus Navalno palaikymo protestus.
19:38 | Kyjivas pareiškė nepageidaujantis Vokietijos prezidento vizito
Vokietijos prezidentas Frankas-Walteris Steinmeieris antradienį sakė pasisiūlęs aplankyti Rusijos puolamą Ukrainą kartu su kitais Europos Sąjungos lyderiais, bet sulaukęs Kyjivo atsakymo, kad jo viešnagė nepageidaujama.
Šio akibrokšto sulaukęs F.-W. Steinmeieris, buvęs užsienio reikalų ministras, Vokietijoje ir užsienyje yra kritikuojamas dėl daug metų vykdytą santykių su Maskva gerinimo politiką, kuri, kaip jis pats vėliau pripažino, buvo klaidinga.
Kalbėdamas per vizitą Varšuvoje F.-W. Steinmeieris sakė planavęs šią savaitę nuvažiuoti į Kyjivą kartu su Lenkijos, Lietuvos, Latvijos ir Estijos prezidentais, kad „pasiųstų stiprų signalą apie Europos bendrą solidarumą su Ukraina.
„Buvau pasiruošęs tai padaryti, bet akivaizdu – ir privalau į tai atkreipti dėmesį – kad tai Kyjive nebuvo pageidaujama“, – žurnalistams sakė formalus Vokietijos vadovas.
Vokietijos dienraštis „Bild“ citavo vieną neįvardytą ukrainiečių diplomatą, esą pareiškusį: „Mes čia visi žinome Steinmeierio glaudžius ryšius su Rusija... Šiuo metu jis nėra pageidaujamas Kyjive. Pamatysime, ar tai pasikeis.“
Šis Berlynui apmaudus signalas buvo pasiųstas, kai Vokietijos kancleris yra kritikuojamas iki šiol pats nenuvykęs į Ukrainą – kitaip negu Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas Borisas Johnsonas ar Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen (Urzula fon der Lajen).
Socialdemokratas F.-W. Steinmeieris, Vokietijos prezidento pareigas einantis jau antrą kadenciją, dirbo užsienio reikalų ministru ankstesnės kanclerės Angelos Merkel dviejose vyriausybėse. Jis jau seniai yra žinomas kaip Maskvai palankus veikėjas.
F.-W. Steinmeieris buvo vienas iškiliausių principo „Wandel durch Handel“ (Pokyčiai per prekybą) šalininkas. Pagal šią koncepciją, glaudūs prekybos ryšiai gali padėti paskatinti demokratines reformas.
F.-W. Steinmeieris taip pat palaikė kontroversišką rusiškų dujų importo vamzdyno „Nord Stream 2“ projektą, dabar užblokuotą dėl Maskvos agresijos prieš Ukrainą.
Vokietijos prezidentas neseniai pripažino, kad jo nuolaidžiavimas Rusijos vadovui Vladimirui Putinui buvo klaidinga politika.
„Tebeturėjau vilties, kad Vladimirui Putinui dar yra likę racionalumo“, – duodamas interviu savaitraščiui „Der Spiegel“ sakė jis.
„Nemaniau, kad Rusijos prezidentas visiškai sugriauti savo šalį politiškai, ekonomiškai ir morališkai, siekdamas imperinės iliuzijos“, – kalbėjo F.-W. Steinmeieris.
Visgi politikas pridūrė, kad jo paties palaikymas „Nord Stream 2“ projektui „aiškiai buvo klaida“.
The German President confirmed that he was ready to go to #Kyiv with colleagues from #Poland, #Lithuania, #Latvia and #Estonia, but the #Ukrainian authorities considered his presence undesirable. pic.twitter.com/UgPZGAZHPU
REKLAMA— NEXTA (@nexta_tv) April 12, 2022
19:29 | Derybos dėl taikos tęsiamos
Ukrainos delegacijos narys Michailas Podoliakas antradienį teigė, kad taikos derybos su Rusija itin sudėtingos, tačiau diplomatinė diskusija yra vis dar tęsiama, rašo „Reuters“.
Šis Ukrainos atstovų pareiškimas pasirodė po to, kai Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pareiškė, kad taikos derybos su Ukraina atsidūrė „aklavietėje“.
19:17 | Vidurio Europa nesutaria dėl rusiškų angliavandenilių importo
Buvusios komunistinės šalys Vidurio Europoje antradienį per užsienio reikalų ministrų susitikimą netoli Prahos nesutarė, ar nutraukti itin svarbų energijos importą iš Rusijos.
Energijos importo diversifikavimas tapo opiu klausimu visai Europos Sąjungai, kai Rusija vasario 24 dieną įsiveržė į Ukrainą.
2021 metais rusiškos anglys sudarė 45 proc. į ES importuojamų anglių. Blokas iš Rusijos taip pat gavo 25 proc. importuojamos naftos ir maždaug 45 proc. importuojamų gamtinių dujų.
Angliavandeniliai yra svarbiausios Rusijos eksporto prekės, o ES yra didžiausia jų vartotoja.
Rytiniame bloko flange Čekija ir Slovakija pažadėjo iki minimumo sumažinti savo energetinę priklausomybę – keturis dešimtmečius trukusio komunistų valdymo regione palikimą.
Tačiau Vengrija, kurios ministras pirmininkas Viktoras Orbanas šį mėnesį buvo perrinktas ketvirtai kadencijai iš eilės, laikosi atsargesnės pozicijos.
„Turime vieną aiškią raudoną liniją – Vengrijos energetinį saugumą“, – sakė užsienio reikalų ministras Peteris Szijjarto po pilyje įvykusio susitikimo su kolegomis iš Austrijos, Čekijos, Slovakijos ir Slovėnijos.
V. Orbano partijai „Fidesz“ priklausantis P. Szijjarto sakė, kad Vengrija nuo Rusijos invazijos pradžios parėmė visus ES sankcijų paketus, bet „negali pasirašyti“ sankcijų naftai ar dujoms.
„Praeityje daug dirbome dėl diversifikavimo, ateityje taip pat dirbsime dėl diversifikavimo, bet visuomet užtikrinsime saugų energijos tiekimą Vengrijai“, – reporteriams sakė jis.
Slovakijos užsienio reikalų ministras Ivanas Korčokas sakė, kad jo šalis yra pasirengusi atsisakyti rusiškos naftos ir dujų, bet pabrėžė, kad tam prireiks laiko.
„Norime nuo to atsiskirti... Vis dėlto realybė tokia, kad negalime to padaryti per naktį“, – sakė jis.
Čekijos užsienio reikalų ministras Janas Lipavsky pažadėjo spartinti debatus, kai jo šalis liepą pusmečiui perims pirmininkavimą blokui, nes „privalu iki minimumo sumažinti Rusijos pajamas iš prekybos su ES“.
Regiono ekonominė galiūnė Lenkija, kuri minimame susitikime nedalyvavo, tikisi rusiškų gamtinių dujų atsisakyti iki kitų metų, be to, sieks atsisakyti ir rusiškos naftos.
18:55 | Mariupolio valdžia patvirtino pranešimus apie Rusijos „cheminę ataką“ mieste
Ukrainos pietrytinio uostamiesčio Mariupolio mero pavaduotojas Serhijus Orlovas antradienį sakė galįs patvirtinti informaciją, kad miestą apsupusios Rusijos pajėgos panaudojo „cheminį ginklą“, pranešė naujienų agentūra „Unian“.
„Išsamesnės informacijos negalime pateikti. Tačiau turime kariškių patvirtinimą, jog tai įvyko“, – sakė S. Orlovas.
Pirmadienį vakare Ukrainos ginkluotųjų pajėgų bataliono „Azov“ kanalu susirašinėjimo platformoje „Telegram“ buvos paskelbta, kad „Rusijos okupacinės pajėgos panaudojo prieš Ukrainos karius ir civilius asmenis Mariupolio mieste nežinomos kilmės nuodingąją medžiagą, numestą iš prieš bepiločio skraidančio aparato“ ir kad keliems žmonėms pasireiškė apsinuodijimo simptomai.
„Unian“ citavo medikų pranešimus, kad visiems nukentėjusiesiems pasireiškė „vienodi simptomai: veido paraudimas, arterinio kraujospūdžio padidėjimas, ryklės ir akių gleivinės sausumas ir nudeginimas, dusimas“. Kaip pranešama, visų nukentėjusiųjų būklė šiuo metu „patenkinama“.
Prie Azovo jūros esantis strategiškai svarbus Mariupolio uostamiestis jau kelias savaites yra apsiaustas, o Ukrainos pajėgos įspėja, kad miestas artimiausiu metu gali būti visiškai užimtas priešo.
JAV Pentagono spaudos sekretorius Johnas Kirby pirmadienio vakarą sakė, kad Vašingtonas žino apie pranešimus apie cheminę ataką tame mieste, bet negali jų patvirtinti.
„Jei šie pranešimai yra teisingi, jie kelia didelį susirūpinimą ir atspindi mūsų nuogąstavimus dėl to, kad Rusija Ukrainoje gali naudoti įvairias riaušių malšinimo priemones, įskaitant ašarines dujas, sumaišytas su cheminėmis medžiagomis“, – sakė jis.
Donecko prorusiškų separatistų aukšto rango pareigūnas Eduardas Basurinas anksčiau yra užsiminęs apie galimybę panaudoti cheminį ginklą Mariupolyje.
Rusija neigia įvykdžiusi kokių nors karo nusikaltimų Ukrainoje.
18:48 | Okupantai Bučoje pražudė šeimą
Po įvykdytų žiaurių Rusijos kariuomenės žudynių Bučoje aiškėja ir dar daugiau kraupių detalių – okupantai apšaudė civilių automobilį ir nužudė penkis asmenis, tarp kurių buvo du vaikai, rašo vietos žiniasklaida.
Teigiama, kad buvo nužudyti 1-erių ir 14-kos metų vaikai.
Šią informaciją patvirtino ir Ukrainos prokuratūros atstovai.
Vietos gyventojai nužudytus civilių kūnus palaidojo skaudaus įvykio vietoje – šalia automobilio netoli Havronščinos kaimo.
18:29 | Mariupolyje – daugiau kaip 20 tūkst. civilių mirčių
Okupantų apgultame Ukrainos mieste Mariupolyje padėtis itin sudėtinga, teigė Donecko administracijos vadovas Pavlo Kyrylenko, rašoma CNN.
Teigiama, kad mirusių civilių skaičius, kuriuos, įtariama, nužudė Rusijos kariuomenė, gali siekti daugiau kaip 20 tūkst.
Visgi pastebima, kad miestas yra blokuojamas, todėl nustatyti tikslų mirčių skaičių yra itin sudėtinga.
„Šiuo metu kalbame apie 20–22 tūkst. Mariupolyje žuvusių civilių“, – teigė P. Kyrylenko.
Neprikausomų skaičiavimų, kiek civilių žuvo dėl Rusijos įvykdytų bombardavimų, nėra tiksliai nustatyta.
18:10 | Okupantai sukaupė 80 proc. karinių pajėgų
JAV gynybos pareigūnas antradienį teigė, kad Rusija sukaupė apie 80 proc. karinių pajėgų prieš galimą naujų atakų virtinę Ukrainos teritorijoje, rašo CNN.
„Karinė galia, kurią jie turėjo prieš pradedant invaziją, pasiekė apie 80 proc., vertinant tai, kas jiems liko“, – kalbėjo JAV pareigūnas.
Pastebima, kad Rusijos kariuomenė Ukrainos teritorijoje paleido daugiau kaip 1 tūkst. 540 raketų.
17:51 | Kipro Ortodoksų Bažnyčios vadovas smerkia V. Putino karą Ukrainoje
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas įsitraukęs į nekrikščionišką ir beprasmišką karą prieš Ukrainos žmones, antradienį pareiškė įtakingas Kipro Ortodoksų Bažnyčios vadovas.
Arkivyskupas Chrizostomas II viešai sukritikavo Rusijos invaziją į Ukrainą, nors palaiko glaudžius ryšius su Rusijos Ortodoksų Bažnyčia.
Tuo metu Rusijos ortodoksų patriarchas Kirilas laimina savo šalies konfliktus užsienyje ir yra vienas iš V. Putino valdančiojo aparato ramsčių.
„Nėra jokio pasiteisinimo įsiveržimui į kitą šalį ir jos naikinimui“, – visuomeniniam transliuotojui CyBC sakė Kipro ortodoksų dvasinis lyderis.
„Eiti ir lyginti kitą šalį su žeme be jokios priežasties nėra jokios prasmės, – pridūrė Chrizostomas. – Mane liūdina, kad žudomi žmonės.“
Pasak dvasininko, V. Putino veiksmuose „nėra logikos“, jie rodo, kad jis „nesielgia kaip krikščionis“.
Arkivyskupas taip pat suabejojo V. Putino psichikos būkle, pareiškęs: „Aš nežinau, kad šiam žmogui viskas gerai, jei jis taip elgiasi“.
Katalikų Bažnyčios vadovas popiežius Pranciškus taip pat pasmerkė šį karą, kuriame kenčia „beginkliai civiliai“ ir yra vykdomos „baisios žudynės bei žiaurumai“.
Pirmadienį prancūzų policijos ekspertų komanda atvyko į Ukrainą padėti tirti įtariamų Rusijos karo nusikaltimų, tačiau Rusijos gynybos ministerija pareiškė, kad šios misijos tikslas yra „sufabrikuoti kaltinimus“.
Praėjusią savaitę į Kipro parlamentą kreipėsi Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis, pasakęs ne vieną kalbą vaizdo ryšiu įvairių valstybių įstatymų leidėjams.
Jis paragino Kiprą atšaukti pasų išdavimą Rusijos piliečiams pagal investicijų schemą. Pasak V. Zelenskio, Europos Sąjungos narė turi „priemonių daryti spaudimą“ Rusijai, su kuria tradiciškai ją siejo glaudūs politiniai ir kultūriniai ryšiai.
Kipras palaiko ES taikomas sankcijas Rusijai.
17:34 | Mariupolyje nužudyti 2 darbuotojai, 5 jų šeimų nariai
Mariupolio mieste buvo nužudyti du „Caritas“ darbuotojai ir penki jų giminaičiai, antradienį pranešė ši katalikiška labdaros organizacija ir pridūrė, kad šis incidentas Rusijos pajėgų apsuptame Ukrainos pietrytiniame uostamiestyje tikriausiai įvyko maždaug prieš mėnesį.
„Ši tragiška ataka tikriausiai įvyko kovo 15 dieną, kai tankas paleido šūvių į „Caritas“ centro pastatą Mariupolyje, nužudydamas dvi darbuotojas ir penkis jų giminaičius“, – sakoma organizacijos pareiškime.
Vatikano naujienų portale „Vatican News“ remiantis „Caritas“ vietos šaltiniais“ nurodoma, kad šaudė rusų tankas.
Rusijos pajėgos kelias savaites bando užimti strategiškai svarbioje vietoje esantį Mariupolį prieš prognozuojamą didžiulį puolimą Ukrainos rytuose, o miestą ginančios pajėgos iš visų jėgų stengiasi jas sulaikyti.
Su žmonėmis apgultame Mariupolyje sunku palaikyti ryšį, todėl nedaug žinoma apie civilių aukas, šią informaciją sunku patikrinti.
„Caritas“ nurodė negalintis užtikrintai pasakyti, kas nutiko, bet mano, kad dvi darbuotojos ir „jų šeimos per apšaudymą ieškojo saugios buveinės šiame centre“.
„Ši dramatiška žinia pribloškė ir sukrėtė visą „Caritas“ šeimą“, – pareiškė Aloysius Johnas (Aloisijus Džonas), „Caritas Internationalis“ generalinis sekretorius. Jis prašė tarptautinės bendruomenės daryti neįmanomus dalykus, kad nedelsiant liautųsi civilių žudynės.
Kovo 13 dieną popiežius Pranciškus Dievo vardu prašė „sustabdyti šias žudynes“, „nutraukti nepriimtiną ginkluotą agresiją“ ir Mariupolio miestą pavadino kankiniu.
17:18 | JT: iš Ukrainos pabėgo per 4,6 mln. žmonių
Nuo Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios iš šalies pabėgo daugiau kaip 4,6 mln. žmonių ir nors dabar naujų pabėgėlių būna mažiau, jie yra pažeidžiamesni, rodo Jungtinių Tautų antradienį paskelbti duomenys.
JT vyriausiojo pabėgėlių reikalų komisaro biuras (UNHCR) pranešė, kad iš Ukrainos jau pasitraukė 4 615 830 žmonių – 68 095 daugiau nei ankstesnę parą.
„Nors žmonių, kertančių sieną, skaičius reikšmingai sumažėjo, pastebėjome, kad tie, kurie kerta [sieną], yra pažeidžiamesni, turi mažiau išteklių ir... mažiau planų, kur galėtų vykti“, – Ženevoje sakė UNHCR atstovas Matthew Saltmarshas.
Apie 90 proc. iš Ukrainos išvykusių pabėgėlių yra moterys ir vaikai. Karinei tarnybai tinkamiems 18–60 metų amžiaus vyrams negalima išvykti iš šalies.
JT Tarptautinės migracijos organizacijos (TMO) duomenimis, pačioje Ukrainoje dabar yra 7,1 mln. žmonių, kurie buvo priversti palikti savo namus.
TMO nurodo, jog daugiau kaip 210 tūkst. ne ukrainiečių – Ukrainoje gyvenusių, studijavusių ar dirbusių užsieniečių – taip pat pabėgo iš šalies, tačiau daliai jų sunku grįžti į savo šalis.
Bendrai daugiau kaip ketvirtadalis Ukrainos gyventojų buvo priversti palikti savo namus.
„Vos per šešias savaites beveik du trečdaliai visų Ukrainos vaikų turėjo palikti namus. Jie buvo priversti palikti viską: savo namus, savo mokyklas ir, dažnai, savo šeimos narius“, – JT Saugumo Taryboje sakė JT vaikų agentūros UNICEF nepaprastųjų programų direktorius Manuelis Fontaine'as (Maniuelis Fontenas).
„Iš maždaug 3,2 mln. savo namuose likusių vaikų beveik pusė susiduria su rizika neturėti pakankamai maisto, – sakė jis. – Laimei, kaimyninės šalys labai padeda, priima pabėgėlius.“
„Laikas užbaigti šį karą. Ukrainos vaikai negali laukti“, – pabrėžė M. Fontaine'as.
Iki vasario 24 dieną Rusijos pradėtos invazijos Ukrainos kontroliuojamuose regionuose – neskaičiuojant Rusijos aneksuoto Krymo ir prorusiškų separatistinių regionų šalies rytuose – gyveno 37 mln. žmonių.
Toliau pateikiami UNHCR duomenys apie tai, į kurias kaimynines šalis išvyko ukrainiečių pabėgėliai.
16:50 | V. Putinas: Rusija „ramiai“ tęsia operaciją Ukrainoje
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas antradienį pareiškė, kad Maskva toliau vykdys savo planus dėl „specialiosios karinės operacijos“ Ukrainoje, Kyjivui ruošiantis prognozuojamam naujam dideliam rusų pajėgų puolimui Ukrainos rytuose.
„Mūsų uždavinys – vykdyti ir išpildyti visus nustatytus tikslus, kiek įmanoma sumažinant nuostolius. Ir veiksime ritmingai, ramiai, pagal planą, iš anksto pasiūlytą Generalinio štabo“, – V. Putinas sakė per televizijos transliuotą bendrą spaudos konferenciją su autoritariniu Baltarusijos prezidentu Aliaksandru Lukašenka.
Rusija savo agresiją Ukrainoje vadina „specialiąja karine operacija“ ir reikalauja, kad šis terminas būtų naudojamas žiniasklaidoje ir visuomenėje, o už žodžių „invazija“ arba „karas“ vartojimą įvykių Ukrainoje kontekstu yra numatytos bausmės.
16:28 | Bučos mieste – 403 nužudyti civiliai
Bučos meras Anatolijus Fedorukas pranešė, kad mieste iki šiol rasti 403 mirusių žmonių kūnai. Įtariama, kad civilius nužudė Rusijos karinės pajėgos.
Miesto meras A. Fedorukas taip pat pastebi, kad aukų skaičius nuolat didėja, o gyventojams vis dar per anksti grįžti į miestą dėl jų pačių saugumo, nors okupantai atsitraukė.
16:09 | Okupantai Charkive suniokojo 2 tūkst. pastatų
Charkivo miesto meras Igoris Terekhovas teigia, kad Rusijos kariuomenė nuo invazijos pradžios subombardavo 1 tūkst. 644 gyvenamuosius pastatus.
Teigiama, kad iš viso per atakas buvo suniokota apie 2 tūkst. pastatų.
1,644 residential buildings were destroyed in #Kharkiv, in total, about 2,000 buildings and structures were damaged in the city - mayor of the city Ihor Terekhov. pic.twitter.com/m7tdTGdaJs
— NEXTA (@nexta_tv) April 12, 2022
15:54 | Lukašenka apie Vakarus: nesunaikino mūsų tada, bando dabar
Kovo 12-ąją Tolimuosiuose Rytuose esančiame kosmodrome susitiko Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ir Vakaruose nepripažintas Baltarusijos prezidentas Aliaksandras Lukašenka.
Po tris valandas trukusių derybų buvo paskelbta, kad buvo aptartas „vieningos gynybinės erdvės formavimas ir saugumo klausimai“.
V. Putinas pareiškė, kad su A. Lukašenka aptarė vieningos gynybinės erdvės, saugumo klausimus ir patikslino karinių pratybų klausimus. Taip pat buvo akcentuojama, kad Rusija ir Baltarusija „stiprins integraciją Vakarų sankcijų karo akivaizdoje“.
„Svarbu stiprinti Rusijos ir Baltarusijos integraciją tomis sąlygomis, kai Vakarai paskelbė mums totalų sankcijų karą“, – aiškino V. Putinas. A. Lukašenka pareiškė, kad jeigu Rusija būtų uždelsusi pulti Ukrainą (vadino tai „spec. operacija“, – red. past.), tai „Rusijos teritorijai būtų suduotas visa griaunantis smūgis“.
„Tokių pavojingų santykių su Vakarais per Baltarusijos ir Rusijos istoriją dar nebuvo“, – aiškino A. Lukašenka.
„Mes kadaise nusprendėme, kad šis puslapis jau užversta, ir mes gyvensime naujame, civilizuotame, teisingame pasaulyje, paremtame tarpusavio supratimu ir tarptautinės teisės triumfu. Vakarai taip negalvojo. Nesunaikino mūsų tada, nusprendė pabandyti dabar“, – kaltinimus Vakarams žėrė A. Lukašenka.
15:33 | Augant spaudimui O. Scholzui, Vokietijos delegacija išvyko į Ukrainą
Vokietijos koalicinės vyriausybės delegacija antradienį išvyko į Ukrainą, pranešė naujienų agentūros AFP šaltinis, augant spaudimui kancleriui Olafui Scholzui nuvykti į Kyjivą paskui kitus Vakarų šalių lyderius.
Marie-Agnes Strack-Zimmermann iš liberaliosios partijos FDP, O. Scholzo bendrapartietis socialdemokratas Michaelis Rothas ir žaliųjų atstovas Antonas Hofreiteris susitiko su Ukrainos parlamentarais šalies vakaruose, pranešė šaltinis, patvirtindamas žurnalo „Der Spiegel“ pranešimą apie šį vizitą.
M. Rotho atstovas nurodė, kad delegacija „yra pakeliui į Ukrainą“, bet daugiau informacijos nepateikė „saugumo sumetimais“.
Vokietijos parlamento Gynybos, Užsienio reikalų ir Europos reikalų komitetų vadovų vizitas yra pirmoji aukšto lygio vokiečių delegacijos kelionė nuo Rusijos įsiveržimo į Ukrainą pradžios vasario pabaigoje.
Tačiau pastarosiomis dienomis užpultoje šalyje apsilankius keliems lyderiams, įskaitant Jungtinės Karalystės premjerą Borisą Johnsoną (Borisą Džonsoną) ir Europos Komisijos vadovę Ursulą von der Leyen, kritikai pradėjo domėtis, kodėl jų pavyzdžiu dar nepasekė O. Scholzas.
Kol B. Johnsonas šeštadienį Kyjive „vaikščiojo greta Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio“, „O. Scholzas mojavo per rinkimų kampanijos mitingą Liubeke“ prieš artėjančius regioninius rinkimus, pažymėjo dienraštis „Bild“.
„Norėčiau, kad mūsų kancleris pasektų [kitų lyderių] pavyzdžiu ir pats įvertintų padėtį vietoje“, – nurodė konservatyviųjų pažiūrų užsienio politikos ekspertas Roderichas Kiesewetteris.
O. Scholzas taip pat sulaukė kritikos dėl savo neryžtingumo siunčiant sunkiąją ginkluotę į Ukrainą, nors ir reikšmingai pakeitė Vokietijos gynybos politiką dėl Rusijos invazijos.
15:14 | Lenkijoje apkaltintas šnipinėjimu Rusijai įtariamas vyras
Lenkijos prokurorai pareiškė kaltinimus karo policijos sulaikytą ir šnipinėjimu Rusijai įtariamą vyrą, antradienį pranešė Lenkijos visuomeninis radijas.
Įtariamąjį, 18 metų Lenkijoje gyvenantį Rusijos pilietį, teismas sugrąžino kardomajam kalinimui trims mėnesiams, Nacionalinę valstybinę prokuratūrą citavo radijas.
Lenkijos specialiųjų tarnybų atstovas Stanislawas Zarynas (Stanislavas Žarynas) sakė, kad įtariamasis buvo sulaikytas balandžio 6 dieną, „remiantis karinės kontržvalgybos (SKW) surinkta medžiaga“, ir yra įtariamas „veikimu Rusijos žvalgybos tarnybos naudai“.
S. Zaryno pareiškime sakoma, kad „šis vyras, dirbęs Rusijos specialiosioms tarnyboms, pakenkė Lenkijai“.
„SKW surinko įrodymų, kad šis vyras, gavęs Rusijos specialiųjų tarnybų nurodymus, rinko informaciją apie Lenkijos ginkluotųjų pajėgų ir NATO karių karinį pasirengimą“, – sakė S. Zarynas.
Jo komentaras anglų kalba cituojamas vyriausybės svetainėje gov.pl.
14:57 | JT atstovė: prievartavimai turi būti tiriami
Pranešimų apie rusų karių prievartavimus daugėja. Rusijos kariai prievartauja moteris, vaikus. JT atstovė Sima Bahous teigia, kad tokios situacijos turi būti tiriamos.
„Masinis šauktinių ir karių žiaurumo demonstravimas prieš Ukrainos civilius iškėlė visas raudonas vėliavas“, – sakė ji.
Pasak S. Bahous, taip pat didėja prekybos žmonėmis rizika, o jaunos moterys ir paaugiai atsiduria ypatingoje rizikoje.
14:51 | Rūsyje netoli Kyjivo rasti 6 nušauti žmonės
Rūsyje netoli Kyjivo esančiuose Brovaruose buvo rasti šeši nušauti žmonės, rašo AFP.
„Per privataus turto patikrinimą rūsyje buvo rasti šešių civilių kūnai su šautinėmis žaizdomis“, – rašoma pranešime.
Nužudymus įvykdė Rusijos pajėgos, kurios siekė perimti teritorijos kontrolę.
14:46 | Ukraina: invazijos iš Baltarusijos tikimybė didesnė nei bet kada anksčiau
Invazijos rizika iš Baltarusijos dabar yra didesnė nei iš Padniestrės, UNIAN sako Valstybės sienos apsaugos tarnyba. Tarnybos atstovas Andriy Demchenko sako, kad apsaugos lygis prie sienos su Moldova ir Padniestre buvo padidintas.
„Invazijos tikimybė iš Baltarusijos į Ukrainą yra didesnė nei bet kada“, – sakė A. Demchenko.
Kartu jis pastebėjo, kad pasieniečiai kartu su ginkluotosiomis Ukrianos pajėgomis yra pasiruošę imtis veiksmų jei priešai bandytų pulti iš Baltarusijos ir Padniestrės.
14:34 | Pranešama apie sprogimus Charkive
Ukrainos žiniasklaidoje skelbiama, kad Charkive girdimi sprogimai. Informacija pasirodė kuomet Ukrainoje laukiama didelio masto puolimo šalies rytinėse ir pietinėse teritorijose.
Manoma, kad Rusijos pajėgos bandys perimti Donbaso kontrolę. Socialiniuose tinkluose skelbiama, kad šis vaizdo įrašas – iš Charkivo. Matyti, kaip raketa pataiko į daugiabutį.
Charkivo meras anksčiau minėjo, kad mieste yra sugriauti 1,6 tūkst. daugiabučių, viso nukentėjo apie 2 tūkst. pastatų.
14:31 | Nuo karo pradžios į Lenkiją atvyko daugiau nei 2,6 mln. ukrainiečių
Nuo karo pradžios iš Ukrainos į Lenkiją atvyko daugiau nei 2,6 mln. Ukrainiečių. Pirmadienį į šalį atvyko 24 tūkst. ukrainiečių, o tai yra 16 proc. mažiau nei dieną prieš tai.
#Pomagamy🇺🇦
— Straż Graniczna (@Straz_Graniczna) April 12, 2022
Od 24.02 do🇵🇱wjechało z🇺🇦2,681 mln osób.
Wczoraj tj.11.04 #funkcjonariuszeSG odprawili 24 tys.podróżnych-spadek o 16% w porównaniu z dniem wcześniejszym(28,5 tys.).
Dzisiaj do godz.07.00 rano 5,1 tys.-spadek o 14%.
Wczoraj tj.11.04 z🇵🇱do🇺🇦wyjechało 16,6 tys.os. pic.twitter.com/JpPOyUMthB
14:18 | Mariupolio gynėjai laikosi iš paskutiniųjų
Ukrainiečių jūrų pėstininkai Mariupolyje laikosi iš paskutiniųjų. Jie yra apsupti rusų pajėgų, jiems trūksta atsargų.
„Mes esame Mariupolio gynėjai, 36-oji brigada, kuri iki galo gins miestą“, – pėstininką cituoja CNN.
„Mes neužleisime savo pozicijų. Saugojome kiekvieną miesto centimetrą geriausiai, kaip sugebėjome. Tačiau realybė yra tokia, kad miestas yra apgultas, apsuptas. Negauname maisto ir amunicijos. Laikomės iš paskutiniųjų. Esame dėkingi visiems ukrainiečiams, kurie pasitiki mumis. Dėl to taip ilgai išsilaikėme. Mes nepaliksime savo pozicijų“, – sako karininkas.
Nepriklausoma situacijos analizė Mariupolyje situacija rodo, kad pasiektas kritinis taškas.
„Rusijos pajėgos balandžio 10-ąją padalino Mariupolį per pusę nuo miesto centro iki pakrantės. Gynėjai buvo padalinti į dvi dalis: uoste ir „Azovstal“ plieno gamykloje rytuose“, – teigiama analizėje.
14:03 | Lenkijoje sulaikytas Rusijos pilietis
Rusijos pilietis Lenkijoje buvo apkaltintas šnipinėjimu ir suimtas, skelbia the Guardian. Vyras Lenkijoje gyveno 18 metų ir užsiėmė verslu, sako Reuters.
Jis buvo sulaikytas balandžio 6 d. ir nelaisvėje praleis tris mėnesius.
„Įrodymai, surinkti Karinės kontržvalgybos tarnybos rodo, kad vyras, gavęs nurodymus iš Rusijos specialiųjų tarnybų, rinko informaciją dėl Lenkijos ginkluotųjų pajėgų ir NATO kariuomenės karinio pasirengimo“, – rašoma pranešime.
13:49 | Į Rusiją iš Donetsko ir Luhansko buvo išvežti daugiau nei 700 tūkst. civilių
Aukščiausiosios Rados komisarė žmogaus teisėms Lyudmila Denisova „Radio Liberty“ pranešė, kad daugiau nei 700 tūkst. civilių iš Donetsko ir Luhansko buvo išvežti į Rusiją.
„Remiantis Rusijos federacija, daugiau nei 700 tūkst. mūsų piliečių buvo išvežti į Rusiją. Apytikriais jų duomenimis, iš jų daugiau nei 130 tūkst. yra vaikai“, – kalbėjo L. Denisova.
Pasak jos, per dieną į Rusiją yra išvežama apie 20 tūkst. žmonių.
13:35 | Ukrainoje tęsiasi bombardavimai
Ukrainos pareigūnai praneša, kad Rusijos pajėgos ir toliau bombarduoja Ukrainą, ir toliau neišvengiama aukų Donetske bei Luhanske, rašo CNN. Luhansko srities karinės administracijos vadovas Serhii Haidai informuoja, kad rusai smogia Kreminos, Rubižnės, Severodonecko, Lisičansko, Novodružsko rajonams. Vien per praėjusią parą, pirmadienį buvo smogta 12 gyvenamųjų pastatų.
„Deja, bet Lisičanske buvo aukų. Vienas vyras mirė, dar trys buvo sužeisti. Oro ir raketų atakų skaičius Luhanske stipriai padidėjo“, – kalbėjo S. Haidai.
Pasak jo, pirmadienį Lisičanskas buvo bombarduotas iš oro. Sunkiausia evakuoti žmones iš Popasnajos ir Rubižinės, kurie iš dalies yra užimti rusų.
„Mūsų kariai turi atlaikyti nuolatines atakas. Mes negalime vykti į tam tikras miestų vietas ir paimti žmonių, nes yra nuolat bombaruojama“, – teigė jis.
Kreminoje, Severodonecke, Lisičanske, pasak jo, evakuacija vyksta kiekvieną dieną. Kartais pavyksta išvežti apie du tūkstančius žmonių.
Severodonecke ir Lisičanske ligoninės vis dar veikia. S. Haidai tikisi, kad ateinantys gausūs lietūs sutrukdys Rusijai vykdyti savo planus.
13:25 | JAV ambasada: rasta dar viena masinė kapavietė
JAV ambasada Ukrainoje skelbia, kad netoli Kyjivo, Buzovoje buvo rasta dar viena masinė kapavietė.
„Faktai yra faktai. Mes dirbame su tarptautinėmis prokurorų grupėmis ir karo ekspertais, kad įrodytume karo žiaurumus. Atsakingus asmenis patrauksime atsakomybėn“, – rašoma ambasados pranešime.
A new mass grave with dozens killed in Buzova near Kyiv: 🇷🇺 will try to pin blame elsewhere, but facts are facts. Working with 🇺🇦, we are supporting a multi-national team of prosecutors and war crimes experts to document atrocities. We will hold those responsible to account. pic.twitter.com/aThi8a0k6M
— U.S. Embassy Kyiv (@USEmbassyKyiv) April 12, 2022
12:57 | Mūšiai Donetske vyksta visą dieną ir kasdien
Donetsko pareigūnas Pavlo Kyrylenko BBC radijui teigė, kad kovos čia tęsiasi visą dieną ir vyksta kasdien. Pasak jo, kariniai veiksmai antradienį buvo ypatingai intensyvūs ties linija, skiriančią Ukrainos ir Rusijos valdomas teritorijas.
Pasak jo, ukrainiečių pajėgos buvo labai sustiprintos. Tai padaryti padėjo pagalba iš Vakarų, todėl P. Kyrylenko pabrėžia, kad pagalba ir toliau yra reikalinga.
12:48 | „Azov“: nuo cheminės medžiagos nukentėję žmonės yra patenkinamos būklės.
Mariupolyje nuo neaiškių cheminių medžiagų nukentėję žmonės yra patenkinamos būklės, socialiniuose tinkluose skelbia „Azov“.
„Žmonės, nukentėję nuo nuodingų neaiškios kilmės medžiagų yra palyginti patenkinamos būklės. Civilių kontaktas su medžiaga buvo minimalus, nes smūgio epicentras buvo toliau nuo gyvenamųjų vietų“, – rašoma pranešime.
Mariupolio vietos valždia sako, kad kariai buvo arčiau, todėl nukentėjo labiau, sako UNIAN.
„Dabar praktiškai neįmanoma visko ištirti, nes Rusija ir toliau naudojasi taktika slėpti savo nusikaltimus“, – rašoma pranešime.
Tarp sužeistų civilių yra viena pagyvenusi moteris. Skelbiama, kad jos būklė yra sunki.
„Pagrindiniai nukentėjusiųjų simptomai yra veido paraudimas, pakilęs kraujo spaudimas, sausumas arba deginimo pojūtis burnoje, pakitusi akių gleivinė“, – vartijama tekste.
Постраждалі особи внаслідок розповсюдження ворогом отруйної речовини невідомого походження в місті Маріуполь знаходяться у відносно задовільному стані. Контакт цивільних осіб з речовиною був мінімальним, адже епіцентр ураження був на певній відстані від місця перебування людей.👇🏼 pic.twitter.com/G5myNNkJu6
— АЗОВ (@Polk_Azov) April 12, 2022
12:29 | Rusija į šalies rytus išsiuntė beveik 100 tūkst. civilių iš Donetsko ir Luhansko
The Independent skelbia, kad Rusija į šalies rytus išsiuntė 95 739 civilius iš Donetsko ir Luhansko regionų. Visi jie išsiųsti į tokius regionius, kaip Sibiras, netoli Poliarinio rato.
Dokumente, kurį matė The Independent, Maskva palaimino gyventojų išvežimą į Rusiją.
Kiek anksčiau Kyjivas pareiškė, kad rusų pajėgos grobia vaikus.
12:21 | Rusų pajėgos rytuose persigrupuoja
Ukrainos pajėgos sako, kad netoli Ukrainos rytinės sienos rusų kariai persigrupuoja, rašo BBC. Teigiama, kad rusų kariai gali netrukus gali bandyti perimti Mariupolio kontrolę.
Ukraina sako, kad Donetsko ir Luhansko regionuose jos pajėgos atstūmė šešias priešo atakas, sunaikino keturis tankus ir kelis kitus šarvuočius. Skelbiama, kad Ukraina numušė septynis oro taikius – tarp jų lėktuvą ir du sraigtasparnius.
Pirmadienį Luhansko pareigūnas pareiškė, kad Rusija ruošiasi naujam puolimui rytuose. Vakarų pareigūnai spėja, kad Rusija gali padvigubinti arba patrigubinti karių skaičių Donbase.
12:18 | Putinas karą Ukrainoje pavadino „kilniu“ ir žadėjo rusams gražų rytojų
Rusijos prezidentas pareiškė, kad Kremliaus „karinė operacija Ukrainoje“ (taip Rusijoje vadinamas karas Ukrainoje, – red. past.) neišvengiamai pasieks savo „kilnius tikslus“. Jis taip pat aiškino, kad produkciją, kurią anksčiau pirkosi iš Vakarų Rusija išmoks gamintis pati.
Kalbėdamas Vostočnyj kosmodrome V. Putinas eilinį sykį pakartojo Kremliaus propagandinį teiginį, kad „neturėjo kitos išeities, tik pradėti karinę operaciją, kuri apsaugos Rusiją“. Jo teigimu, Ukrainos „antirusiškų pajėgų“ susidūrimas su Rusija buvo neišvengiamas ir tik laiko klausimas, kada jis būtų įvykęs.
„Reuters“ taip pat cituojami Rusijos prezidento žodžiai, kad Rusija neplanuoja izoliuotis nuo pasaulio, o Rusijos pajėgos Ukrainoje „kovoja narsiai ir efektyviai“. Jis pareiškė, kad „Rusija negalėjo daugiau ignoruoti genocido prieš rusakalbius Donbase“.
V. Putinas taip pat užsiminė apie Vakarų sankcijų poveikį Rusijai. „Rusija vystys savo pačių kompetencijas vietoje to, ką anksčiau galėjo nusipirkti už naftos dolerius“.
11:48 | Užfiksuota kolona, judanti link Donbaso
Antradienį Rusijoje užfiksuota didelė rusų karinių automobilių kolona, judanti link Donbaso, praneša CNN. Kolona pastebėta netoli gyvenvietės Rusijos Rostovo srityje.
Pirmadienį Ukrainos vidaus reikalų ministo patarėjas Vadym Denysenko pareiškė, kad Rusijos ataka Donbasui jau prasidėjo.
„Mano požiūriu, didžioji ataka rytuose jau prasidėjo. Turime suprasti, kad nebus kartojama vasario 24-oji, kai prasidėjus oro atakoms ir sprogimams pareikšime, jog prasidėjo karas. Ataka de facto jau prasidėjo“, – sakė V. Denysenko.
11:36 | Putinas susitiks su Lukašenka
Vladimiras Putinas antradienį lankosi tolimųjų rytų Amūro regione, kur turėtų susitikti su Aliaksandru Laukašenka.
Reuters praneša, kad jie susitiks kosmodrome Vostochnyje, kur pažymės kosmonautikos dieną ir paminės pirmąjį pilotuojamą skrydį į kosmosą. Jį 1961 m. atliko SSRS kosmonautas Jurijus Gagarinas.
11:29 | JK ministras: Rusijos cheminė ataka Ukrainoje sulauktų Vakarų atsako
Jungtinės Karalystės ministras antradienį įspėjo, kad Rusijai panaudojus cheminį ginklą per jos pajėgų atakas Ukrainoje, šalis „sulauktų atsako ir būtų svarstomos visos galimybės“.
Šis įspėjimas nuskambėjo Londonui kiek anksčiau pareiškus, kad jis mėgina patikrinti pranešimus, esą Rusija pirmadienį panaudojo cheminį ginklą apsiaustame Mariupolio uostamiestyje.
„Jei jie apskritai panaudoti, [Rusijos] prezidentas [Vladimiras] Putinas turėtų žinoti, kad svarstomi visi variantai, kaip Vakarai galėtų reaguoti“, – sakė ginkluotųjų pajėgų ministras Jamesas Heappey televizijai „Sky News“.
„Kai kurie dalykai yra neleistini. Cheminio ginklo panaudojimas sulauks atsako“, – sakė jis.
11:20 | Separatistai atmeta kaltinimus dėl cheminio ginklo naudojimo
Prorusiški separatistai Donetske neigia kalbas, kad Rusija Mariupolyje panaudojo cheminį ginklą, rašo Sky News. Separatistų vadas Eduard Basurin naujienų agentūrai Interfax sakė atmetantis Ukrainos kaltinimus dėl cheminio ginklo panaudojimo ir tikino, cheminės medžiagos nebuvo naudojamos.
11:13 | Ukraina tikrina informaciją apie cheminį ginklą
Ukraina tikrina iki šiol nepatvirtintą informaciją apie tai, kad Rusija Mariupolyje panaudojo cheminį ginklą.
„Yra teorija, kad tai galėtų būti fosforo ginklai. Oficialią informaciją gausime vėliau“, – the Guardian cituoja Ukrainos gynybos ministro pavaduotoją Hanna Malyar.
11:07 | Rusai grupę merginų laikė rūsyje
Ukrainos ombudsmenė Liudmila Denisova paskelbė apie masinį seksualinį smurtą Bučoje, rašoma UNIAN Telegram kanale. Komentare ji pasakojo apie atvejį, kai užpuolikai moterų ir merginų grupę namo rūsyje laikė 25 dienas.
Pasak jos, 9 merginos šiuo metu yra nėščios.
10:53 | NATO atstovas: Švedija ir Suomija gali pačios nuspręsti, ar nori jungtis į aljansą
NATO karinio komiteto pirmininkas Rob Bauer lankosi Šiaurės Korėjoje. Reuters skelbia, kad Seule besilankantis R. Bauer sako, jog tokios šalys kaip Švedija ir Suomija turi teisę pačios nuspręsti, ar nori jungtis į aljansą.
Jis taip pat pabrėžė, kad Pietų Korėja pati gali nuspręsti, ar nori siųsti Ukrainai ginklų.
10:36 | Su Putinu susitikęs Austrijos kancleris: „Esu nusiteikęs pesimistiškai“
Po susitikimo su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu Austrijos kancleris Karlas Nehammeris sako nepastebėjęs jokių teigiamų ženklų. Atvirkščiai – viskas rodo, kad artėja audra, Kurier cituoja ukrainiečių naujienų agentūra UNIAN.
V. Putino ir K. Nehammerio susitikimas vyko balandžio 11-ąją. Skelbiama, kad pokalbis truko pusantros valandos.
Pasak Austrijos kanclerio, susitikimas nebuvo draugiškas. K. Nehammeris sakė norėjęs pažiūrėti V. Putinui į akis ir papasakoti, ką jis pamatė Bučoje.
„Per susitikimą nepastebėjau jokių pozityvių ženklų. Esu pesimistiškas. V. Putinas perėjo prie karinės logikos. Visi ženklai rodo artėjančią audrą“, – sako K. Nehammeris.
Austrijos kancleris yra įsitikinęs, kad V. Putinas nepasitiki tarptautine bendruomene ir tarptautine teise. Pasak UNIAN, pokalbio metu V. Putinas pareiškė, kad Ukraina yra pati kalta dėl to, kas įvyko Bučoje.
Plačiau – tv3.lt straipsnyje.
10:11 | Buvęs JK generalinio štabo vadovas: cheminių ginklų panaudojimo scenarijus yra realus
Buvęs JK generalinio štabo vadovas Gen Richard Dannatt interviu antradienio rytą situaciją Ukrainoje pavadino genocidu.
Reaguodamas į kalbas apie galimą Rusijos cheminio ginklo panaudojimą Ukrainoje, jis sakė, kad jų panaudojimo tikimybė išties egzistuoja.
„Turime žiūrėti į tai, kas vadovauja operacijai, generolas Alexanderis Dvornikovas. Jis dar po karo Sirijoje turi gana baisią reputaciją. Yra įrodymų, kad Rusija Sirijoje naudojo cheminius ginklus, todėl labai bijau, kad tikėtina, jog pamatysime cheminių ginklų naudojimą“, – teigė jis.
09:54 | Nokia traukiasi iš Rusijos
Telekomunikacijos bendrovė Nokia traukiasi iš Rusijos, naujienų agentūrai „Reuters“ pranešė bendrovės generalinis direktorius Pekka Lundmark.
Pasak jo, šis sprendimas paveiks apie du tūkstančius darbuotojų.
P. Lundamark sako, kad tai yra vienintelis teisingas kelias Rusijai tęsiant savo agresiją Ukrainoje.
„Mes paprasčiausiai nebematome galimybių toliau dirbti šioje šalyje esant tokioms aplinkybėms“, – teigė jis.
09:19 | Ukrainos vicepremjerė: antradienį sutarta dėl 9 humanitarinių koridorių
Ukrainos ministro pirmininko pavaduotoja Iryna Vereshchuk sako, kad antradienį sutarta dėl 9 humanitarinių koridorių. Tarp jų ir vienas iš Mariupolio, tačiau norintiems išvykti iš čia, reikės važiuoti savo automobiliais.
Reuters skelbia, kad penki iš 9 humanitarinių koridorių veiks iš Luhansko regiono.
09:08 | Vyks Trevoro Reed teismo posėdis
Antradienį vyks apeliacinis posėdis dėl JAV piliečio Trevoro Reed, skelbia Rusijos naujienų agentūra TASS.
T. Reed pradėjo antrą bado streiką protestuodamas prieš Rusijos valdžios veiksmus, pranešė jo tėvai. Jo tėvai praėjusį mėnesį dėl sūnaus bylos susitiko su JAV prezidentu Joe Bidenu.
Prieš posėdį T. Reed tėvai Joey ir Paula teigė turintys šiek tiek vilties, kad teismo sprendimas bus sąžiningas.
08:49 | Praneša apie 6 036 Rusijos nusikaltimus
Iš viso gauti pranešimai apie 6 036 Rusijos karo nusikaltimus Ukrainoje, patvirtintos 186 vaikų mirtys.
#russiaterrorist #stoprussia pic.twitter.com/eowy7f4haO
— Верховна Рада України (@verkhovna_rada) April 12, 2022
08:44 | JK: kovos Ukrainos rytuose intensyvės
Kovos Ukrainos rytuose per artimiausias dvi ar tris savaites intensyvės, sako JK gynybos ministerija.
„Kovos rytų Ukrainoje per artimiausias dvi–tris savaites intensyvės, mat Rusija toliau telkia ten savo pajėgas. Rusijos atakos tebėra nukreiptos į Ukrainos pozicijas netoli Donecko ir Luhansko, toliau vyksta kovos aplink Chersoną ir Nikolajevą bei atnaujintas postūmis Kramatorsko link.
Rusijos pajėgos toliau traukiasi iš Baltarusijos, kad galėtų persidislokuoti remti operacijas Rytų Ukrainoje“, – rašoma pranešime.
Latest Defence Intelligence update on the situation in Ukraine - 12 April 2022
— Ministry of Defence 🇬🇧 (@DefenceHQ) April 12, 2022
Find out more about the UK government's response: https://t.co/kt8tMUxq3P
🇺🇦 #StandWithUkraine 🇺🇦 pic.twitter.com/vGy3y0iSjJ
08:33 | Raketa pataikė į seną malūną
Dniepropetrovsko srityje šią naktį nugriaudėjo raktos sprogimas, rašoma UNIAN Telegram kanale. Pasak pranešimo, viena raketa pataikė į seną malūną, pastate buvo išdaužti langai, apgadintas stogas. Antra raketa buvo numušta.
08:22 | Japonija įveda papildomas sankcijas Rusijai
Japonija įveda daugiau sankcijų Rusijai, įskaitant V. Putino ir S. Lavrovo šeimoms, rašo CNN. Japonija įšaldo 398 Rusijos piliečių, įskaitant dviejų V. Putino dukrų, turtą. Priemonės taip pat taikomos Rusijos užsienio reikalų ministro Sergejaus Lavrovo šeimos nariams, jo žmonai Marijai Lavrovai ir dukrai Jekaterinai Vinokurovai, teigiama pranešime.
08:07 | Pranešta apie atvejus, kai priešai kovojo civiliais rūbais
Besitęsiant karui Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas sako, kad Rusija tęsia plataus masto agresiją prieš Ukrainą. Pasak štabo, okupantai bando persigrupuoti ir perskirstyti techniką į Belgorodo ir Voronežo regionuose Rusijoje. Taip pat perskirstomos oro pajėgos.
Okupantai toliau ignoruoja tarptautinės teisės normas, naudoja taktikas, kai užminuojami civiliniai objektai, namai.
„Laikinai okupuotose Zaporožės ir Chersono sričių teritorijose rusai okupantai naudojasi žemės ūkio įmonių patalpomis, energetikos ir socialinės infrastruktūros objektais, centriniais gyvenviečių rajonais. Buvo pranešta apie atvejus, kai priešas kovojo civiliais drabužiais“, – rašoma štabo įraše.
Pasak štabo, Voluinės ir Polisijos kryptimis Rusija aktyvių veiksmų nesiėmė. Siverskio kryptimi rusai baigia atskirų dalinių perdislokavimą į rytinę operatyvinę zoną. Kai kurie armijos daliniai perkeliami į nurodytas sritis Belgorodo ir Voronežo srityse.
Toliau tęsiasi dalinė Charkivo apgultis, Izyume, Donetsko srityje ir Tavryjos kryptimi tęsiasi kovos.
07:47 | Mariupolio meras: lavonai gulėjo tiesiog gatvėse, į miestą atvyko mobilūs krematoriumai
Rusų apgulto Mariupolio meras skaičiuoja, kad nuo karo pradžios dėl rusų atakų mieste žuvo mažiausiai 10 tūkst. civilių.
Taip Mariupolio meras Vadym Boychenko pirmadienį teigė Associated Press. Interviu meras davė ne Mariupolyje, o už jo ribų, nežinomoje vietoje.
Pasak jo, žmonių lavonai buvo tiesiog suguldyti gatvėse. Jo teigimu, Mariupolyje vis dar yra apie 120 tūkst. civilių. Visiems jiems kuo skubiau reikia maisto, vandens ir medikamentų.
V. Boychenko taip pat sakė gavęs pranešimų, kad rusai renka kūnus ir laiko juos šaldytuvuose didžiuliame prekybos centre.
„Mobilieji krematoriumai atvyko sunkvežimių pavidalu: atidarai, o viduje yra vamzdis ir šie kūnai sudeginami“, – sakė jis.
BBC sako, kad šie mero teiginiai negali būti patvirtinti.
07:31 | UNICEF: iš savo namų nepasitraukė tik kas trečias ukrainietis vaikas
UNICEF sako, kad beveik du trečdaliai visų ukrainiečių vaikų nuo karo pradžios paliko savo namus.
JT yra patvirtinusi 142 vaikų mirtis. Įspėjama, kad skaičius toli gražu nėra tikslus, o realybė gali būti kur kas žiauresnė, rašo BBC.
Neseniai iš Ukrainos grįžęs UNICEF pagalbos programų direktorius Manuelis Fontaine’as sako, kad iš 7,5 mln. Ukrainos vaikų bent laikinai savo namus buvo polikę 4,8 mln. Pasak jos, šis skaičius yra itin didelis, turint omenyje, kad vaikai iš savo namų turėjo pasitraukti per tokį trumpą laiką.
Tokios situacijos jis sakė nematęs per visus 31-erius savo darbo metų.
„Iš 3,2 mln. vaikų, kurie, kaip manoma, liko savo namuose, beveik pusei gali kilti pavojus, kad neturės pakankamai maisto“, – sakė M. Fontaine’as.
Jo vertinimu, situacija prasčiausia tokiuose miestuose, kaip Mariupolis, Chersonas. Šiuose miestuose nėra vandens, sutriko sanitarinės paslaugos, maisto ir medikamentų tiekimas.
Tuo tarpu Ukrainos ambasadorius JT Sergijus Kyslica tvirtina, kad Rusija iš Ukrainos išvežė daugiau nei 121 000 vaikų, ir esą parengė įstatymo projektą, kuriuo siekiama supaprastinti ir pagreitinti įvaikinimo procedūras.
Pasak jo, UNICEF tirs šį klausimą.
07:21 | Žiniasklaida: Rusija gauna ginklų iš Irano
Rusija iš Irano gauna amuniciją ir karinę įrangą, rašo the Guardian. Pasak regioninių žvalgybos tarnybų, ginkluotė tiekiama Irano ginklų kontrabandos tinklais.
Maskvai taip pat buvo paaukotos Irano gamybos Bavar 373 raketų sistemos, panašios į rusų S-300.
Ginklų platinimo nusikalstamo pasaulio įsitraukimas reikštų dramatišką Rusijos strategijos pokytį, nes Maskva yra priversta remtis Iranu, savo kariniu sąjungininku Sirijoje, po naujų sankcijų, kurias sukėlė invazija į Ukrainą.
07:11 | Ukrainos generalinė prokurorė: prokuratūra tiria 5800 Rusijos karo nusikaltimų bylų
Ukrainos generalinė prokurorė Iryna Venediktova CNN pranešė, kad Ukraina nustatė daugiau nei 500 įtariamųjų, įskaitant Rusijos politikus, kariškius ir propagandos agentus, „kurie norėjo šio karo, kas pradėjo ir tęsė šį karą“.
„Norime patraukti baudžiamojon atsakomybėn šiuos karo nusikaltėlius mūsų Ukrainos teismuose, kuriuos pavadino Ukraina“, – sakė I. Venediktova.
07:05 | Per apšaudymą Charkive žuvo septynerių vaikas
Per apšaudymą Charkive žuvo 11 žmonių, tarp jų – 7-erių vaikas, sako vietos pareigūnas Oleh Synyehubov. Daugiau nei 14 žmonių buvo paguldyti į ligoninę.
Jis taip pat įspėjo vietos gyventojus nesiartinti prie amunicijos, o ją pamačius įspėti gelbėtojus.
Pasak jo, Charkivas buvo apšaudytas 66 kartus.
06:51 | Zelenskis: mums reikia ginkluotės
Ukrainos pajėgos galėtų užbaigti Mariupolio apgultį, jei gautų sunkiosios ginkluotės, sako prezidentas Volodymyras Zelenskis.
„Kalbant apie būtinuosius ginklus, mums vis dar reikia tiekimo iš mūsų partnerių. Deja, mes negauname tiek, kiek mums reikia, kad galėtume užbaigti šį karą anksčiau. Kad galutinai sutriuškintume priešą mūsų žemėje ir išpildytume kiekvieno mūsų tikslus. Jei tiksliau – atblokuoti Mariupolį“, – sako V. Zelenskis.
„Jei gautume tuos ginklus ir pakankamai šarvuočių, būtinos ginkluotės, mes galėtume tai padaryti. Turime dėl to sutarti, vis dar turime įtikinėti, spausti būtinus sprendimus. Tikiu, kad gausime beveik viską, ko mums reikia. Netenkame ukrainiečių gyvybių, gyvybių, kurios nebus sugrąžintos“, – sako V. Zelenskis.
06:38 | JK tiria pranešimus dėl Rusijos cheminės atakos Ukrainoje
Jungtinė Karalystė mėgina patikrinti pranešimus, kad Rusija panaudojo cheminį ginklą per ataką apgultame Ukrainos Mariupolio uostamiestyje, pirmadienį pranešė britų diplomatijos vadovė.
Vakarų pareigūnai anksčiau yra išreiškę susirūpinimą, kad Rusija, vasario 24 dieną įsiveržusi į kaimyninę šalį, gali griebtis kraštutinių priemonių, įskaitant cheminius ginklus.
„Pranešimai, kad Rusijos pajėgos galėjo panaudoti chemines medžiagas per ataką prieš Mariupolio gyventojus. Skubiai dirbame su partneriais, kad patikrintume informaciją“, – socialiniame tinkle „Twitter“ parašė JK užsienio reikalų sekretorė Liz Truss.
„Bet koks tokių ginklų panaudojimas būtų beširdiškas šio konflikto eskalavimas, todėl reikalausime Putino ir jo režimo atsakomybės“, – pridūrė ji.
Reports that Russian forces may have used chemical agents in an attack on the people of Mariupol. We are working urgently with partners to verify details.
— Liz Truss (@trussliz) April 11, 2022
Any use of such weapons would be a callous escalation in this conflict and we will hold Putin and his regime to account.
Ukrainos įstatymų leidėja Ivana Klympuš sakė, kad Rusija Mariupolyje panaudojo „nežinomą medžiagą“ ir kad žmonėms sutriko kvėpavimas.
„Greičiausiai cheminiai ginklai!“ – parašė ji tviteryje
06:33 | Rusai užminavo ukrainiečių namus, automobilius ir gatves
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sako, kad rusų pajėgos užminavo ukrainiečių namus, automobilius ir gatves. Aiškėja, kad minos gali turėti nustatytą sprogimo laiką, todėl gyventojai raginami būti itin atsargūs.
Plačiau – tv3.lt straipsnyje.
06:15 | Kovos Mariupolyje tęsiasi
Ukrainos ginkluotųjų pajėgų vadas Valery Zaluzhy sako, kad Mariupolio gynimas tęsiasi. Mariupolyje kaunasi ukrainiečių, rusų kariai ir prorusiški separatistai.
„Ryšys su miestą didvyriškai ginančiais daliniais yra stabilus ir palaikomas. Pabrėžiu, kad gynybos operacijų vykdymas nėra viešos diskusijos tema. Mes darome viską, kas įmanoma, kad laimėtume ir išgelbėtume karių ir civilių gyvybes“, – sakė jis.
06:11 | JAV negali patvirtinti informacijos dėl cheminio ginklo
Pentagonas negali patvirtinti, ar Rusija panaudojo cheminį ginklą Mariupolyje, rašo CNN. Pentagono atstovas John Kirby pirmadienį pareiškė, kad pareigūnai išlieka susirūpinę dėl cheminio ginklo panaudojimo.
Pasak J. Kirby, Pentagonas yra susipažinęs su situaciją ir akylai ją stebi.
„Šie pranešimai, jei tai yra tiesa, yra keliantys rūpestį. Tai patvirtina mūsų susirūpinimą dėl Rusijos galimybių panaudoti įvairias riaušių malšinimo priemones, įskaitant ašarines dujas, sumaišytas su cheminėmis medžiagomis, Ukrainoje“, – kalbėjo J. Kirby.
06:00 | Informacija apie cheminio ginklo panaudojimą Mariupolyje nepatvirtinta, bet turėtų būti priimta rimtai
Pirmadienį vakare paskelbus, kad Rusija panaudojo cheminį ginklą Ukrainoje, šalies prezidentas Volodymyras Zelenskis įspėjo, kad tokios kalbos turėtų būti priimtos rimtai. Mariupolio pareigūnai sako, kad cheminio ginklo panaudojimas dar nėra patvirtintas, rašo CNN.
„Šiandien okupantų pareiškimas rodo, kad jie ruošiasi naujam teroro prieš Ukrainą etapui. Vienas iš okupantų atstovų pareiškė, kad jie galėtų panaudoti cheminį ginklą prieš Mariupolio gynėjus. Mes tai priimame rimtai“, – pirmadienį vakare sakė V. Zelenskis.
Mariupolio mero patarėjas Petro Andryushchenko naktį pareiškė, kad kalbos apie cheminio ginklo panaudojimą Mariupolyje nėra patvirtintos, o detalės paaiškės vėliau.
„Bet kokiu atveju, toks pareiškimas iš okupantų nėra paprastas. Nežinomų cheminių ginklų iškrovimu gali būti tikrinama mūsų reakcija. Vienas scenarijus. Mes laukiame oficialios informacijos iš kariuomenės“, – sakė P. Andryushchenko.
Svarbiausi pirmadienio įvykiai:
• Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad per Rusijos atakas Mariupolyje, tikėtina, žuvo dešimtys tūkstančių civilių.
Plačiau apie tai galite skaityti tv3.lt straipsnyje.
• Didžiausias Vokietijos gynybos koncernas „Rheinmetall“ pareiškė, kad yra pasirengęs Ukrainai perduoti iki 50 „Leopard 1“ tankų ir iki 60 „Marder“ tipo šarvuotų transporterių.
• Prorusiškų Donbaso separatistų lyderis pirmadienį paskelbė, kad jų pajėgos perėmė Ukrainos pietrytinio Mariupolio uostamiesčio kontrolę, pranešė Rusijos naujienų agentūros.
• Ukraina prognozuoja, kad Rusija „greitai“ pradės puolimą šalies rytuose, pirmadienį per spaudos konferenciją sakė Gynybos ministerijos atstovas Oleksandras Motuzianykas.
• Prancūzijos policijos pareigūnai pirmadienį atvyko į Ukrainą padėti tirti įtariamus Rusijos karo nusikaltimus, aplink Kyjivą esančiuose miestuose po rusų pajėgų išvedimo likus šimtams civilių lavonų, pranešė Prancūzijos ambasadorius Ukrainoje.
• Baltarusių žvalgyba skelbia užfiksavusi ryškų rusų kariuomenės judėjimą Baltarusijos teritorijoje. BBC rašo, kad sekmadienį Baltarusijoje buvo užfiksuoti traukiniai, prikrauti rusų karinės technikos.
• Rusija ruošia dešimtis tūkstančių savo karių ir milžinišką kiekį ginkluotės bei taip ruošiasi suduoti Ukrainai naujų smūgių, sako Volodymyras Zelenskis. Pasak jo, Rusija naujomis atakomis bandys palaužti Ukrainos pasipriešinimą.
• Nuo pat invazijos pradžios rusai neteko apie 19,5 tūkst. karių, skelbia Ukraina. Pasak Ukrainos generalinio štabo, rusai neteko 725 tankų, 1923 šarvuočių, 347 artilerijos sistemų, 55 oro apsaugos sistemų, 154 lėktuvų, 137 sraigtasparnių, 1387 automobilių, 7 laivų, 76 kuro cisternų, 111 salvinės ugnies sistemų ir kitos technikos.
